Neturėtume baimintis padarinių dėl pabėgėlių

Publikuota: 2015-09-28
Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius.

Europai išaušo istorinis momentas. Šių metų pabaigoje Europos Sąjungoje prieglobsčio prašančių žmonių skaičius viršys milijoną. Žmonijos nuostoliai, patiriami dėl šios pabėgėlių krizės, yra milžiniški. Tačiau visais atvejais, nors jų vos keletas, Europos vyriausybių atsakas geriausiu atveju yra nedrąsus: pripažįstama, kad būtina nuveikti daugiau, tačiau baiminamasi padarinių.

Kai kurie politikai nerimauja dėl naštos, kurią migrantai užkraus vietos bendruomenėms ir mokesčių mokėtojams. Kiti gi būgštauja dėl ekstremistų, apsimetančių tikraisiais pabėgėliais. O visų svarbiausia – daugelis nuogąstauja dėl visuomenės nuomonės, kuri, nepaisant visų nuoširdaus prieglobsčio prašytojų sutikimo ir jiems suteikiamos paramos scenų, išlieka neryžtinga ir netgi priešiška, baiminantis dar didesnio migrantų srauto iš karo niokojamų ir neramumų apimtų šalių, ypač jei šie migrantai išpažįsta kitokią religiją.

Tačiau Europos lyderiai neturėtų bijoti. Pabėgėlių krizė nėra viena iš galimybių, kurią jie galėtų rinktis. Niekas nepajėgia mostelėti burtų lazdele, kad lyderiai galėtų perkelti daugiau kaip milijoną žmonių iš Egėjo jūros ir Bosforo sąsiaurio atgalios į Mosulą ar Alepą arba iš Viduržemio jūros – į Eritrėją, Somalį ar Sudaną.

Vėl sugrąžinus sienų kontrolę ir surentus tvoras, galima laimėti šiek tiek laiko perpildytoms šalims, tačiau niekas rimtai nesitiki sustabdyti taip desperatiškai besiveržiančių žmonių. Atsižvelgiant į baisias sąlygas šalyse, iš kurių jie plūsta, ko gero, pusė prieglobsčio prašytojų turi teisę apsigyventi netgi taikant griežčiausias taisykles. Taigi, kad ir kokia audringa ar prieštaringa būtų visuomenės nuomonė, Europos lyderiai privalo rasti drąsų, suderintą ir bendrą atsaką į šią sudėtingą situaciją.

Tam privalu išspręsti tris uždavinius. Visų pirma, reikia susitarti, kaip teisingai paskirstyti pabėgėlius Europoje; nepaisant didžiulio šių viltį praradusių žmonių skaičiaus, jiems būtina suteikti pastogę, maistą ir paramą. Tai padaryti bus ganėtinai sunku.

Antras uždavinys – pradėti integruoti pabėgėlius į konkrečių Europos valstybių visuomenę ir ekonomiką. Kai kuriems pabėgėliams bus nesunku susirasti darbą. Universitetinį išsilavinimą įgijęs statybos inžinierius siras, atvykęs į Miuncheną, turės pramokti vokiškai, tačiau kai tai padarys, jam veikiausia neteks ilgai laukti, kol į jo duris pasibels darbdaviai. Kiti prieglobsčio prašytojai gali būti įgiję prastesnį išsilavinimą, be to, nemažai jų yra pažeisti karo ir masinio išvykimo patirties. Jiems integruoti reikės ir laiko, ir pastangų, todėl daugelis rinkėjų skeptiškai vertins šį procesą, ypač turint omenyje tai, kad sėkminga integracija ar asimiliacija neatsieis pigiai.

Tačiau, sumokėję šiandienių prieglobsčio prašytojų priėmimo ir integravimo kainą, galėtume sulaukti reikšmingos naudos rytojaus Europai. Mūsų darbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) rodo, kad tinkamai valdoma migracija gali paskatinti ekonomikos augimą ir naujovių diegimą. Deja, praeityje migracija ne visada buvo valdoma taip, kaip reikėtų: migrantai buvo laikomi getą primenančiomis sąlygomis, jiems buvo suteikiama nedaug viešųjų paslaugų ir siūlomos menkos įsidarbinimo galimybės.

Net jeigu ir taip, įrodymai, gauti iš 34 EBPO valstybių narių, rodo, kad imigrantai paprastai sumoka daugiau mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, negu gauna individualių pašalpų. Šiandien mes paskelbėme politinį dokumentą apie dabartinę pabėgėlių krizę. Trumpai tariant, Europai reikia migrantų ir tų naujų įgūdžių, kuriuos jie gali pasiūlyti. Antraip mažėjant gyventojų skaičiui, ateityje jai bus sunku išmokėti pensijas ir padengti sveikatos priežiūros išlaidas (jau per dešimtmetį iki 2010-ųjų imigracijai priskiriamas 65% ES darbo jėgos padidėjimas).

Daugelis patvirtintų, kad pabėgėlius, kurie neturi ekonomikos poreikius atitinkančių įgūdžių, bus sunkiau integruoti negu kitus atvykėlius. Tikriausiai taip gali nutikti. Bet kadangi jau nemažai žinoma apie tai, kokios priemonės tinkamos apgyvendinant migrantus kitoje vietoje, galima išvengti praeities klaidų – visų pirma pagrindžiant dokumentais ir dalijantis patirtimi tų šalių, kurioms pavyko sėkmingai valdyti migraciją.

Tai iškelia trečiąjį sunkiausią uždavinį, kurį teks išspręsti Europos lyderiams, – įveikti migrantų baimę. Integracija yra būtina sąlyga, kad visuomenė pritartų būsimiems teisėtos migracijos srautams. Vyrauja nuostata, kad „mes“ esame integruoti, o „jie“ – ne. Vis dėlto kone kiekvieno žmogaus giminėje esama bent po vieną migrantą, įsikūrusį kurioje nors pasaulio šalyje ir dažnai emigravusį ne tokioje jau tolimoje praeityje. Skirtumas tarp „mūsų“ ir „jų“ nėra toks ryškus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Nė vienas iš šiandienos lyderių nesitikėjo susidurti su tokio masto žmonių tragedija, kokią regime šiandien Viduržemio jūros regione ir visoje Europoje. Tačiau tai, kaip jie reaguos į šią situaciją, nulems, kaip juos įvertins jų šalių piliečiai ir istorija.

Tai nėra skaičių žaidimas. Lyderiai apie šią krizę turi užduoti ne klausimus, „kiek“ ir „kur“, o konkrečiai „ką“ jie turėtų daryti, kad integruotų šiuos atvykėlius į savo šalies visuomenę ir ekonomiką. Jie turi pasinaudoti lyderyste, kad įtikintų visuomenę, jog migrantai – visų pirma tie, kuriems labiausiai reikia apsaugos, – duos kur kas daugiau, negu paims. Šiuo krizės momentu mums visiems derėtų atkreipti dėmesį į žymaus Meksikos rašytojo Carloso Fuenteso žodžius: „Tik įsivaizduokime save jo ar jos, kurie nėra kaip jūs ar aš, vietoje.“

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Protestai Prancūzijoje: susidūrimuose sužeisti 55 žmonės 35

Geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje šį savaitgalį – mažesni, nei anksčiau. Iš 31.000 protestuotojų...

Verslo aplinka
2018.12.08
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Euro grupė teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą

Euro grupė pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas atitinka Stabilumo...

Verslo aplinka
2018.12.04
Antru įverčiu BVP per ketvirtį traukėsi kiek mažiau 1

Antrasis trečiojo šių metų ketvirčio BVP įvertis anksčiau skelbtus ekonomikos augimo rodiklius pakoregavo į...

Verslo aplinka
2018.11.30
Savivaldybėms kitąmet pažadėta ne mažiau lėšų nei šiemet

Centrinė valdžia žada, kad daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių gaus pakankamas kompensacijas iš valstybės...

Verslo aplinka
2018.11.29
Lietuva steigia ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose 6

Kitąmet Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje atsiras Lietuvos ambasada. Tokį nutarimą...

Verslo aplinka
2018.11.28
Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas – vienas didžiausių ES

Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas nuo 2000-ųjų siekia 153% ir yra vienas didžiausių...

Verslo aplinka
2018.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau