Užsienio verslą vilioja tik deklaracijomis, o ne darbais

Publikuota: 2015-10-10
Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė: „Lietuva, turėdama nemažai pranašumų ir būdama patraukli verslui, dėl savo politikos ir pasyvios praktikos daugeliu atvejų pralaimi kitoms ES šalims, net ir mažesnėms. Nesiimant pokyčių, šis atotrūkis dar didės, o to padarinys – galimas verslo perkėlimas į kitas šalis, tarp kurių dažnai minima Estija.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė: „Lietuva, turėdama nemažai pranašumų ir būdama patraukli verslui, dėl savo politikos ir pasyvios praktikos daugeliu atvejų pralaimi kitoms ES šalims, net ir mažesnėms. Nesiimant pokyčių, šis atotrūkis dar didės, o to padarinys – galimas verslo perkėlimas į kitas šalis, tarp kurių dažnai minima Estija.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Visuose strateginiuose šalies dokumentuose kalbama, kaip svarbu pritraukti užsienio verslą. Tačiau tai lieka gražūs žodžiai, nes Lietuva neturi jokio strateginio dokumento, kuriame būtų įvardyti prioritetai, tikslai ir priemonės, kaip tai pasiekti. Užsieniečiai, norintys kurti verslą Lietuvoje, vis dar susiduria su aibe kliūčių.

„Verslo ir investicijų pritraukimas skamba daugiau kaip politinė deklaracija, neįgaunanti realaus programinio pobūdžio. Migracijos klausimai tame kontekste nenagrinėjami“, – konstatuota spalio pradžioje pristatytoje Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro atliktoje studijoje „Verslo ir investicijų pritraukimas į Lietuvą: migracijos ir migracijos politikos vaidmuo“.

Šioje studijoje migracijos specialistai išanalizavo užsieniečių verslininkų ir investuotojų pritraukimo į Lietuvą politiką, praktiką, galimybes ir tiesiogines šių procesų sąsajas su migracija. Tam buvo išanalizuoti šalies strateginiai ir teisiniai dokumentai, viešosios nuomonės tyrimo duomenys, specialiai šiai studijai atliktas ir Lietuvos ekspertų bei šalyje dirbančių užsienio verslininkų nuomonių tyrimas.

Vaikas be galvos

„Bendro vektoriaus, kuris susietų migracijos ir užsienio verslininkų pritraukimo politiką, nėra. Neturint aiškios vizijos ir strategijos, problemos nusidriekia tiek į verslo ir ekonominę sritį, tiek į migracijos klausimus“, – tvirtina Audra Sipavičienė, TMO Vilniaus biuro vadovė.

Todėl Lietuvos pranašumai, pritraukiant investicijas, dažnai nepanaudojami ar panaudojami tik iš dalies, šalies galimybės neidentifikuojamos ir neanalizuojamos, problemos sprendžiamos „gaisrų gesinimo“ principu, o tai neretai sukuria naujų problemų.

Anot jos, Lietuvoje susiformavo ydinga ekonominės migracijos politikos formavimo praktika – ją šiuo metu vairuojanti Vidaus reikalų ministerija (VRM) akcentuoja saugumo klausimus, o už investicijų pritraukimą atsakinga Ūkio ministerija (ŪM) prisideda menkai. Kita vertus, Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuri būtų visiškai atsakinga už migracijos politikos formavimą ir jos įgyvendinimą, o tai apsunkina sprendžiamų migracijos klausimų koordinavimą, neleidžia operatyviai spręsti kylančių problemų.

Apie problemas kalba ir TMO apklausoje dalyvę Lietuvoje jau įsitvirtinę ir sėkmingai čia verslą plėtojantys užsieniečiai. Ponia Sipavičienė svarsto, kad jų pastebėjimai veikiausiai yra visų problemų, su kuriomis užsieniečiai susiduria pradėdami verslą Lietuvoje, ledkalnio viršūnė.

Tiesa, verslininkams Lietuvoje daug kas patinka: tai, kad Lietuva yra ES šalis, kur verslui iš Rytų čia lengviau prisitaikyti nei „kokioje Šveicarijoje, Belgijoje“, kad rusakalbiams čia nėra kalbos barjero. Ypač jiems patinka Vilnius – daugiakultūris miestas, kuriame jie nejaučia diskriminacijos, o rusiškai, angliškai gali be vargo susikalbėti su kaimynais, gydytojais ar paslaugų tiekėjais. Tarp pranašumų minimas ir spartus internetas, gera ekologinė situacija mieste.

Minusai gožia pliusus

Tuo Lietuvos pliusai iš principo ir išsemiami. Verslininkai piktinasi tuo, kad Lietuvoje dažnai ir be perspėjimo keičiasi įstatymai ar taisyklės, kartais „nuo šiandien“. Neaišku, kokiu pagrindu reikia teikti prašymą leidimui dirbti ar gyventi gauti, – „iš pradžių teiki vienu pagrindu, ateini – reikalauja kitu pagrindu, tuomet patys (migracija) nežino, kokiu pagrindu galima duoti leidimą“. Kaip vieną opiausių problemų užsieniečiai verslininkai mini ir sudėtingas, ilgas procedūras prireikus atsivežti darbuotojų.

Juos nuvilia tai, kad Lietuvoje yra priversti ieškoti būdų, kaip „apgauti“ sistemą. „Arba gaišti dvi savaites ar daugiau, ir dar neaišku, koks bus rezultatas, arba moki advokatams 2.000 Eur, ir jie sutvarko“, – pavyzdį pateikia rusų verslininkas. Tokios advokatų kontoros neretai siūlo, kaip apeiti įstatymus, – susirasti fiktyvų direktorių lietuvį, įsigyti lietuvišką „firmelę“.

„Matėme žmonių, kurie atvyko čia gana keistu būdu. Jie naudojosi ryšiais Migracijos tarnyboje, ir visos procedūros, aišku, buvo atliktos greičiau“, – pasakoja kitas.

Tai reiškia, kad neskaidraus verslo atstovai sugeba apeiti įstatymą ir atvykti į Lietuvą, o sąžiningiems kai kurie reikalavimai sudaro dirbtinių kliūčių, pabrėžia studijos autoriai.

Valdo biurokratija

Vienas akcentuojamų minusų – sustabarėjusios valdžios struktūros, lėta reakcija į kylančias problemas. Beveik visi apklaustieji mini klestinčią biurokratiją ir popierizmą („kaip prieš 10 metų“): norint gauti leidimą gyventi teisėtos veiklos pagrindu, vargina užpildyti būtinų dokumentų gausa, eilės migracijos poskyriuose, dokumentų formų užsienio kalbomis trūkumas. Kaip gerą pavyzdį verslas dažnai mini Estiją, kur dokumentus galima pateikti internetu.

Kai kuriose srityse tebeklesti kyšiai.

„Turime mokėti kyšius muitininkams. Su baltarusiais viskas buvo gerai, o lietuviai pasakė, kad neveikia rentgenas ir reikės laukti iki kitos dienos. Vairuotojas, kuris čia nuolat važiuoja, užsiminė, ar būtų galima kuo nors prisidėti, kad būtų greičiau sutvarkytas rentgenas. Muitininkas paklausė, kokia tai suma. Vairuotojas pasakė, kad 50 Eur. Tuomet muitininkas atsakė, kad čia išvis nėra jokio rentgeno“, – pasakoja kitas verslininkas.

Skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse (Maltoje, Kipre, Švedijoje ir kt.), Lietuvoje jiems ne tik nenumatyta jokių mokesčių nuolaidų ar lengvatų, bet ir negalima daryti kokių nors atskaitymų, kurie leistų sumažinti mokesčius.

„Sąnaudos beveik vienodos ir Lietuvoje, ir Švedijoje. Skirtumas tik tas, kad Švedijoje gaudavau įvairių mokesčių lengvatų. Kartą per metus už mano biuro valymą Švedijoje sumokėdavo valstybė. Tai vienas būdų sumažinti mokesčius, ir tokių dalykų yra įvairių“, – lygina verslininkas iš Rusijos.

Sąlygos pablogėjo

Remiantis Europos migracijos tinklo atliktomis valstybių narių apklausomis, dauguma šalių siekia palengvinti užsieniečių verslininkų ir investuotojų atvykimą, ieško naujų būdų, kaip jų pritraukti, – įgyvendina tikslines specialias programas, numatančias palankesnes atvykimo ir buvimo šalyje sąlygas, siūlo papildomų teisių, privilegijų ar net pilietybę. Itin aktyviai siekiama pritraukti inovatyvių, potencialo turinčių verslų, startuolių. Tokios programos taikomos Nyderlanduose, Italijoje, Airijoje. Lietuvoje jokių panašių palengvinimų nėra, pabrėžia studijos autoriai, yra tik kai kurios lengvatos stambioms įmonėms.

Pernai lapkritį įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, ribojantiems galimybes steigti fiktyvias užsienio įmones Lietuvoje, sąžiningu nedideliu verslu norintiems užsiimti užsieniečiams sąlygos pablogėjo. Mat užsienietis įgyja teisę prašyti leidimo gyventi Lietuvoje, jei čia turi įmonę, kurioje pusmetį iki prašymo pateikimo yra įdarbinti bent 3 Lietuvos piliečiai, o jos nuosavo kapitalo vertė sudaro bent 28.000 Eur. Anot TMO kalbintų verslininkų, tai rimta kliūtis verslui, ypač IT sektoriaus, kurių darbuotojai paprastai dirba pagal autorių ar terminuotas sutartis.

Rengia pagerinimus

Šį pavasarį ir vasaros pradžioje politikai, už verslo aplinką atsakingų valstybės institucijų pareigūnai vienas už kitą garsiau skelbė, esą Lietuva tampa užsienio investicijų traukos centru, o pradinio verslo investicijoms – beveik rojumi, į kurį krypsta pasaulio lyderių ir pradedančių užsienio verslininkų žvilgsniai. Euforijos kerus prasklaidė baltarusių programuotojo Ramano Ulasau, žaidimų kūrimo verslą pradedančios bendrovės „JetCat Games Studio“ vadovo, interviu VŽ. Jis pareiškė, kad dabartinė migracijos tvarka Lietuvoje ir vietos valdininkų požiūris skatina ne plėtoti čia verslą, o iš čia išvažiuoti. Kiek vėliau „Investuok Lietuvoje“ parengtoje problemos ataskaitoje buvo pateikta daugiau ir įvairesnių pavyzdžių, rodančių, kad padėtis Lietuvoje nėra tokia puiki, kaip spėta įtikėti.

Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministras, dar liepą žadėjo artimiausiu metu parengti naują liberalesnę ir užsienio investuotojams priimtinesnę leidimų gyventi ir dirbti Lietuvoje tvarką. Kaip VŽ informavo VRM, šiuo metu „yra dirbama siekiant pokyčių imigracijos procedūrų klausimais“, daugiau informacijos apie tai VRM planuoja pateikti kitą savaitę.

Ekspertų pasiūlymai investicijų pritraukimui gerinti

  • Strateginiame dokumente aiškiai nurodyti svarbiausias prioritetines verslo ir investicijų kryptis. Tikslinga svarstyti dėl specialios užsieniečių verslininkų pritraukimo programos sukūrimo.
  • Į verslo migracijos politikos kūrimą ir reguliavimą įtraukti Ūkio ministeriją ir jai pavaldžias institucijas, kurios galėtų nuo pat pradžių atstovauti Lietuvos ekonominiams interesams. Apsvarstyti kitų ES šalių praktiką, kai užsieniečio verslo planą vertina už verslą atsakinga institucija.
  • Migracijos procedūrų lengvinimą sieti ne tik su sukuriamų darbo vietų skaičiumi, bet ir su kitokia užsieniečio įmonės teikiama nauda (pvz., sumokami mokesčiai, naujos technologijos, plėtra regionuose).
  • Teikti visą informaciją vieno langelio principu, tobulinti ir spartinti migracijos procedūras, perkeliant kuo daugiau paslaugų į elektroninę erdvę.
  • Inicijuoti įvaizdį gerinančių migracijos sprendimų diegimą (pvz., specialios vizos ar leidimai laikinai gyventi startuolių steigėjams). Tokie sprendimai didelės realios pridėtinės vertės trumpuoju laikotarpiu gali neduoti, tačiau gali būti itin naudingi kuriant ir komunikuojant Lietuvos kaip atviros verslui šalies įvaizdį.

Šaltinis: TMO studija „Verslo ir investicijų pritraukimas į Lietuvą: migracijos ir migracijos politikos vaidmuo“

Straipsnis spalio 2 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 10

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Prekybos karas dar neprasidėjo, bet Kinija jau jaučia jo poveikį Premium

JAV ruošiantis įvesti importo muitų kiniškoms prekėms paketą, Kinijos ekonomika jau jaučia įtampos prekyboje...

Verslo aplinka
2018.06.15
Lietuviai geriau vertina ekonominę šalies padėtį 5

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad palankiai šalies ekonominę padėtį vertina 38% lietuvių arba 6%...

Verslo aplinka
2018.06.14
Bandoma mažinti įsiskolinimus už žemės ūkio produkciją

Atsiskaitymai už pirktą žemės ūkio produkciją turėtų paspartėti, o rizika dėl vėluojančių atsiskaitymų turėtų...

Verslo aplinka
2018.06.14
Macronas gavo palaiminimą esminei valstybinių geležinkelių reformai 2

Streikai ir protestai nepadėjo – Prancūzijos parlamentas trečiadienį užtikrintai pritarė įstatymui, kuris...

Verslo aplinka
2018.06.14
Nenori įsipareigoti jau kitąmet gerokai pagausinti Kelių fondo 6

Vyriausybė nepritaria Seime gimusiai iniciatyvai Kelių fondą jau kitąmet gerokai papildyti iš degalų akcizo...

Verslo aplinka
2018.06.13
Premjeras: bazinės algos didinimas kainuoja dešimtis milijonų, kurių nėra 9

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis skeptiškai vertina dalies Seimo politikų pateiktus pasiūlymus kitąmet...

Verslo aplinka
2018.06.11
Naujausi duomenys pasėjo abejones dėl JK ūkio būklės

Jungtinės Karalystės (JK) gamybos apimtys balandį smuko labiausiai per penkerius su puse metų, o statybų...

Verslo aplinka
2018.06.11
Premjeras dar nežino, ar kitąmet keliams bus skirta daugiau lėšų

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina žinąs, kad keliams tiesti, prižiūrėti ir remontuoti reikia kur kas...

Verslo aplinka
2018.06.11
JAV santykiai su artimiausiais sąjungininkais smuko iki naujų žemumų 5

JAV ir artimiausių šalies Vakarų sąjungininkių santykiai gerokai pašlijo, kai industrializuotų G7 valstybių...

Verslo aplinka
2018.06.11
Didžiausios Europos Parlamento frakcijos vadovas: ES biudžetas dar bus keičiamas iš esmės Premium

Manfredas Weberis, Vokietijos politikas, vadovaujantis Europos Parlamento (EP) Liaudies frakcijai, sako, kad...

Verslo aplinka
2018.06.11
Minimali mėnesio alga kitąmet kils bent iki 420 Eur Premium 28

Socialiniai partneriai sutaria, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet turėtų ūgtelėti bent keliais...

Verslo aplinka
2018.06.11
Taikos viltys: Korėjų pasienyje sparčiai kyla žemės kainos 1

Kai kurie drąsūs investuotojai, paskatinti antradienį numatyto Donaldo Trumpo, JAV prezidento, ir Kim Jong...

Verslo aplinka
2018.06.09
Prezidentė: reformos negali sujaukti to, kas veikia gerai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas vengia konkrečiau vertinti Vyriausybės pasiūlytą mokesčių ir pensijų...

Verslo aplinka
2018.06.08
Teikiama ratifikuoti sutartis dėl Lietuvos stojimo į EBPO

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui ratifikuoti vos prieš savaitę Paryžiuje pasirašytą sutartį dėl...

Verslo aplinka
2018.06.08
G7 tampa G6+1: susitikimą temdo gilios prieštaros Premium 1

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, sprendimas įvesti plieno bei aliuminio muitus ir pasitraukti iš Irano...

Verslo aplinka
2018.06.08
Putino televizijos šou: nuo Baltijos šalių iki trečiojo pasaulinio 11

Vladimiras Putinas ketvirtadienį dalyvavo tradicinėje klausimų ir atsakymų sesijoje tiesioginiame televizijos...

Verslo aplinka
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau