Italai rodo pavyzdį Lietuvai: atsižvelgė į verslo poreikius

Publikuota: 2015-11-01
Matteo Renzi, Italijos premjero, vykdomos darbo rinkos reformos prisidėjo prie geresnės verslo aplinkos. ROBERTO MONALDO(„LA PRESSE“ / „SCANPIX“) NUOTR.
Matteo Renzi, Italijos premjero, vykdomos darbo rinkos reformos prisidėjo prie geresnės verslo aplinkos. ROBERTO MONALDO(„LA PRESSE“ / „SCANPIX“) NUOTR.

Rūta Slušnytė

Italijos pastarojo meto ūkio pokyčiai rodo pavyzdį Lietuvai ir kitoms panašioms eksportuojančioms šalims: atlaisvėję bankų skolinimo varžtai ir vyriausybės reformos, nukreiptos į darbo rinkos išlaisvinimą, stiprina ūkio stuburą – smulkųjį ir vidutinį verslą.

„Optimares“, netoli nuo Romos įsikūrusi bendrovė, gamina išskirtinio itališko dizaino sėdynes, skirtas lėktuvams. Alessandro Braca, įmonės vadovas, dienraščiui „Financial Times“ sako, kad neseniai bendrovė gavo keletą didelių užsakymų Šiaurės Amerikoje, tai padidins kompanijos pajamas ir gerokai sustiprins autoritetą rinkoje.

Bendrovės gaminiai naudojami daugiausia verslo klasės salonams orlaiviuose – įmonės tinklalapyje akį traukia ergonomiškos, asmeninę erdvę kelionės metu užtikrinančios sėdynės. Pajutusi augančią paklausą, „Optimares“ užsitikrino 2,3 mln. Eur kredito liniją iš Italijos banko „UniCredit“. Anksčiau, 2014 m. pabaigoje, įmonė iš šio banko jau skolinosi 1,5 mln. Eur.

„Bankai dabar atviresni ir labiau supranta grėsmes, susijusias su bendrove. Jie yra linkę išklausyti. Prieš dvejus trejus metus to nebuvo“, – „Financial Times“ cituoja p. Braca.

Finansavimo barjerai

Prastos kreditavimo sąlygos buvo, ir iki šiol išlieka, viena didžiausių kliūčių spartesniam Italijos ūkio atsigavimui. Šalies ekonomika, kurios atraminė ašis – smulkios ir vidutinės įmonės, pradėjo augti šiemet, po trejų metų sąstingio ir recesijos.

Mažos ir vidutinės kompanijos, Italijos ekonomikos stuburas, nukentėjo labiausiai, kai bankai užvėrė joms prieš nosį duris, slegiami per finansų krizę susikaupusių blogųjų paskolų naštos.

Vis dėlto dabar trečiosios euro zonos ekonomikos skolinimo aplinkoje matyti pagerėjimo ženklų. Italijos bankų asociacija nurodo, kad šiemet rugpjūtį skolinimo apimtis šalyje, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, ūgtelėjo 0,2% – labiausiai nuo 2012-ųjų. Panašius duomenis pateikia Italijos centrinis bankas.

„Pradedame matyti teigiamą tendenciją“, – pripažįsta Gianfranco Torriero, Bankų asociacijos direktoriaus pavaduotojas.

Vis dėlto kol kas geresnius skolinimo rodiklius lemia išaugęs paskolų namų ūkiams skaičius. Skolinimas verslui Italijoje vis dar traukiasi, nors ir lėčiau.

Galimybių gauti paskolą daugiau turi gamybos sektoriaus kompanijos, orientuotos į eksportą – tokios, kaip „Optimares“. Statybos sektoriaus įmonėms bankai vis dar nenori skolinti, teigia vienas Italijos banko pareigūnas.

ECB programos įtaka

„Bankai vis dar baidosi rizikos, krizė paliko daugybę griuvėsių, todėl skolinimo atsigavimas tikrai nėra intensyvus. Bet čiaupai pamažu atsiveria“, – kalba bankininkas, jį cituoja „Financial Times“.

Kai kurie ekonomistai mano, kad šis ir kiti panašūs pavyzdžiai rodo, jog Europos centrinio banko (ECB) šiemet kovą pradėta 1,1 trln. Eur skatinimo programa veikia taip, kaip numatyta. ECB apklausa, skelbta liepą, parodė, kad skolintojų reikalavimai verslui ir namų ūkiams antrąjį šių metų ketvirtį švelnėjo visoje euro zonoje.

Tačiau lūžio tašką įžvelgia ne visi. Rajas Badiani, „IHS Global Insight“ analitikas Italijai, teigia, kad paskolų stygius tebėra viena iš priežasčių, kodėl smunka Italijos pramonės investicijos. Anot jo, smulkusis ir vidutinis verslas taip pat toliau jaučia finansavimo problemą.

Ūkio padėtis

Rugsėjo mėnesį Italijos vyriausybė padidino šalies BVP augimo prognozes 2015 ir 2016 metams iki 0,9% ir 1,6%. Šalies ekonominė plėtra pirmąjį šių metų pusmetį „paklojo pagrindus tolesniam pagerėjimui per likusius 2015-uosius“, teigė Pieras Carlo Padoanas, Italijos finansų ministras. Tačiau jis pridūrė, kad Italijos ūkis jaučia prastesnę nei metų pradžioje tarptautinę ekonominę aplinką.

Matteo Renzi, Italijos premjeras, praėjusią savaitę pateikė 2016 m. biudžeto projektą, kurio esmė – stiprinti vidaus paklausą, pagerėjus darbo rinkos situacijai.

Analitikai pabrėžia, kad p. Renzi biudžetas veikiausiai sulauks Briuselio pasipriešinimo, kadangi šiame projekte akivaizdžios dvi tendencijos: mokesčių naštos mažinimas ir atlaidesnis požiūris į išlaidų karpymą. Skeptiškumui yra pagrindo – Italija privalo mažinti viešąją skolą, siekiančią 130% nuo BVP, rašo „Bloomberg“.

Tačiau, kita vertus, p. Renzi jau įgyvendino nemažai žadėtų reformų – liberalizavo darbo rinką, suteikė verslui paskatų samdyti daugiau žmonių.

Gyventojams įspūdį padarė premjero suorganizuotas valdžios automobilių parko „išpardavimas“ – aukcione buvo parduota 1.500 „Maserati“, „Jaguar“, BMW ir „Alfa Romeo“ markių automobilių, kuriais anksčiau buvo vežiojami valdžios pareigūnai. Ponas Renzi taip pat pakeitė keleto Italijos valstybės valdomų įmonių vadovus ir pasiekė konstitucinės reformos, kuri suvaržė aukštesniųjų parlamento rūmų galimybes blokuoti įstatymų priėmimą.

Nors daug darbų dar neatlikta – Italijos šešėlinė ekonomika neįveikta, investicijos neatsigauna – tačiau, ekonomistų vertinimu, p. Renzi jau nuveikė daugiau nei jo pirmtakai.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 22 d.

infogr.am::infogram_0_italijos_makrorodikliai

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 19

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Tarp Baltijos šalių didžiausia infliacija 2018 m. fiksuota Estijoje

Kainos Lietuvoje pernai pakilo mažiau nei Estijoje, bet daugiau nei Latvijoje.

Verslo aplinka
2019.01.11
Gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, Lietuvoje – 2,8 mln. žmonių 14

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių, tai yra apie 14.900 mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Tad...

Verslo aplinka
2019.01.11
Karaliaučiaus SkGD terminalas dujų tranzito kol kas nepakeis Premium 11

Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje įrengtas plūduriuojantis suskystintų gamtinių dujų importo terminalas...

Energetika
2019.01.08
Tikisi, kad Lietuva pasieks „Doing Business“ dešimtuką 1

Vyriausybė turi vilčių, kad jos siūlomos priemonės leis Lietuvai jeigu ne šiemet, tai bent kitąmet rudenį...

Verslo aplinka
2019.01.03
Patys, viską patys, arba Jūsų pensija Premium

Valstybė beveik atviru tekstu sako (norintiems girdėti), kad jau tikrai atėjo laikas būsimos pensijos...

Verslo klasė
2019.01.01
Ko Lietuvoje ir pasaulyje laukti 2019-aisiais?

Lietuva turės naują prezidentą, Europos Sąjunga – naują Parlamentą ir Komisiją, bet praras Jungtinę...

Verslo aplinka
2019.01.01
V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas baigėsi be rezultatų 26

Šeštadienį Maskvoje susitikę Rusijos ir Baltarusijos vadovai „aptarė aktualius dvišalių santykių klausimus“,...

Energetika
2018.12.29
Kodėl baltarusiai iš Maskvos nori kompensacijos už naftą Premium

Rytoj, gruodžio 29-ąją, Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas susitiks Maskvoje ir bandys išspręsti...

Energetika
2018.12.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau