Pramonininkai paaiškino, kodėl Finansų ministerija vėl lipa ant grėblio

Publikuota: 2015-11-17
Rimantas Šadžius, finansų ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rimantas Šadžius, finansų ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rimantas Šadžius, finansų ministras, antradienį pristatydamas pramonininkams 2016 m. biudžeto projektą, teigė, kad ir šių metų planavimas, tris kartus kerpant 2015 m. makroekonomines prognozes, buvo dramatiškas, kaip niekada.

Tačiau Finansų ministerija (FM), regis, kartoja senas klaidas: 2016 m. planuoja optimistiškiausią Lietuvos ūkio augimą, o prognozės atotrūkis nuo realaus kilimo lemia potencialias biudžeto skyles, kurias rinkiminiais metais tektų kamšyti papildomai skolinantis.

Jei šiemet p. Šadžiui sekasi biudžeto pajamas surinkti pagal planą, nepaisant to, kad BVP prognozė apkarpyta nuo 3,4% pernai rudenį iki 1,9% š.m. spalį, tai dar nereiškia, kad biudžete neatsivers didesnė skylė, kokia planuojama kitąmet.

FM kitų metų pajamos prognozuojamos remiantis prielaida, kad BVP kitąmet didės 3,2%. Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) tikisi, kad BVP kitąmet didės 2,5%, o Europos Komisija laukia 2,9% ūkio plėtros, SEB ir DnB bankai – po 2,8%.

Sigitas Besagirskas, LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, mato riziką, kad planuojamų pajamų dėl per optimistiško planavimo gali nepavykti surinkti. „Prognozuoti optimistinį biudžetą yra patogu, nes taip galima kilstelėti ir išlaidų didinimo kartelę, o pajamų plano nesurinkus – pasiskolinti“, – FM politiką paaiškino p. Besagirskas.

Tačiau p. Šadžius pramonininkams gyrėsi, kad nepaisant kritikos FM šiemet vis dėlto pavyksta surinkti planuotas biudžeto pajamas. Dėl pagerėjusios ekonominės padėties, didesnio žmonių įsidarbinimo geriau, nei planuota, surenkamas gyventojų pajamų mokestis, akcizai, kurie atsveria atsiliekantį PVM surinkimą.

infogr.am::infogram_0_2016_biudzetas-50

Žada karpyti deficitą

Pagrindinė BVP prognozės korekcijos priežastis yra į rytus stojęs eksportas, nurodo p. Šadžius ir nestokoja optimizmo, kad ūkis grįš į potencialaus augimo vėžes.

„1,9% augimas yra per mažas, todėl reikėtų siekti kas jis būtų artimas 4,0%, o gal ir 4,5%“, – nurodo ministras. O tokią plėtrą FM tikisi, kad šalis pasieks 2017 m. ir tada, pasak ministro, bus galima imtis konsolidacijos.

Pylos dėl atidėliojamo biudžeto išlaidų ir pajamų subalansavimo p. Šadžiaus komanda iš Valstybės kontrolės gavo ir šiemet. Antradienį Lietuvą dėl to perspėjo ir Europos Komisija.

Biudžete numatytas 1,3% BVP nominalus ir 1,1% BVP struktūrinis biudžeto deficitas. Struktūrinis deficitas skaičiuojamas eliminuojant vienkartinius veiksnius, pvz., „Indėlių ir investicijų draudimo“ maždaug 200 mln. Eur likusią skolą valstybei, kuri atsirado biudžete gelbėjant indėlininkus „Snoro“ bankroto 2011 m. metu.

Valstybės kontrolė laikosi, kad biudžeto deficitas kitąmet siektų 0,5% BVP, tačiau p. Šadžius teigia, kad tam reikėtų surasti 150 mln. Eur.

„Eisime šita kryptimi, bet ne ekonomikai kenksmingu būdu. Toliau stiprinsim mokesčių administravimą, kuris mums jau duoda vaisių. Pagal mokesčių surinkimą matome, kad galėsime kitąmet deficitą kiek pamažinti“, – teigė p. Šadžius.

Jo teigimu, mokesčių surinkimas per metus išaugo 2 proc. punktais, iki 29,3% BVP. Tai vyksta augant ūkiui bei traukiantis šešėlinei ekonomikai, vien legalūs dyzelino pirkimai per š.m. sausį-rugpjūtį išaugo 13,5%.

Pasak p. Šadžiaus, skolas refinansuoti dabar yra palanku dėl rekordiškai žemų palūkanų, todėl dėl to ir skolinamasi. Dabar mažinti skolą nežinant, kokios palūkanus bus po kurio laiko, nebūtų tikslinga.

„Valstybės skola yra vienintelė eilutė, kuri nuo 2012 m. stabiliai mažėja. Dabar skolos aptarnavimui skiriame apie 600 mln. Eur arba 1,8% BVP“, – aiškino p. Šadžius.

Pažadais nesišvaistė

Tarp kitų metų prioritetų p. Šadžius išskyrė gyventojų socialinės padėties gerinimą, gynybą, ekonomikos skatinimą plėtojant viešąsias investicijas, tarp jų ir mokestinės naštos darbo santykiuose mažinimas.

Jo teigimu, Lietuvoje prasidėjo ES investicinių lėšų išstūmimas, kadangi pradėjo augti investicijos iš nacionalinių lėšų.

Robertas Dargis, LPK prezidentas, atkreipė dėmesį, kad apie 2 mlrd. Eur ES lėšų įtaką biudžetui ir šalies ūkiui tebėra milžiniška.

„Niekaip nesubalansuojame biudžeto, o einant į 2020 m., kai ES parama mažės, būtina ieškoti resursų“, – teigė p. Dargis.

Jo nuomone, demografiniai iššūkiai darys dar didesnį spaudimą viešiesiems finansams nei senkanti ES parama, tad seniai yra laikas pagalvoti, kaip mažinti biurokratiją, kaip prisivilioti daugiau investicijų iš užsienio.

Pramonininkai prašė kitąmet daugiau lėšų numatyti keliams, turizmo ir paslaugų eksportui, šalies žinomumui užsienyje, ir įmonėms ieškančioms naujų rinkų, labai aktualiai valstybinio eksporto draudimo paslaugai.

Tačiau p. Šadžius nieko apčiuopiamo nepažadėjo.

Osvaldas Čiukšys, LPK generalinis direktorius, nurodė, kad Ūkio ministerija eksporto draudimo mechanizmui rado 7 mln. Eur, bet tai nepakankama suma. O be šio draudimo, naudojamo daugelyje šalių, įmonėms dirbti Ukrainoje ar Kinijoje yra sudėtinga.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV darbo rinka spalį atvėso mažiau, nei tikėtasi

JAV Darbo rinkos departamento skelbiami užimtumo duomenys rodo, kad vidaus vartojimas kurį laiką dar temps...

Verslo aplinka
2019.11.01
Eurostatas: pagal pajamas iš mokesčių ES Lietuva yra ketvirta nuo pabaigos 1

Pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva užima 25-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo...

Verslo aplinka
2019.10.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau