Nebijokite Tarptautinio valiutos fondo

Publikuota: 2015-10-20
Bogdano Cristelo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Bogdano Cristelo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Pastaruoju metu tapo madinga nemėgti ar net smerkti Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Pasak vienų, TVF veikla blogai atsiliepia vargšams, moterims, ekonomikos stabilumui ir gamtai.

Josephas Stiglitzas, kurio įtaką sustiprino jam įteikta Nobelio premija, kaltina TVF sukėlus ekonomikos krizes, kurias po to spręsdamas tik dar labiau pablogina situaciją. Tvirtinama, jog TVF tai daro specialiai, kad nenukentėtų kapitalistai ir bankininkai, o eiliniai žmonės tesižino. Tai visiška netiesa, tačiau šis mitas daro didžiulę žalą ir pančioja TVF rankas neleisdamas išnaudoti visų galimybių.

Nespecialistams siūlyčiau palyginti, kaip pasaulis tvarkosi su atvykstančiais, tarkim, iš Sirijos, pabėgėliais ir kaip su finansų krizėmis. Kaip rodo pareigų pavadinimas, Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras yra asmuo, o ne institucija. Jis arba ji vadovauja ne visapusiškai organizacijai, o „biurui“. Dėl šio biuro bejėgiškumo Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo priversta spausti savo partnerius Europos Sąjungoje imtis ko nors iš esmės, kad Europa suvaldytų šį nesibaigiantį prieglobsčio prašytojų srautą.

O užkirsti kelią ir pažaboti ekonomikos krizes, priešingai, imasi rimta institucija – TVF. Organizacija gal ir netobula, tačiau negalima lyginti su tuo, kaip tvarkomasi tokiose srityse kaip pabėgėliai, žmogaus teisės ir gamtosauga.

Nereikia itin stengtis, kad klaidingai suprastum, kuo užsiima TVF. Fondas daugiausia dėmesio skiria krizių prevencijai. Dar 1944 metais Bretton Woods konferencijoje, kurioje buvo įkurtas TVF ir Pasaulio Bankas, Franklinas D. Rooseveltas kalbėjo: „Ekonominės ligos itin užkrečiamos. Dėl to kiekvienos šalies ekonominė sveikata yra teisėtas jos kaimynų, tiek artimų, tiek tolimų, rūpestis.“

Todėl 44 ten dalyvavusios, o dabar jau 188 TVF priklausančios šalys nusprendė „konsultuotis ir derintis prie tarptautinės pinigų sistemos pokyčių, galinčių turėti poveikį kitoms šalims... o taip pat padėti viena kitai įveikti trumpalaikius sunkumus, kylančius dėl valiutų svyravimo“. Įsipareigojimai, kaip šalys derins savo veiksmus, aprašyti Fondo steigimo sutarties IV straipsnyje. TVF ir šalių narių vyriausybės nuolat aptaria savo politiką. Paprastai susitikimai vyksta kartą per metus, šalių pareiškimai protokoluojami, juos peržiūri Fondo vykdomųjų direktorių valdyba (kuri atstovauja visoms 188 šalių vyriausybėms), o tada skelbiami internete, kur su jais gali susipažinti visi norintieji. Tai kolektyvinės tarpusavio priežiūros ir skaidrumo standartas, kurio derėtų siekti ir organizacijoms, veikiančioms kitose srityse.

TVF nuveikė tikrai svarbų darbą – sukūrė priemones, kuriomis siekiama padėti šalims įvertinti ir pagerinti makroekonominę padėtį: mokesčių ir pinigų politiką, taip pat finansinį, valiutų ar kainų stabilumą. TVF, remdamasis daugybės šalių patirtimi, pataria šalims, kaip viso to pasiekti, mėgina išgliaudyti svarbiausias pamokas, kurios padėtų kiekvienai atskirai šaliai susigaudyti, kaip geriau tvarkytis su jai tenkančiais iššūkiais.

Tarptautinis valiutos fondas, pasitelkęs dialogą, mokslinius tyrimus, techninę pagalbą ir mokymus, subūrė savo patirtimi besidalijančią pasaulinę bendruomenę. Šiandien vadovauti centriniam bankui arba būti finansų ministru gerokai paprasčiau, nei būti sveikatos apsaugos arba teisingumo ministru. Ne todėl, kad iššūkiai mažesni, o dėl to, kad TVF kuruojama keitimosi patirtimi tarptautinė bendruomenė teikia tokio lygio paramą, kuriai kitose srityse tiesiog nėra analogų.

Daugiausia prieštaravimų TVF veikla sulaukia tada, kai Fondas imasi valdyti krizes. Šalys kreipiasi į TVF finansinės pagalbos, kai patenka į bėdą ir nuo jų nusigręžia ar gali nusigręžti tarptautinės finansų rinkos. TVF gali sutelkti šimtus milijardų dolerių šalių narių lėšų ir taip savo skolininkams suteikti laiko atsitiesti. Fondo disponuojami resursai yra nepalyginamai didesni už tuos, kuriuos tarptautinė bendruomenė geba sutelkti spręsti problemoms kitose srityse, nes TVF skiriamos lėšos yra grąžintinos.

Mainais už finansinę paramą TVF paprastai reikalauja, kad šalys imtųsi spręsti problemas, kurios jas privedė prie finansinių sunkumų. Tai daroma ne tik tam, kad Fondas atgautų suteiktą kreditą, bet ir jų pačių labui, kad šalys atgautų ir finansinių rinkų pasitikėjimą. Tačiau daug kas painioja, kur yra tikrasis skausmo židinys: pati krizė ar jai gydyti taikomas priešnuodis.

Žinoma, TVF neišvengiamai daro klaidų, tačiau ir jam tenkantys iššūkiai nuolat kinta, o tai kaskart neleidžia būti iki galo tikram, kad tuo metu vyraujantis požiūris yra tai, ko reikia susidariusiai situacijai išspręsti. Vis dėlto tai pakankamai atvira organizacija, ji gali ir net privalo būti atvira kritikai.

O kokia galėtų būti alternatyva? Ta pasaulio dalis, kurioje TVF nėra, atrodo kaip šiandien Venesuela. Kai 2004 metais Hugo Ch?vezas sustabdė konsultacijas pagal Fondo IV-ąjį straipsnį, jis tapo visų TVF koneveikiančiųjų, netgi paties J. Stiglitzo, numylėtiniu. Dėl to venesueliečiai prarado prieigą prie būtinos ekonominės informacijos, kuria pagal TVF nuostatus su jais privalo pasidalyti pasaulio šalys. Pasaulio bendruomenė nesureagavo, kai 2012 metais šalis ėmėsi visiškai neatsakingos politikos – išleido tiek pinigų, tarsi naftos barelis kainuotų ne 107, o 197 JAV dolerius.

Kai naftos kaina smarkiai smuko, Venesuelos ekonomika ėmė garmėti į bedugnę: BVP mažėja rekordiniu greičiu, infliacija viršys 200 proc., valiutos kursas subliūško iki mažiau nei 10 proc. ankstesnės vertės. Maža to, šaliai ėmė stingti daugelio būtinų produktų.

Venesuela pamėgino iš savo bėdų išsikapstyti skolindamasi iš Kinijos plėtros banko (angl. China Development Bank, CDB). Šis nekelia tokių sąlygų, dėl kurių ant TVF niršta jį smerkiantieji. CDB paskolų suteikimo sąlygos slaptos, pinigų panaudojimo paskirtis viešai neskelbiama, neaišku, kiek ten esama ir korupcinių sumetimų. Be to, CDB paskolomis remiamos kinų bendrovės, veikiančios tokiose pramonės šakose kaip telekomunikacijos („Huawei“), buitinė technika („Haier“), automobilių gamyba („Chery“) ir naftos gavyba (ICTV). Kinai nereikalauja, kad Venesuela ko nors imtųsi investuotojų pasitikėjimui atgauti. Jiems pakanka tik naftos kaip užstato. Gal TVF ir klysta, tačiau CDB taktika tikrai gėdinga.

Venesualiečių tragediją lėmė tai, kad dauguma šios šalies (kaip ir kitų šalių) gyventojų galvojo, jog TVF ateina ne padėti, o kenkti. Dėl to jie ekonominių sunkumų metu atgręžė nugarą tarptautinės bendruomenės siūlomiems didžiuliams ištekliams ir išminčiai, kuri būtų palengvinusi skausmą ir pagreitinusi atsigavimą. Baigtis kur kas liūdnesnė, nei smerkiantieji TVF ryžtasi pripažinti.

Ricardo Hausmannas – Harvardo universiteto ekonomikos profesorius bei Tarptautinės plėtros centro direktorius, buvęs Venesuelos planavimo ministras ir Amerikos plėtros banko vyriausiasis ekonomistas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
Saudo Arabija ir Rusija imasi valdyti naftos kainą Premium

Ruošdamosi lapkričio 4 d. Irano naftos eksportui įvesiamoms JAV sankcijoms, Saudo Arabija ir Rusija siekia...

Energetika
2018.10.04
„The New York Times“: Trumpas tėvo turtus paveldėjo išvengęs mokesčių

JAV dienraštis „The New York Times“ praneša, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinį XX a. dešimtmetį...

Verslo aplinka
2018.10.03
Pasaulinė prekyba 2018-2019 m. augs lėčiau nei prognozuota

Pasaulinės prekybos augimas šiemet ir kitąmet bus lėtesnis nei prognozuota, teigia Pasaulio prekybos...

Verslo aplinka
2018.09.27
Seimas atveria kelią stabdyti kogeneracinių jėgainių projektus, gresia prezidentės veto

Seimo valdančioji dauguma gebėjo iš trečio karto balsavimu užtikrinti, kad būtų priimtos įstatymo pataisos,...

Verslo aplinka
2018.09.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau