Neturėtume baimintis padarinių dėl pabėgėlių

Publikuota: 2015-09-28
Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius.

Europai išaušo istorinis momentas. Šių metų pabaigoje Europos Sąjungoje prieglobsčio prašančių žmonių skaičius viršys milijoną. Žmonijos nuostoliai, patiriami dėl šios pabėgėlių krizės, yra milžiniški. Tačiau visais atvejais, nors jų vos keletas, Europos vyriausybių atsakas geriausiu atveju yra nedrąsus: pripažįstama, kad būtina nuveikti daugiau, tačiau baiminamasi padarinių.

Kai kurie politikai nerimauja dėl naštos, kurią migrantai užkraus vietos bendruomenėms ir mokesčių mokėtojams. Kiti gi būgštauja dėl ekstremistų, apsimetančių tikraisiais pabėgėliais. O visų svarbiausia – daugelis nuogąstauja dėl visuomenės nuomonės, kuri, nepaisant visų nuoširdaus prieglobsčio prašytojų sutikimo ir jiems suteikiamos paramos scenų, išlieka neryžtinga ir netgi priešiška, baiminantis dar didesnio migrantų srauto iš karo niokojamų ir neramumų apimtų šalių, ypač jei šie migrantai išpažįsta kitokią religiją.

Tačiau Europos lyderiai neturėtų bijoti. Pabėgėlių krizė nėra viena iš galimybių, kurią jie galėtų rinktis. Niekas nepajėgia mostelėti burtų lazdele, kad lyderiai galėtų perkelti daugiau kaip milijoną žmonių iš Egėjo jūros ir Bosforo sąsiaurio atgalios į Mosulą ar Alepą arba iš Viduržemio jūros – į Eritrėją, Somalį ar Sudaną.

Vėl sugrąžinus sienų kontrolę ir surentus tvoras, galima laimėti šiek tiek laiko perpildytoms šalims, tačiau niekas rimtai nesitiki sustabdyti taip desperatiškai besiveržiančių žmonių. Atsižvelgiant į baisias sąlygas šalyse, iš kurių jie plūsta, ko gero, pusė prieglobsčio prašytojų turi teisę apsigyventi netgi taikant griežčiausias taisykles. Taigi, kad ir kokia audringa ar prieštaringa būtų visuomenės nuomonė, Europos lyderiai privalo rasti drąsų, suderintą ir bendrą atsaką į šią sudėtingą situaciją.

Tam privalu išspręsti tris uždavinius. Visų pirma, reikia susitarti, kaip teisingai paskirstyti pabėgėlius Europoje; nepaisant didžiulio šių viltį praradusių žmonių skaičiaus, jiems būtina suteikti pastogę, maistą ir paramą. Tai padaryti bus ganėtinai sunku.

Antras uždavinys – pradėti integruoti pabėgėlius į konkrečių Europos valstybių visuomenę ir ekonomiką. Kai kuriems pabėgėliams bus nesunku susirasti darbą. Universitetinį išsilavinimą įgijęs statybos inžinierius siras, atvykęs į Miuncheną, turės pramokti vokiškai, tačiau kai tai padarys, jam veikiausia neteks ilgai laukti, kol į jo duris pasibels darbdaviai. Kiti prieglobsčio prašytojai gali būti įgiję prastesnį išsilavinimą, be to, nemažai jų yra pažeisti karo ir masinio išvykimo patirties. Jiems integruoti reikės ir laiko, ir pastangų, todėl daugelis rinkėjų skeptiškai vertins šį procesą, ypač turint omenyje tai, kad sėkminga integracija ar asimiliacija neatsieis pigiai.

Tačiau, sumokėję šiandienių prieglobsčio prašytojų priėmimo ir integravimo kainą, galėtume sulaukti reikšmingos naudos rytojaus Europai. Mūsų darbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) rodo, kad tinkamai valdoma migracija gali paskatinti ekonomikos augimą ir naujovių diegimą. Deja, praeityje migracija ne visada buvo valdoma taip, kaip reikėtų: migrantai buvo laikomi getą primenančiomis sąlygomis, jiems buvo suteikiama nedaug viešųjų paslaugų ir siūlomos menkos įsidarbinimo galimybės.

Net jeigu ir taip, įrodymai, gauti iš 34 EBPO valstybių narių, rodo, kad imigrantai paprastai sumoka daugiau mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, negu gauna individualių pašalpų. Šiandien mes paskelbėme politinį dokumentą apie dabartinę pabėgėlių krizę. Trumpai tariant, Europai reikia migrantų ir tų naujų įgūdžių, kuriuos jie gali pasiūlyti. Antraip mažėjant gyventojų skaičiui, ateityje jai bus sunku išmokėti pensijas ir padengti sveikatos priežiūros išlaidas (jau per dešimtmetį iki 2010-ųjų imigracijai priskiriamas 65% ES darbo jėgos padidėjimas).

Daugelis patvirtintų, kad pabėgėlius, kurie neturi ekonomikos poreikius atitinkančių įgūdžių, bus sunkiau integruoti negu kitus atvykėlius. Tikriausiai taip gali nutikti. Bet kadangi jau nemažai žinoma apie tai, kokios priemonės tinkamos apgyvendinant migrantus kitoje vietoje, galima išvengti praeities klaidų – visų pirma pagrindžiant dokumentais ir dalijantis patirtimi tų šalių, kurioms pavyko sėkmingai valdyti migraciją.

Tai iškelia trečiąjį sunkiausią uždavinį, kurį teks išspręsti Europos lyderiams, – įveikti migrantų baimę. Integracija yra būtina sąlyga, kad visuomenė pritartų būsimiems teisėtos migracijos srautams. Vyrauja nuostata, kad „mes“ esame integruoti, o „jie“ – ne. Vis dėlto kone kiekvieno žmogaus giminėje esama bent po vieną migrantą, įsikūrusį kurioje nors pasaulio šalyje ir dažnai emigravusį ne tokioje jau tolimoje praeityje. Skirtumas tarp „mūsų“ ir „jų“ nėra toks ryškus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Nė vienas iš šiandienos lyderių nesitikėjo susidurti su tokio masto žmonių tragedija, kokią regime šiandien Viduržemio jūros regione ir visoje Europoje. Tačiau tai, kaip jie reaguos į šią situaciją, nulems, kaip juos įvertins jų šalių piliečiai ir istorija.

Tai nėra skaičių žaidimas. Lyderiai apie šią krizę turi užduoti ne klausimus, „kiek“ ir „kur“, o konkrečiai „ką“ jie turėtų daryti, kad integruotų šiuos atvykėlius į savo šalies visuomenę ir ekonomiką. Jie turi pasinaudoti lyderyste, kad įtikintų visuomenę, jog migrantai – visų pirma tie, kuriems labiausiai reikia apsaugos, – duos kur kas daugiau, negu paims. Šiuo krizės momentu mums visiems derėtų atkreipti dėmesį į žymaus Meksikos rašytojo Carloso Fuenteso žodžius: „Tik įsivaizduokime save jo ar jos, kurie nėra kaip jūs ar aš, vietoje.“

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kitą savaitgalį atšaukiamas vasaros laikas

Ateinantį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, bus atšauktas vasaros laikas – laikrodžius reikės...

Verslo aplinka
2018.10.21
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo 2

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
Saudo Arabija ir Rusija imasi valdyti naftos kainą Premium

Ruošdamosi lapkričio 4 d. Irano naftos eksportui įvesiamoms JAV sankcijoms, Saudo Arabija ir Rusija siekia...

Energetika
2018.10.04
„The New York Times“: Trumpas tėvo turtus paveldėjo išvengęs mokesčių

JAV dienraštis „The New York Times“ praneša, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinį XX a. dešimtmetį...

Verslo aplinka
2018.10.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau