Grėsmės žmonijai: branduolinis karas ir supervulkanai

Publikuota: 2015-10-16
Andersas Sandbergas, „Oxfordo“ universiteto Žmonijos ateities instituto mokslinis bendradarbis. Dariaus Versecko nuotr.
Andersas Sandbergas, „Oxfordo“ universiteto Žmonijos ateities instituto mokslinis bendradarbis. Dariaus Versecko nuotr.
 

Filmai suformuoja įspūdį, kad didžiausia grėsmė žmonijai yra pandemijos ir dirbtinis intelektas. Andersas Sandbergas, „Oxfordo“ universiteto Žmonijos ateities instituto mokslinis bendradarbis, VŽ pasakoja, kad tarp dabar pastebimų reikšmingų grėsmių žmonijai būtų galima paminėti branduolinio karo riziką ir žemės gelmėse esančių supervulkanų išsiveržimo galimybę.

Oslo inovacijų savaitės renginyje dalyvaujantis mokslininkas dėsto, kad žmonijos rizikos yra skirstomos į dvi grupes: globalias egzistencijos (kad ateis pasaulio pabaiga) ir katastrofas, kurios paveiktų ypatingai daug žmonių. Tiesa, į pastarąją grupę finansų krizės nėra įskaitomos.

Anot jo, po pasaulį sklando įvairūs, nebūtinai pavojingiausi, galimi žmonijos katastrofų scenarijai. Vienas jų ­- klimato kaita.

„Dabartiniai klimato pokyčiai yra neigiami, tačiau jie nėra tokie blogi, kad jau dabar keltų grėsmę katastrofai. Tačiau yra supervulkanai, kurie galėtų išmesti pakankamai dulkių į stratosferą, kad žemės ūkis būtų numarintas ilgam laikui, tai sukeltų daug problemų“, - aiškina p. Sandbergas.

Anot jo, kita aiškiai matoma grėsmė yra branduolinis karas, kuris galėtų būtų pritaikomas abiems grupės, priklausomai nuo padarinių. Skaičiuojama, kad dėl branduolinių bombų panaudojimo sukilusios dulkės planetoje žiemos sąlygas galėtų nulemti dešimtmečiui. Atėjusi branduolinė žiema neleistų vystytis žemės ūkiui, pradėtų trūkti maisto ir žmonija galėtų atsidurti ant išnykimo slenksčio.

Dviprasmiška rizika

Ponas Sandbergas kalba, kad 1970 m. išplitusi gripo pandemija dabar nebūtų tokia pavojinga, nes mes turime labiau išsivysčiusią sveikatos apsaugos sistemą. Todėl dabar šios rizikos yra pakankamai gerai suvaldytos, kad nekeltų grėsmės žmonijai. Kita vertus, nesėkmės atveju rizika galėtų būti didesnė nei anksčiau, nes žmonės vis daugiau keliauja.

„Kalbama, kad pandemijų atsiradimui riziką kelia patys mokslininkai, kurie virusus sukuria tyrimams. Jie tai daro su geriausiomis intencijomis, tačiau tai nesiskaito, kai kuri produktą, kuris galėtų labai greitai nužudyti dešimtis milijonų žmonių, – turi būti velniškai atsargus. O tuo galinčių užsiimti žmonių daugėja, nes biotechnologijos pinga ir tyrimai tampa prieinami vis mažesnėms grupėms“, - aiškina mokslininkas.

Dirbtinis intelektas – filmų sukurta baimė

Šiais metais pasirodęs filmas „Her“ išsiskyrė iš daugumos Holivudo juostų, kuriose rodomi žmonėms pasipriešinę ir valdžią į savo rankas paėmę robotai. Ateities tyrėjas į tokius scenarijus reaguoja su šypsena.

„Filmams reikia šaunių monstrų, tačiau jie susimauna realistinėse istorijose. Juk reikia sukurti pavojingą monstrą ir herojų, kuris jį įveiktų. Tačiau įsivaizduokime finansų krizę, čia nėra aiškaus priešo ir nugalėtojo, todėl Arnoldas Schwarzeneggeris raumenų jėga Volstryte jos nenugalėtų. Rizika su superintelektu yra tokia pat, ji sisteminė. Čia turime ir gerąją žinią, dar yra labai daug laiko, tokiai grėsmei sustabdyti ir išeičių ieškoma jau dabar“, - pasakoja p. Sandbergas.

Tendencijos

Jis mini, kad artimiausioje ateityje dirbtinis intelektas turėtų stipriai pažengti į priekį, tačiau mes to greičiausiai nepajusime.

„Su technologijomis taip jau yra, kad joms vystantis po truputį žmonės to taip ir nepajaučia. Atrodo, tai yra tik dar viena mašina, programa ar geresnė logistika. Nuolat vystomas dalykas, nieko ypatingo“, - sako tyrėjas.

Tarp kitų artimiausioje ateityje pažengsiančių technologijų mokslininkas įvardija ir atpažinimo sistemas. Anot jo, turėtų būti pagerintas veido indentifikavimas, kuris leis žmones susisieti su jiems priklausančiais daiktais ir tai sumažins galimybes vagystėms, nes bus labai aišku, kas kam priklauso. Be to, turėtume daugiau naudos atrasti nanotechnologijų srityje.

„Nanotechnologijos turėtų labiau išsivystyti, dabar 3D spausdinimas yra savaime labai šaunus, bet vis dar mažai pritaikomas, per artimiausius keletą metų tai turėtų pasikeisti“, - prognozuoja p. Sandbergas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau