Raitomis ant nuvalkiotos idėjos

Publikuota: 2015-10-23
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ir ko tik nepadarysi dėl nenumaldomo noro dar keletą metų patrinti Seimo nario kėdę... Rinkimų cirkui pravėrus duris, rikiuojasi iš kanapių šokinėjantys pilypai, besirungiantys populistinių pasiūlymų žanre.

Vėl pasigirdusi socialdemokratų veterano Algirdo Syso dainelė apie šalį išgelbėsiančius progresinius mokesčius – nenauja. Kai prieš beveik 2 metus jo partijos bičiulė Birutė Vėsaitė pamėgino atgaivinti „nemarią“ progresinių mokesčių garbintojų idėją, p. Sysas nepraleido progos pasididžiuoti, kad apie tuos mokesčius jis kalba jau 17 metų Pasak jo, Lietuva yra „lūzerių“ šalis, nes tik tokiose šalyse nėra progresinių mokesčių. Tačiau atkaklusis socdemas nesiteikė priminti, kad Lietuva yra viena iš ES šalių, kur darbo pajamoms taikomi vieni didžiausių mokesčių. Artėjant progresinių mokesčių idėjos „jubiliejui“, jų tėvas, matyt, nusprendė, kad darbo pajamas reikia apmokestinti dar stipriau – kad jau būtume tikri lūzeriai – be naujų įmonių, be naujų darbo vietų, be investicijų, ypač užsienio.

Tokią pačią miglą apie neva mažėsiančią socialinę atskirtį ir didėsiančią vidurinę klasę socdemai pūtė ir per praėjusią Seimo rinkimų kampaniją. Tokius tikslus įvedus progresinius mokesčius tuomet piešė socdemų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Ekonomistai šią idėją sukritikavo ir pavadino „cinišku triuku“. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, tokių mokesčių idėją pavadino „patraukliu žiedu, kuriame nėra sėklų“. Tačiau p. Sysas nei apie sėklas, nei apie derlių, matyt, negalvoja. O gal tiesiog tėra visiškas vidutiniokas matematikoje. Siūloma tam tikroms grupėms padidinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą beveik tris kartus, iki 40% – o juk dar yra sveikatos, pensijų ir socialinio draudimo mokesčiai. Tai kiek žmogus turi sumokėti mokesčių, kad pasišovusiems „atimti ir padalyti“ pagaliau būtų gana? Valdžiai, pamėgusiai gyventi ne pagal pajamas, pinigų niekada nebus gana. O begalinis godumas netruks atsisukti kitu lazdos galu: kalbos apie kovą su šešėliu taps dar tuštesnės, nes įvedus progresinių mokesčių sistemą rizikuojama į prieblandos zoną suginti dar daugiau potencialių mokesčių mokėtojų, o darbdavius paskatinti nemokėti darbuotojams didesnių atlyginimų. Ar politikai galvoja apie tai, vėl mėgindami giliau lįsti į mokesčių mokėtojų kišenes? Būtent mokėtojų, nes tik nuo jų galima lupti devynis kailius – tie, kurie moka mokesčius, sumokės ir dar…

Ar bent viena valdžia sugebėjo efektyviai perskirstyti surenkamas lėšas – kad šalies biudžetas būtų be deficito, kad kurtųsi naujos įmonės, kad atsirastų daugiau darbo vietų, atitinkamai – ir daugiau mokesčių mokėtojų? Toli gražu – mokesčių mokėtojų pinigais amžinai kamšomos skylės, pamaloninami rėksniai ir valdininkai etc. Pinigai – ant stalo, galima švaistyti, dalytis ir norėti dar. Negalima tokiai valdžiai duoti daugiau pinigų. Ir tokiems politikams, kurie mąsto tik apie naudą sau, apie savo šiltus krėslus. Ką p. Sysas, per šitiek kadencijų sutrynęs ne vieną parlamentaro kėdę, davė Lietuvai? Gal sukūrė naudingų, modernių, Lietuvai naudingų įstatymų? Anaiptol. Užtat užkliuvo šiam socdemui ir pensijų fondai – prieš beveik porą metų jis aiškino, kad pensijų fonduose kaupiami pinigai yra… viešieji finansai. Ne žmonių uždirbtas privatus kapitalas, paskolintas valstybei be palūkanų, o viešieji finansai. O jei taip, tai bet kas – ypač politikai – gali kišti ranką į žmonių kišenes. Štai tokia „valstybinė“ mąstysena.

Klausantis panašių kliedesių, vėl ir vėl pagalvoji ne tik apie neadekvačiai didelį Seimo narių skaičių, tenkantį šalies gyventojų daliai, bet ir apie būtiną jų rotaciją, ribojant kadencijų kiekį. Gal p. Sysui nevertėtų pretenduoti į amžino parlamentaro laurus – juk galima pasekti ir partijos bičiulio Česlovo Juršėno pėdomis…

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau