Kovodamas su korupcija Ukrainoje, galvoja ir apie Lietuvą

Publikuota: 2015-11-15
Kai dar nebuvau politikoje, neįvertindavau pasiekimo, kad Lietuvoje viskas veikia
 Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Kai dar nebuvau politikoje, neįvertindavau pasiekimo, kad Lietuvoje viskas veikia Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Norint, kad Ukraina būtų pastatyta ant kojų, pirmiausia reikia išgyvendinti korupciją ir pagerinti sąlygas verslui, teigia Aivaras Abromavičius, Ukrainos ekonomikos ministras. Jis pasakoja, kad į Ukrainą perkelia ir lietuvišką įmonių pertvarkymo patirtį, o Lietuvos verslą kviečia dalyvauti privatizuojant Ukrainos bendroves.

Ukrainos ekonomikos ministru tapote pernai gruodį. Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduriate dabar?

Mano, kaip ministro, užduotis pirmiausia yra pagerinti investicinį klimatą šalyje ir kovoti su korupcija. Ir įgyvendinti pirmos užduoties neįmanoma neįgyvendinus antros. Nors nesu generalinis prokuroras ar teisėjas, vis tiek susiklostė taip, kad turiu kovoti su korupcija. O su tuo kovojame pirmiausia mažindami etatų skaičių. Nes kuo mažiau žmonių, tuo mažiau trukdančių daryti reformas.

Gal galite iliustruoti konkrečiais skaičiais, kaip sekasi tai daryti?

Kai atėjau dirbti į Ukrainos ekonomikos plėtros ir prekybos ministeriją, joje buvo 1.243 etatai, bet jau per pirmus šešis mėnesius jų sumažėjo trečdaliu, arba 400. Maža to, etatų skaičių iki metų pabaigos sumažinsime dar 20%. Planuojame, kad šių metų pabaigoje ministerijoje dirbs apie 600 žmonių. Mažindamas etatų skaičių, likusiems galiu mokėti daugiau pinigų. Tad dabar visi tie, kurie anksčiau skeptiškai žiūrėjo į etatų mažinimą, patys ateina pas mane ir sako, kad darbuotojų skaičių galime dar apkarpyti.

Ar korupciją mažinate tik karpydamas etapus?

Verslo aplinkoje su korupcija kovojame per dereguliaciją. Siekiame, kad verslui reikėtų kuo mažiau įvairių licencijų, leidimų, sertifikatų. Kuo jų mažiau, tuo mažiau prielaidų atsirasti korupcijai. Konkretus pavyzdys – išrieda naujas „Audi“ automobilis iš gamyklos Slovakijoje su europietiška sertifikacija, bet kai pasiekia Ukrainos pasienį, iš verslo jau reikalaujama ukrainietiškos automobilio sertifikacijos. Lyg Ukrainoje iš tiesų būtų patikimas sertifikacijos ir tikrinimo centras... Aišku, kad tai buvo korupcija. Todėl paskelbėme, kad jei yra europietiškas sertifikatas, niekam – mašinoms, trąšoms, maisto produktams – ukrainietiško nebereikia. Tai gerokai supaprastina sąlygas verslui ir sumažina korupcijos galimybes. Buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas kažkada yra pasakęs, kad verslui patys baisiausi devyni žodžiai yra šie: „Aš atėjau iš vyriausybės ir noriu šiandien jums padėti.“ Vadovaudamiesi šiuo posūkiu, stengiamės kiek įmanoma paskatinti verslo ir valstybės susidūrimą, nes tarp dviejų privačių bendrovių korupcijos nebūna.

Kaip dabar apibūdintumėte Ukrainos ekonominę situaciją?

2015-ieji buvo ekonominės stabilizacijos metai, o 2016-ieji, tikimės, jau bus augimo metai. 2015 m. gesinome pavienius gaisrus, o 2016 m. turime kurti visiškai naujas institucijas, kurios skatintų eksportą, pritrauktų investicijų. Tikimės, kad kitąmet Ukrainos ekonomika augs 2%, kai šiemet ekonomika dar gali trauktis iki 11%.

Ar kartu mažės ir infliacija?

Infliacija Ukrainoje šiemet dar gali siekti apie 45%, bet jau kitąmet turėtų sudaryti apie 12%. Ji mažėja jau dabar. Dar balandį mėnesinė infliacija šalyje sudarė apie 14%, o vasarą jau net du mėnesius matėme defliaciją. Taigi maždaug nuo balandžio–gegužės infliaciją stabilizavome. Tai buvo svarbiausias tikslas. Pagalvokite, dar vasarį buvo taip, kad vieną rytą 1 JAV doleris kainavo 26, kitą – jau 42, po pietų – vėl 26 Ukrainos grivinas. Joks verslas neis į šalį, kur valiuta taip šokinėja. Su tarptautinių finansinių institucijų pagalba ir priimdami nepopuliarius sprendimus, tokius kaip valiutos kurso kontrolė, kapitalo kontrolė, stabilizavome situaciją ir dabar tas nepopuliarias priemones pamažu atitraukiame.

Privatizacija – jūsų ministerijos atsakomybė. Ką pavyko nuveikti šioje srityje?

Mes kuriame privatizuojamų įmonių sąrašus, o pačią privatizaciją vykdo valstybės turto fondas. Artimiausiu metu numatome privatizuoti Odesos amonio trąšų gamyklą, vėliau laukia elektros tinklai, elektrinės, uostai, o paskui žemės ūkio įmonės, susijusios su etilo spirito gamyba.

Kalbant apie Ukrainos finansus, turbūt ne mažiau skaudus klausimas ilgą laiką buvo skolų restruktūrizavimas. Ar galima sakyti, kad, susitarę su tarptautiniais kreditoriais, šią problemą išsprendėte?

Situacija iš esmės išsisprendė, nes iš tarptautinių kreditorių gavome 20% nuolaidą skoloms, sutaupėme apie 4 mlrd. USD ir atidėjome mokėjimus 4 metams. Tai labai teigiamas poslinkis, nes per metus kreditoriams sumokamos palūkanos prilygo mūsų gynybos metinėms išlaidoms. Vykstant karui negalėjome sau leisti tokio komforto.

Ar privatizavimas Ukrainoje galėtų būti įdomus ir Lietuvos verslui?

Manau, yra įmonių, kurios lietuviams įdomios. Tarkime, Ukrainoje yra viena di­džiau­sių Europoje druskos kasyklų ir gamyklų, kurios produkcijos platinimu Europoje užsiima ir kai kurie lietuviai. Bet ir kitoms Lietuvos žemės ūkio bendrovėms tokių įmonių privatizavimas turėtų būti įdomus.

Anksčiau esate užsiminęs, kad sieksite perkelti gerąją Lietuvos patirtį į Ukrainą. Ar pavyko tai įgyvendinti?

Šioje situacijoje labai padeda Adomas Audickas (buvęs ūkio viceministras, o dabar p. Abromavičiaus patarėjas – VŽ), ypač dėl to, kas susiję su valstybinių įmonių restruktūrizavimu. Pertvarkydami valstybės aparatą, patirtį perimame ir iš amerikiečių, gruzinių, slovakų. Vienintelė priežastis, dėl kurios dar daugiau ta pagalba nesinaudojame, yra grynai fizinė. Yra tik dvi rankos, dvi kojos ir 24 valandos per parą. Visur suspėti negali. Bet lietuviška patirtis kuriant Registrų centrą, Konkurenciją tarybą, už maisto kokybės priežiūrą atsakingą instituciją yra unikali. Aš pats, kai dar nebuvau politikoje, neįvertindavau pasiekimo, kad Lietuvoje viskas veikia, viskas sukurta žmogui, verslui. Taip, gal ne iki galo, taip, gal ne taip kaip Švedijoje, bet, manau, kai kuriais aspektais Lietuvos valstybės aparatas yra pažengęs daugiau nei bet kurios kitos šalies.

Aivaras Abromavičius

  • 2002–2014 m. buvo vienas Švedijos investicijų valdymo įmonės „East Capital“ partnerių. 2008 m. pradėjo vadovauti „East Capital“ biurui Ukrainoje.
  • 2014 m. gruodžio 2 d. Ukrainos prezidento Petro Porošenkos įsakymu suteikta Ukrainos pilietybė ir tą pačią dieną paskelbtas Ukrainos ekonomikos ministru.
  • Yra baigęs tarptautinę vadybą tarptautiniame Konkordijos universitete Taline.

Straipsnis lapkričio 4 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Reformos skinasi kelią: po svarstymo pritarė „Sodros“ įmokų „luboms“, mokesčių sujungimui 26

Seimas penktadienį per nenumatytą posėdį ėmėsi svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų.

Euro zonos biudžeto planas sulaukia vis daugiau nepritarimo balsų 2

Vokietijos ir Prancūzijos planas sukurti atskirą euro zonos biudžetą sulaukė pasipriešinimo iš Lenkijos.

„Brexit“: „Airbus“ įspėjo dėl pasitraukimo iš JK 2

14.000 darbo vietų Jungtinėje Karalystėje (JK) sukūrusi lėktuvų gamintoja „Airbus“ gali atsisakyti savo planų...

Valdančiųjų dovana profsąjungoms – jos bus prilygintos partijoms 1

Gyventojai turės galimybę profesinėms sąjungoms atskirai skirti 1% gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tad šios...

Seimas žengė žingsnį link akcizų rūkalams padidinimo

Nenumatytame Seimo posėdyje penktadienį parlamentarai po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms,...

Euro zonos kreditoriai pasiekė istorinį susitarimą ir sumažino Graikijos skolos naštą 5

Baigiantis Graikijos gelbėjimo programai, euro zonos finansų ministrai pasiekė susitarimą palengvinti šalies...

Įsigaliojo ES muitai amerikietiškai produkcijai

Penktadienį įsigaliojo ES muitai, kuriuos Europa įvedė kaip atsaką į JAV prezidento Donaldo Trumpo agresyvią...

Mokesčių reforma: lenktynės su laiku Premium 9

Seimo valdantiesiems paskendus diskusijose ir gerokai vėluojant patvirtinti mokesčių bei pensijų sistemų...

Verslo aplinka
2018.06.21
Šapoka: tai yra klaida, kurios pasekmes prognozuoti būtų sunku 25

Vilius Šapoka, finansų ministras, neigiamai vertina „chaotiškus“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto priimtus...

Verslo aplinka
2018.06.20
Sutkus po Seimo komiteto sprendimų dėl progresinio tarifo: „Tiesus kelias į Venesuelą“ 9

Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį patvirtino 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą...

Verslo aplinka
2018.06.20
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pensijų reformai, tačiau nukėlė klausimą dėl anuitetų 1

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį svarstė ministrų kabineto pateiktą pensijų kaupimo...

Verslo aplinka
2018.06.20
Merkel ir Macronas sutarė dėl atskiro euro zonos biudžeto 6

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, po susitikimo Berlyne...

Verslo aplinka
2018.06.19
Europietiškų pinigų kapšas Lietuvai gerokai suzmeks Premium 4

Europos Komisija (EK) siūlo numatyti, kad 2021–2027 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuva į bendrą...

Verslo aplinka
2018.06.19
Po muitų Kinijai atvėso JAV verslo palankumas Trumpui Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, praėjusią savaitę paskelbus apie muitų kiniškoms prekėms paketą, o,...

Verslo aplinka
2018.06.19
Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 11

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Prekybos karas dar neprasidėjo, bet Kinija jau jaučia jo poveikį Premium

JAV ruošiantis įvesti importo muitų kiniškoms prekėms paketą, Kinijos ekonomika jau jaučia įtampos prekyboje...

Verslo aplinka
2018.06.15
Lietuviai geriau vertina ekonominę šalies padėtį 5

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad palankiai šalies ekonominę padėtį vertina 38% lietuvių arba 6%...

Verslo aplinka
2018.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau