Nobelio ekonomikos premija – už vartojimo, skurdo ir gerovės analizę

Publikuota: 2015-10-12
Atnaujinta 2015-10-12 15:27
(„Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
(„Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Šių metų Nobelio ekonomikos premija paskirta škotų kilmės JAV Prinstono universiteto profesoriui Angusui Deatonui už tyrimus vartojimo, skurdo ir gerovės srityse.

„Kiekvienas ekonomistas žino apie šią premiją, tačiau taip pat numano, kokia maža galimybė yra ją pelnyti. Todėl šįryt sužinojęs naujieną buvau maloniai nustebintas ir laimingas“, – telekonferencijos metu kalbėjo p. Deatonas.

Vertindamas dabartinę pasaulio padėtį, profesorius pabrėžė, kad ji gerėja. „Pasaulis gerėja, tačiau vis dar turime daugybę darbo. Pasaulis vis dar nėra gera vieta, kol kas jis tik gerėjimo stadijoje“, – sakė laureatas.

Jis taip pat neišvengė žurnalistų klausimų apie svarbiausią šio meto Europos problemą – pabėgėlių krizę. Ekonomisto nuomone, dabar vykstantys procesai – kelis šimtus metų besitęsusios situacijos pasekmė.

„Tai, ką mes matome, yra kelių šimtų metų nevienodo šalių vystymosi rezultatas. Šis procesas paliko galybę valstybių už galingų šalių nugaros. Dabar šis pasaulis nori geresnio gyvenimo, todėl matome migrantų krizę Europoje“, – savo nuomonę išsakė p. Deatonas.

Jis nesiryžo pateikti konkretaus krizės sprendimo būdo, sakydamas, kad laukia daug darbo, norint užtikrinti ilgalaikį stabilumą, tačiau, jo nuomone, trumpuoju laikotarpiu situaciją pagerintų padėties stabilizavimas karo zonose.

Dėmesio centre – individualaus vartojimo įpročiai

Pasak Karališkosios Švedijos mokslų akademijos, norint sukurti efektyvią ekonominę politiką, kuri užtikrintų gerovę ir mažintų skurdą, pirmiausia reikia suprasti individualius vartojimo įpročius.

„Ponas Deatonas labiau nei bet kas kitas sustiprino šį supratimą. Jo tyrimai, susiejantys individualius pasirinkimus ir iš to kylančius rezultatus, padėjo transformuoti mikroekonomikos, makroekonomikos bei plėtros ekonomikos sritis“, – ceremonijos metu sakė akademijos atstovas.

Ankstyvieji profesoriaus tyrimai padėjo detaliau suprasti vartotojų įpročius: kaip leidžia pinigus ir kaip pritaiko savo vartojimą prie gaunamų pajamų. Kai p. Deatono žvilgsnis nukrypo į namų ūkius, detalios jų apklausos padėjo plėtros ekonomikos studijas išstumti iš teorinio lygmens į labiau praktinį, nes atsirado galimybę remtis išsamiais empiriniais duomenimis, rašo „Bloomberg“.

Apdovanojimas – iš Švedijos centrinio banko rankų

Nuo 1969 m. teikiama ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti, ją skiria Švedijos centrinis bankas „Riksbank“. Kiekvienos premijos laureatams įteikiama po 10 mln. Švedijos kronų (apie 1,1 mln. Eur), auksinis medalis ir diplomas. Kai premija skiriama keliems asmenims, ji padalijama. Nobelio premijų teikimo ceremonija kasmet vyksta gruodžio 10-ąją, Alfredo Nobelio mirties dieną.

Praėjusiais metais Nobelio ekonomikos premija buvo įteikta prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole'iui už rinkos reguliavimo analizę.

Alfredas Bernhardas Nobelis (1833-1896) - švedų chemikas, inžinierius, 1895 m. Paryžiuje pasirašytu testamentu, paskutiniu iš keleto, beveik visą savo turtą, apie 94%, skyrė 5 premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos). Pagal testamentą, jos turėjo būti teikiamos asmenims, per praėjusius metus žmonijai atnešusiems didžiausią naudą.

Manoma, kad viena iš priežasčių, galėjusių paskatinti tokį Nobelio sprendimą, buvo dinamito, kuris sukrovė jam turtus, taikymas karo reikmėms. Pasakojama, jog 1888-aisiais mirus Alfredo Nobelio broliui Liudvikui Alfredui, Prancūzijos dienraštis susipainiojęs išspausdino Alfredo Bernhardo nekrologą ir jame pavadino išradėją mirties pirkliu. Nenorėdamas įeiti į istoriją tokiu paniekinamu vardu, Nobelis išreiškė savo valią dėl premijų skyrimo. Nesunku numanyti, kad ji šokiravo mokslininko artimuosius ir šie užginčijo testamentą. Dėl įvairiausių trukdžių praėjo 5 metai, kol buvo įsteigtas Nobelio fondas ir 1901-aisiais pradėtos teikti jo vardo premijos.

VŽ rašė kad šalių, padovanojusių pasauliui daugiausia Nobelio premijos laureatų, sąraše Lietuvos nematyti. Mūsų kraitis kol kas - su Lietuva susiję ar iš jos kilę nobelininkai. Neabejotinai lietuviškiausias jš jų - 1980 m. Nobelio literatūros premiją gavęs Czeslawas Miloszas (1911-2004), jis buvo pirmasis iš Lietuvos kilęs šios premijos laureatas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kitą savaitgalį atšaukiamas vasaros laikas 1

Ateinantį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, bus atšauktas vasaros laikas – laikrodžius reikės...

Verslo aplinka
2018.10.21
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo 2

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
Saudo Arabija ir Rusija imasi valdyti naftos kainą Premium

Ruošdamosi lapkričio 4 d. Irano naftos eksportui įvesiamoms JAV sankcijoms, Saudo Arabija ir Rusija siekia...

Energetika
2018.10.04
„The New York Times“: Trumpas tėvo turtus paveldėjo išvengęs mokesčių

JAV dienraštis „The New York Times“ praneša, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinį XX a. dešimtmetį...

Verslo aplinka
2018.10.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau