Apgaulės, lengvatikiai ir finansų rinkos

Publikuota: 2015-11-17
Robertas J. Shilleris, 2013 m. Nobelio premijos laureatas, Jeilio universiteto ekonomikos profesorius
Robertas J. Shilleris, 2013 m. Nobelio premijos laureatas, Jeilio universiteto ekonomikos profesorius
 

Adamas Smithas rašė, kad laisvoje konkurencingoje rinkoje veikia „nematoma ranka“, kuri kiekvieną žmogų, besirūpinantį pirmiausia savo asmenine nauda, savaime nukreipia tarnauti visuomenės labui. Ir A. Smithas buvo teisus: laisvoji rinka sukūrė beprecedentį klestėjimą ne tik žmonėms, bet ir visai visuomenei. Tačiau kadangi mumis galima manipuliuoti, mus klaidinti ar netgi pasyviai gundyti, laisvoji rinka taip pat įtikinėja mus pirkti ir tuos dalykus, kurie nėra naudingi nei mums, nei visuomenei.

Šis pastebėjimas yra svarbus A. Smitho vizijos papildymas. Būtent George’as Akerlofas ir aš tai aptarėme naujojoje knygoje „Masalas lengvatikiams: manipuliavimo ir apgaulių ekonomika“ (angl. Phishing for Phools: The Economics of Manipulation and Deception). Daugelis esame susidūrę su sukčiavimu: nepageidaujamais elektroniniais laiškais ir telefoniniais skambučiais, kuriais siekiama mus apgauti. Lengvatikis – tai žmogus, kuris iki galo nesuvokia sukčiavimo paplitimo. Lengvatikis mato tik atskirus sukčiavimo pavyzdžius, tačiau negali įvertinti viso su juo susijusio profesionalumo masto ir to, kaip stipriai šis profesionalumas gali paveikti žmonių gyvenimus. Deja, ne vienas užkibome ant šio kabliuko – įskaitant G. Akerlofą ir mane. Štai kodėl ši knyga išvydo dienos šviesą.

Reguliarus sukčiavimas gali paveikti bet kokią rinką, tačiau mūsų svarbiausios su finansų rinkomis susijusios įžvalgos pateiktos dar gana laiku, turint omenyje nuo 2009-ųjų prasidėjusį masinį bumą kapitalo ir nekilnojamojo turto rinkose ir pastarojo mėnesio sąmyšį pasaulinėse turto rinkose.

Kaip savo nelaimei suprato daugelis optimistų, turto kainos yra nepastovios, be to, čia apstu lengvatikių. Besiskolinantieji viliojami netinkamu nuosavybės įkeitimu, iš įmonių atimamas turtas, buhalteriai klaidina investuotojus, patarėjai finansų klausimais kurpia pasakojimus apie turtus iš niekur, o žiniasklaida kursto pernelyg daug kainuojančias pretenzijas.

Tačiau galiausiai pralaimi ne vien tik tie, kurie buvo apkvailinti. Susidaro papildoma nuostolių gandinė, kai „išpūstas“ turtas įsigyjamas už skolintus pinigus. Tokiu atveju bankrotai, o ypač bankroto baimė, sukelia tolesnių bankrotų epidemiją, dar labiau sustiprinančią šią baimę. Tada kreditai išsenka ir ekonomika žlunga. Šis pražūtingai žemyn spirale smunkantis verslo atstovų pasitikėjimas paprastai būdingas lengvatikiams, pavyzdžiui, Bernardo Madoffo sugalvotos Ponzio sistemos aukoms, kurioms akys atsiveria tik tada, kai baigiasi neracionalaus išlaidavimo laikotarpis.

Epidemija (ekonomikos kaip ir medicinos) reikalauja, kad būtų reaguojama nedelsiant ir drastiškai. Valdžios reakcija į didžiąją 1929-ųjų krizę buvo silpna ir vangi, todėl pasaulio ekonomika nugrimzdo į „tamsųjį amžių“, kuris tęsėsi per ketvirtojo dešimtmečio Didžiąją depresiją ir Antrąjį pasaulinį karą. 2007–2009 metų finansų krizė pranašavo panašų rezultatą, tačiau šįkart skubiai, koordinuotai ir pasitelkusi reikšmingas skatinamąsias priemones įsikišo pasaulio vyriausybės ir centriniai bankai. Nors atsigavimas buvo silpnas, tačiau neatsidūrėme ant dar vieno „tamsiojo amžiaus“ slenksčio.

Dėl to turėtume džiūgauti. Vis dėlto kai kurie specialistai tvirtina, kad užgriuvus 2007–2009 metų krizei už pinigus ir mokesčius atsakingos institucijos neturėjo reaguoti taip greitai ir stipriai. Jie mano, kad pagrindinė krizės priežastis buvo, kaip įvardija ekonomistai, moralinis neatsakingumas – riziką prisiimantys asmenys tikėjosi, kad valdžios institucijos įsikiš, kad apsaugotų juos, jei jų planai žlugs, todėl jie prisiėmė didesnę riziką.

Priešingai, mūsų nuomonė (kurią pagrindžia daugybė duomenų) yra tokia, kad sparčiai augančios kainos paprastai parodo neracionalų išlaidavimą, prie kurio prisideda ir kurį kursto lengvatikiai. Neracionaliai išlaidaujantieji negalvojo apie pelną, kurį sukauptų, jeigu įsikištų valdžios institucijos, kad išlaikytų ekonomiką ir kreditų srautus (arba ypatingais atvejais ėmėsi gelbėti savo banką ar įmonę). Apie šias galimybes mąstė tik nedaugelis tų, kurie pasidavė iki 2007–2009 metų krizės vyravusiai euforijai: tie, kurie ėmėsi prekybos „išpūstomis“ kainomis, gaudavo pelną, o pirkėjai „žinojo“, kad elgiasi tinkamai – net jeigu tai buvo netiesa.

Nenoras pripažinti skubaus įsikišimo būtinybės kilus finansų krizei pagrįstas ekonomikos mokymu, nepripažįstančiu neracionalaus išlaidavimo, kurį išanalizavau kitur ir kuris nepaiso agresyvios rinkodaros bei kitų skaitmeninio amžiaus rinkos realijų, aprašytų knygoje „Masalas lengvatikiams“. Tačiau laikytis šių veiksnių nepaisančio požiūrio – tai tas pats, kas panaikinti ugniagesių tarnybas darant prielaidą, kad be jų žmonės bus atsargesni ir todėl nekils gaisrų.

Prieš daugybę metų dideliam viso pasaulio nusivylimui supratome, kas nutinka, kai finansų epidemijai leidžiama netrukdomai plisti. Mūsų analizė rodo ne tik tai, kad būtent dėl tam tikrų būdingų ir natūralių veiksnių finansų sistema tampa itin nepastovi, bet ir tai, kad būtinas skubus ir veiksmingas įsikišimas, kai susiduriama su finansų sistemos žlugimo grėsme. Turime leisti už pinigus ir mokesčius atsakingoms institucijoms imtis agresyvių priemonių, kai finansų suirutė virsta finansų krize, nes išgyventi antrą „tamsųjį amžių“ jau būtų pernelyg daug.

Robertas J. Shilleris yra 2013 m. Nobelio premijos laureatas, Jeilio universiteto ekonomikos profesorius ir vienas iš Case’o ir Shillerio JAV būsto kainų rodiklio kūrėjų. Jo naujausia knyga, kurią parašė kartu su George’u Akerlofu, yra „Masalas lengvatikiams: manipuliavimo ir apgaulių ekonomika“ (angl. Phishing for Phools: The Economics of Manipulation andDeception).

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
Saudo Arabija ir Rusija imasi valdyti naftos kainą Premium

Ruošdamosi lapkričio 4 d. Irano naftos eksportui įvesiamoms JAV sankcijoms, Saudo Arabija ir Rusija siekia...

Energetika
2018.10.04
„The New York Times“: Trumpas tėvo turtus paveldėjo išvengęs mokesčių

JAV dienraštis „The New York Times“ praneša, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinį XX a. dešimtmetį...

Verslo aplinka
2018.10.03
Pasaulinė prekyba 2018-2019 m. augs lėčiau nei prognozuota

Pasaulinės prekybos augimas šiemet ir kitąmet bus lėtesnis nei prognozuota, teigia Pasaulio prekybos...

Verslo aplinka
2018.09.27
Seimas atveria kelią stabdyti kogeneracinių jėgainių projektus, gresia prezidentės veto

Seimo valdančioji dauguma gebėjo iš trečio karto balsavimu užtikrinti, kad būtų priimtos įstatymo pataisos,...

Verslo aplinka
2018.09.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau