Nobelio ekonomikos premija – už vartojimo, skurdo ir gerovės analizę

Publikuota: 2015-10-12
Atnaujinta 2015-10-12 15:27
(„Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
(„Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Šių metų Nobelio ekonomikos premija paskirta škotų kilmės JAV Prinstono universiteto profesoriui Angusui Deatonui už tyrimus vartojimo, skurdo ir gerovės srityse.

„Kiekvienas ekonomistas žino apie šią premiją, tačiau taip pat numano, kokia maža galimybė yra ją pelnyti. Todėl šįryt sužinojęs naujieną buvau maloniai nustebintas ir laimingas“, – telekonferencijos metu kalbėjo p. Deatonas.

Vertindamas dabartinę pasaulio padėtį, profesorius pabrėžė, kad ji gerėja. „Pasaulis gerėja, tačiau vis dar turime daugybę darbo. Pasaulis vis dar nėra gera vieta, kol kas jis tik gerėjimo stadijoje“, – sakė laureatas.

Jis taip pat neišvengė žurnalistų klausimų apie svarbiausią šio meto Europos problemą – pabėgėlių krizę. Ekonomisto nuomone, dabar vykstantys procesai – kelis šimtus metų besitęsusios situacijos pasekmė.

„Tai, ką mes matome, yra kelių šimtų metų nevienodo šalių vystymosi rezultatas. Šis procesas paliko galybę valstybių už galingų šalių nugaros. Dabar šis pasaulis nori geresnio gyvenimo, todėl matome migrantų krizę Europoje“, – savo nuomonę išsakė p. Deatonas.

Jis nesiryžo pateikti konkretaus krizės sprendimo būdo, sakydamas, kad laukia daug darbo, norint užtikrinti ilgalaikį stabilumą, tačiau, jo nuomone, trumpuoju laikotarpiu situaciją pagerintų padėties stabilizavimas karo zonose.

Dėmesio centre – individualaus vartojimo įpročiai

Pasak Karališkosios Švedijos mokslų akademijos, norint sukurti efektyvią ekonominę politiką, kuri užtikrintų gerovę ir mažintų skurdą, pirmiausia reikia suprasti individualius vartojimo įpročius.

„Ponas Deatonas labiau nei bet kas kitas sustiprino šį supratimą. Jo tyrimai, susiejantys individualius pasirinkimus ir iš to kylančius rezultatus, padėjo transformuoti mikroekonomikos, makroekonomikos bei plėtros ekonomikos sritis“, – ceremonijos metu sakė akademijos atstovas.

Ankstyvieji profesoriaus tyrimai padėjo detaliau suprasti vartotojų įpročius: kaip leidžia pinigus ir kaip pritaiko savo vartojimą prie gaunamų pajamų. Kai p. Deatono žvilgsnis nukrypo į namų ūkius, detalios jų apklausos padėjo plėtros ekonomikos studijas išstumti iš teorinio lygmens į labiau praktinį, nes atsirado galimybę remtis išsamiais empiriniais duomenimis, rašo „Bloomberg“.

Apdovanojimas – iš Švedijos centrinio banko rankų

Nuo 1969 m. teikiama ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti, ją skiria Švedijos centrinis bankas „Riksbank“. Kiekvienos premijos laureatams įteikiama po 10 mln. Švedijos kronų (apie 1,1 mln. Eur), auksinis medalis ir diplomas. Kai premija skiriama keliems asmenims, ji padalijama. Nobelio premijų teikimo ceremonija kasmet vyksta gruodžio 10-ąją, Alfredo Nobelio mirties dieną.

Praėjusiais metais Nobelio ekonomikos premija buvo įteikta prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole'iui už rinkos reguliavimo analizę.

Alfredas Bernhardas Nobelis (1833-1896) - švedų chemikas, inžinierius, 1895 m. Paryžiuje pasirašytu testamentu, paskutiniu iš keleto, beveik visą savo turtą, apie 94%, skyrė 5 premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos). Pagal testamentą, jos turėjo būti teikiamos asmenims, per praėjusius metus žmonijai atnešusiems didžiausią naudą.

Manoma, kad viena iš priežasčių, galėjusių paskatinti tokį Nobelio sprendimą, buvo dinamito, kuris sukrovė jam turtus, taikymas karo reikmėms. Pasakojama, jog 1888-aisiais mirus Alfredo Nobelio broliui Liudvikui Alfredui, Prancūzijos dienraštis susipainiojęs išspausdino Alfredo Bernhardo nekrologą ir jame pavadino išradėją mirties pirkliu. Nenorėdamas įeiti į istoriją tokiu paniekinamu vardu, Nobelis išreiškė savo valią dėl premijų skyrimo. Nesunku numanyti, kad ji šokiravo mokslininko artimuosius ir šie užginčijo testamentą. Dėl įvairiausių trukdžių praėjo 5 metai, kol buvo įsteigtas Nobelio fondas ir 1901-aisiais pradėtos teikti jo vardo premijos.

VŽ rašė kad šalių, padovanojusių pasauliui daugiausia Nobelio premijos laureatų, sąraše Lietuvos nematyti. Mūsų kraitis kol kas - su Lietuva susiję ar iš jos kilę nobelininkai. Neabejotinai lietuviškiausias jš jų - 1980 m. Nobelio literatūros premiją gavęs Czeslawas Miloszas (1911-2004), jis buvo pirmasis iš Lietuvos kilęs šios premijos laureatas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vėl nepasitikima tik ką interpeliaciją atlaikiusiu aplinkos ministru

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nevertas likti savo pareigose, nes situacija jo prižiūrimoje miškų ir...

Europos pamokos išsišokėliams: Graikijos pavyzdys Premium 11

Šiomis dienomis baigianti kelerius metus trukusią išsikapanojimo iš krizės programą Graikija tapo bene...

Premjeras pasipiktino: trūksta atsakomybės dėl taršos Klaipėdoje 13

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė pasipiktinimą dėl „sujauktos, biurokratiškos ir neefektyvios“...

Verslo aplinka
2018.08.13
„Fitch“ pakėlė Lietuvos kredito reitingo perspektyvą iki teigiamos 22

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ iš „stabilios“ į „teigiamą“ pakeitė Lietuvos ilgalaikio...

Verslo aplinka
2018.08.11
Biudžeto dėlionė: noras – plius milijardas, galimybės – keliskart mažesnės Premium

Per derybas dėl kitų metų biudžeto ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai pateikė pageidavimų, siekiančių...

Verslo aplinka
2018.08.10
MMA Lietuvoje kitąmet tikrai peržengs 500 Eur Premium 20

Dėl iš esmės besikeičiančios mokestinės aplinkos kitąmet priskaičiuotoji minimali mėnesio alga (MMA)...

Verslo aplinka
2018.08.09
Lietuvoje išaiškinta nelegali alkoholio gamykla 2

Lietuvos teisėsaugos pareigūnai sunaikino vieną iš didžiausių falsifikuotos degtinės gamybos vietų. Per...

Agroverslas
2018.08.08
Per porą savaičių – pasiūlymai dėl Kelių fondo panaudojimo pertvarkos 3

Susisiekimo ministerijai liepta iki vasaros pabaigos suformuluoti pasiūlymus, kaip derėtų pakoreguoti...

Verslo aplinka
2018.08.08
Nesuteiks prioriteto privačiomis lėšomis tiesiamiems keliams 1

Vyriausybė nelinkusi sutikti su Seime gimusia idėja suteikti prioritetą privačiomis lėšomis tiesiamiems ar...

Verslo aplinka
2018.08.06
Vėl siūloma migracijos sistemos valdymo pertvarka

Vyriausybė vėl bando siūlyti Seimui migracijos funkcijų reformos paketą. Šįsyk Migracijos departamento...

Verslo aplinka
2018.08.01
Nespėja pildyti lūkesčių Premium

Naftos pramonės milžinės išbrido iš krizės, kurią prieš keletą metų sukėlė nusmukusios naftos kainos, tačiau...

Energetika
2018.08.01
Investuotojai valdžiai rašo 7, bet vertinimas galėjo būti ir geresnis

Asociacija „Investuotojų forumas“ iš esmės teigiamai vertina šių metų pirmojo pusmečio Vyriausybės ir Seimo...

Verslo aplinka
2018.08.01
Lietuva ėmė kaupti krizėms skirtus finansinius lašinius Premium 9

Pastarieji pertekliniai biudžetai leido Lietuvai imtis galimoms būsimoms krizėms skirtų rezervų kaupimo –...

Verslo aplinka
2018.07.31
Infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės

Metinė infliacija Lietuvoje liepą, išankstiniais duomenimis, sudaro 2,2%. Toks kainų įvertis reiškia, kad...

Verslo aplinka
2018.07.30
Premjeras grįžta po atostogų, imsis kitų metų biudžeto dėlionių 1

Baigęs tris savaites trukusias atostogas premjeras Saulius Skvernelis grįžta į darbą. Vienas pirmųjų jo darbų...

Verslo aplinka
2018.07.30
Ekspertai: ekonomikos pakilimas neišnaudojamas finansiniam balansui gerinti 3

Pastaraisiais metais Europoje fiksuojamas ciklinis ekonomikos pakilimas nėra išnaudojamas gerinti struktūrinį...

Verslo aplinka
2018.07.30
Būsimi rinkimai išblukino valdančiųjų norus skaidrinti valstybės įmonių paramą 1

Prieš kelerius metus kilo ne vienas skandalas dėl valstybės valdomų įmonių, ypač „Lietuvos geležinkelių“,...

Verslo aplinka
2018.07.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau