Mačiulis: Kinijos stebuklas baigsis

Publikuota: 2015-11-04
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Kinijos stebuklas baigsis, teigia Nerijus Mačiulis, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas. Tiesa, jis nesako, kad Kinija ims ir sugrius paskui save nusitempdama likusį pasaulį, tiesiog transformuosis jos ūkio augimo modelis, kuris nebedemonstruos sprogstančių rezultatų.

„Bandau įrodyti, kad Kinijos stebuklas kažkada baigsis, tik negaliu pasakyti kada. (...) Keičiasi Kinijos augimo modelis – valdžia skelbia, kad norėtų matyti vidaus paklausos keliamą ekonomikos augimą. Ir jau yra įvykęs lūžis, kai paslaugų sektorius aplenkė pramonę. Šis veiksnys taip pat leidžia matyti šviesią ateitį“, – Vilniaus universiteto Studentų investicinio fondo surengtoje paskaitoje kalbėjo p. Mačiulis.

Kinijos burbulai

Pasak ekonomisto, Kinijoje susiformavo ne vienas burbulas. Tarp jų – nekilnojamojo turto (NT) ir akcijų rinkose. O šioje šalyje vykstantys procesai daro įtaką globaliai ekonomikai, ypač besivystančioms valstybėms.

Jis prisiminė juoduoju pirmadieniu pramintą rugpjūčio 24-ąją, kai Kinijos biržų patirtas šokas nuvilnijo per visą pasaulį.

„Kinijos akcijų rinką skatino skolinti pinigai. Toks scenarijus veikė – akcijų kursai beveik padvigubėjo, kinų pinigai buvo nukreipti ne į vartojimą, bet į akcijas. (...) Rugpjūčio viduryje komunistinei šalies valdžiai pavyko stabilizuoti padėtį, tačiau ši – labai dirbtina. Pavyzdžiui, buvo uždrausta prekiauti kai kuriomis akcijomis. Tokias priemones būtų sunku įsivaizduoti išsivysčiusiose valstybėse – rinkos sąlygomis tai nebūtų priimtina“, – kalbėjo p. Mačiulis.

Todėl, pasak jo, kyla natūralūs klausimai, ar gali būti, jog akcijų kaina neatspindi jų fundamentalios vertės, t.y. sunku nusakyti jų tikrąją vertę, nes Kinijos rinka nėra laisva.

„Tačiau nerimas nėra susijęs tik su spekuliacijomis. Tai dar tik gimstanti rinka“, – aiškino ekonomistas.

Dar vienas bliūkštantis burbulas – investicijos į NT. Čia, pasak ekonomisto, 2009 m. buvo žengtas beprecedentis žingsnis – provincijoms duotas ženklas skolintis ir investuoti bet kur.

„Jos pardavė žemę, davė leidimus statyti, dėl to augo BVP. Tačiau ši tendencija baigėsi. NT plėtotojai nebemato galimybių statyti. Jų pasitikėjimo indeksas – žemumose. Įspūdingai atrodo 8-iems mln. žmonių pastatyti miestai, tačiau jų užimtumas siekia 20%. Ir tokių yra 10“, – kalbėjo p. Mačiulis.

Iš Kinijos – į likusį pasaulį

Šuoliais į viršų besistiebęs Kinijos ūkis visam pasauliui pateikė galybę darbo, ypač toms šalims, kurios turtingos žaliavomis. Ponas Mačiulis skaičiuoja, kad jau dabar stabilizacijos periodą pasiekusių žaliavų kainų svyravimai nuo amžiaus pradžios patyrė itin didelius pokyčius, kai kurių metalų kainos augo 5–6 kartus.

„2010-2013 m. Kinija sunaudojo daugiau cemento nei JAV per visą XX a. Kai ekonomikos apsukos pradėjo lėtėti, tų žaliavų nebereikia, o valstybės, atsižvelgdamos į Kiniją, į jas daug investavo“, – aiškino analitikas.

infogr.am::infogram_0_kinijos_zaliavu_dalis

Tokie pokyčiai tapo galvos skausmu toms besivystančioms šalims, kurių didžiąją ekonomikos dalį sudaro žaliavų gavyba, pavyzdžiui, Rusijai, Nigerijai, Venesuelai, Indonezijai, PAR. Jos klestėjimo laikotarpiu taip ir nesugebėjo išvystyti ūkio.

Todėl, pasak p. Mačiulio, galime stebėti recesiją Brazilijoje, Rusijoje ir t.t.: „Aišku, pastarąją paveikė ir sankcijos.“

Kita besivystančių problema – įsiskolinimai. Bazinėms palūkanoms pasiekus žemumas, šalys, taip pat jose veikiantis verslas šia proga pasinaudojo. Dažniausiai JAV doleriais.

„Nuo 2008-2009 m. jos skolinosi, skolinosi, skolinosi. Reikėjo pasinaudoti mažomis palūkanomis. Aišku, jie skolinosi JAV doleriais, o tai jau receptas problemoms.(...) Kai palūkanų normos pradės didėti, neigiami kapitalo srautai gali dar labiau suintensyvėti ir besivystančiose šalyse sukelti nemažai nemokumo atvejų“, – sakė ekonomistas.

Jis pasaulio rinkose įžvelgia neatitikimų, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad centriniai bankai, įbauginti praėjusios krizės, meta dideles pajėgas: „Jie geriau surizikuos burbulais nei per ankstyvu palūkanų kėlimu.“

Į komunistų statistiką žiūri įtariai

Vertindamas Kinijos valdžios planus, skelbiančius, kad 2015-ųjų metinis BVP augimas turi siekti 7%, p. Mačiulis juos vertina atsargiai.

„Vienas veiksnių, sukėlusių abejonių, liepos užsienio prekybos duomenys – fiksuotas 8% metinis mažėjimas. (...) Ketvirtį amžiaus eksportas varė Kiniją į priekį. Tokios sėkmės istorijos nebuvo niekur kitur. (...) Kai planuojami 7%, bet matai išvestinius duomenis (mažėjančius eksportą, krovinius, elektros vartojimą), kyla natūralus klausimas, ar oficialūs statistikos duomenys kažko verti“, – sako analitikas.

Kaip pavyzdį jis pateikė statistikų skelbiamus ketvirčio BVP duomenis. Jie teikiami po savaitės pasibaigus ketvirčiui ir praktiškai nebekoreguojami. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse rodiklis skaičiuojamas mėnesį, o po to dar kelis kartus tikslinamas.

infogr.am::infogram_0_kinijos_bvp_pokytis

FOTOGALERIJA GALERIJA Kinijos miestai-vaiduokliai (13 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verslo įspėjimai Th. May griežtėja Premium

Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, prašo daugiau laiko deryboms su Briuseliu dėl galimų...

Pramonė
2019.02.14
Tyrimas: „Brexit“ be susitarimo Vokietijai kainuotų 100.000 darbo vietų 8

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos be susitarimo, vadinamasis „kietas Brexit“ (angl. hard...

Verslo aplinka
2019.02.11
Burbulai Kinijoje: ekonominių problemų naujojoje supergalybėje išvengti nepavyks Premium 11

Kas atsitinka, kai nekilnojamojo turto vystytojas, norėdamas atsikratyti vis besikaupiančio inventoriaus,...

Verslo klasė
2019.02.09
Siūlys uždrausti politikams būti viešųjų pirkimų komisijose 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateiks Seimui įstatymų pataisas, kurios numatys draudimą valstybės politikams...

Verslo aplinka
2019.01.31
Prognozės šiemet kabo „ant siūlo“ 5

Lietuvos ekonomikos augimas 2018 m. viršijo prognozes ir buvo kiek spartesnis – šalies bendrasis vidaus...

Verslo aplinka
2019.01.31
Lietuvos BVP 2018 m. paaugo 3,6% 22

Praėjusiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 3,6%, pranešė Statistikos...

Verslo aplinka
2019.01.30
Vyriausybė nepritarė PVM lengvatai maistui 4

Ministrų kabinetas nesutiko su Seime gimusia iniciatyva nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2019.01.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau