Tyrimas: 63% lietuvių perka iš šešėlio

Publikuota: 2015-11-24
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Trečdalis Lietuvos gyventojų turi draugų ar artimųjų, kurie bent iš dalies dirba šešėlyje. Taip pat kas trečias Lietuvos gyventojas pateisina įvairias nelegalios ekonominės veiklos formas, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas apie gyventojų požiūrį į šešėlį.

Iš šešių LLRI tirtų šalių (Baltijos šalys, Švedija, Baltarusija bei Lenkija) lietuviai teigė dažniausiai susiduriantys su patirtimi, kai įsigijant prekių ar paslaugų būna neapskaitomos pajamos.

Per pastaruosius metus du trečdaliai (63%) lietuvių atskleidė bent kartą pirkę prekes ar paslaugas, nors turėjo įtarimų ar žinojo, kad pajamos už jas neapskaitomos. Beveik pusė (42%) gyventojų įsigijo prekių žinodami arba įtardami, kad pardavėjas apskritai neturi teisės nieko pardavinėti, nėra įregistravęs veiklos ir nemoka mokesčių.

Dažniausiai tautiečiai įsigyja neapskaitytus maisto produktus, drabužius, cigaretes, kurą, remontuoja automobilius ir perka grožio paslaugas. Įdomu tai, kad skirtingai nei kitose šalyse tarp populiarių nelegalių prekių Lietuvoje yra vaistai ir maisto papildai.

infogr.am::infogram_0_perka_seselyje-73

Tyrimo metu bandyta nustatyti ir šešėlinio darbo mastą. 29% apklaustų Lietuvos gyventojų sakė turintys draugų ar artimųjų, kurie pastaraisiais metais dirbo šešėlyje. Dažniausiai tai darbo sutartis turintys žmonės, „vokelyje” gaunantys dalį atlyginimo.

Latvijoje ir Lenkijoje artimųjų, dirbančių nelegaliai, turi dar daugiau žmonių - 36% ir 33% atitinkamai, Estijoje - 26%, Švedijoje - vos 8% Labiausiai nelegali veikla paplitusi statybų sektoriuje.

„Iš visų tirtų šalių lietuviai dažniausiai nurodė, kad šešėlio priežastis yra per didelis apmokestinimas. Tuo įsitikinę net 67% gyventojų. Tai nestebina, nes mokesčių našta vien darbo santykiams mūsų šalyje yra net 39%” – pranešime spaudai cituojamas Vytautas Žukauskas, LLRI viceprezidentas.

infogr.am::infogram_0_draugai_arba_artimieji_seselineje_rinkoje

Tyrimas taip pat parodė, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų nebijo, kad dėl šešėlinės veiklos jie bus nubausti.

„Net 70% įsitraukusių į šešėlį tautiečių nurodė esantys įsitikinę, kad niekas jų nepagaus. Pavyzdžiui, Švedijoje, kur šešėlio dalis gerokai mažesnė, atvirkščiai, net 60% nelegaliai dirbančiųjų mano, kad yra didelė tikimybė būti pagautiems. Tai įrodo, kad svarbiau ne griežtinti atsakomybę, o jos neišvengiamumą.” - teigia Vytautas Žukauskas.

Kita vertus, anot p. Žukausko, kitų šalių patirtis rodo, kad svarbiau yra ne orientuotis į tai, kaip pagauti šešėline veikla užsiimančius asmenis, bet kaip panaikinti šešėlio priežastis.

„Šešėlyje perkama, nes pirkti legaliai yra per brangu, mokesčiai prekes pabrangina per daug lyginant su pajamomis. Tas pats pasakytina ir apie darbo rinkos šešėlį. Mokesčių tarifo poveikis atsirasti šešėliui priklauso nuo pajamų. Kai toks pats mokestis taikomas mažesnėms pajamoms sukuriama didesnė paskata šešėliui,” – mano p. Žukauskas.

Austrų eksperto Friedricho Schneiderio skaičiavimais, šešėlinė ekonomika Lietuvoje siekia 25,8% BVP. Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia tik 4 ES šalys: Bulgarija, Rumunija, Kroatija ir Estija.

Kita vertus, šių metų rugsėjo pradžioje Lietuvos vyriausybė džiaugėsi, kad pavyko iš akcizo mokesčio surinkti daugiau pajamų, kas esą rodo, jog šešėlis Lietuvoje traukiasi.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau