Nobelio ekonomikos premija – už vartojimo, skurdo ir gerovės analizę

Publikuota: 2015-10-12
(„Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
(„Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Šių metų Nobelio ekonomikos premija paskirta škotų kilmės JAV Prinstono universiteto profesoriui Angusui Deatonui už tyrimus vartojimo, skurdo ir gerovės srityse.

„Kiekvienas ekonomistas žino apie šią premiją, tačiau taip pat numano, kokia maža galimybė yra ją pelnyti. Todėl šįryt sužinojęs naujieną buvau maloniai nustebintas ir laimingas“, – telekonferencijos metu kalbėjo p. Deatonas.

Vertindamas dabartinę pasaulio padėtį, profesorius pabrėžė, kad ji gerėja. „Pasaulis gerėja, tačiau vis dar turime daugybę darbo. Pasaulis vis dar nėra gera vieta, kol kas jis tik gerėjimo stadijoje“, – sakė laureatas.

Jis taip pat neišvengė žurnalistų klausimų apie svarbiausią šio meto Europos problemą – pabėgėlių krizę. Ekonomisto nuomone, dabar vykstantys procesai – kelis šimtus metų besitęsusios situacijos pasekmė.

„Tai, ką mes matome, yra kelių šimtų metų nevienodo šalių vystymosi rezultatas. Šis procesas paliko galybę valstybių už galingų šalių nugaros. Dabar šis pasaulis nori geresnio gyvenimo, todėl matome migrantų krizę Europoje“, – savo nuomonę išsakė p. Deatonas.

Jis nesiryžo pateikti konkretaus krizės sprendimo būdo, sakydamas, kad laukia daug darbo, norint užtikrinti ilgalaikį stabilumą, tačiau, jo nuomone, trumpuoju laikotarpiu situaciją pagerintų padėties stabilizavimas karo zonose.

Dėmesio centre – individualaus vartojimo įpročiai

Pasak Karališkosios Švedijos mokslų akademijos, norint sukurti efektyvią ekonominę politiką, kuri užtikrintų gerovę ir mažintų skurdą, pirmiausia reikia suprasti individualius vartojimo įpročius.

„Ponas Deatonas labiau nei bet kas kitas sustiprino šį supratimą. Jo tyrimai, susiejantys individualius pasirinkimus ir iš to kylančius rezultatus, padėjo transformuoti mikroekonomikos, makroekonomikos bei plėtros ekonomikos sritis“, – ceremonijos metu sakė akademijos atstovas.

Ankstyvieji profesoriaus tyrimai padėjo detaliau suprasti vartotojų įpročius: kaip leidžia pinigus ir kaip pritaiko savo vartojimą prie gaunamų pajamų. Kai p. Deatono žvilgsnis nukrypo į namų ūkius, detalios jų apklausos padėjo plėtros ekonomikos studijas išstumti iš teorinio lygmens į labiau praktinį, nes atsirado galimybę remtis išsamiais empiriniais duomenimis, rašo „Bloomberg“.

Apdovanojimas – iš Švedijos centrinio banko rankų

Nuo 1969 m. teikiama ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti, ją skiria Švedijos centrinis bankas „Riksbank“. Kiekvienos premijos laureatams įteikiama po 10 mln. Švedijos kronų (apie 1,1 mln. Eur), auksinis medalis ir diplomas. Kai premija skiriama keliems asmenims, ji padalijama. Nobelio premijų teikimo ceremonija kasmet vyksta gruodžio 10-ąją, Alfredo Nobelio mirties dieną.

Praėjusiais metais Nobelio ekonomikos premija buvo įteikta prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole'iui už rinkos reguliavimo analizę.

Alfredas Bernhardas Nobelis (1833-1896) - švedų chemikas, inžinierius, 1895 m. Paryžiuje pasirašytu testamentu, paskutiniu iš keleto, beveik visą savo turtą, apie 94%, skyrė 5 premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos). Pagal testamentą, jos turėjo būti teikiamos asmenims, per praėjusius metus žmonijai atnešusiems didžiausią naudą.

Manoma, kad viena iš priežasčių, galėjusių paskatinti tokį Nobelio sprendimą, buvo dinamito, kuris sukrovė jam turtus, taikymas karo reikmėms. Pasakojama, jog 1888-aisiais mirus Alfredo Nobelio broliui Liudvikui Alfredui, Prancūzijos dienraštis susipainiojęs išspausdino Alfredo Bernhardo nekrologą ir jame pavadino išradėją mirties pirkliu. Nenorėdamas įeiti į istoriją tokiu paniekinamu vardu, Nobelis išreiškė savo valią dėl premijų skyrimo. Nesunku numanyti, kad ji šokiravo mokslininko artimuosius ir šie užginčijo testamentą. Dėl įvairiausių trukdžių praėjo 5 metai, kol buvo įsteigtas Nobelio fondas ir 1901-aisiais pradėtos teikti jo vardo premijos.

VŽ rašė kad šalių, padovanojusių pasauliui daugiausia Nobelio premijos laureatų, sąraše Lietuvos nematyti. Mūsų kraitis kol kas - su Lietuva susiję ar iš jos kilę nobelininkai. Neabejotinai lietuviškiausias jš jų - 1980 m. Nobelio literatūros premiją gavęs Czeslawas Miloszas (1911-2004), jis buvo pirmasis iš Lietuvos kilęs šios premijos laureatas.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

JAV darbo rinka spalį atvėso mažiau, nei tikėtasi

JAV Darbo rinkos departamento skelbiami užimtumo duomenys rodo, kad vidaus vartojimas kurį laiką dar temps...

Verslo aplinka
2019.11.01
Eurostatas: pagal pajamas iš mokesčių ES Lietuva yra ketvirta nuo pabaigos 1

Pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva užima 25-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo...

Verslo aplinka
2019.10.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau