Pabėgėliams darbo atsirastų: iš politinio elito pageidauja verslo plano

Publikuota: 2015-09-27
Atnaujinta 2015-09-27 13:24
Lietuva pasirengusi per artimiausius dvejus metus priimti 1.105 pabėgėlius ir imtis juos integruoti. LEONHARDO FOEGERIO („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.
Lietuva pasirengusi per artimiausius dvejus metus priimti 1.105 pabėgėlius ir imtis juos integruoti. LEONHARDO FOEGERIO („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.

Migrantų krizė kelia nerimą verslininkams: kiek sumažės ES šalių užsakymai mūsų įmonėms, jeigu Europa turės pakankamai santykinai pigesnės darbo jėgos ir pati galės didinti gamybą. Ir kiek gali prarasti įmonės, priėmusios ir išmokiusios pabėgėlius, jeigu šie Lietuvoje ilgam neužsiliks.

Į diskusijas apie toleranciją įsijautę politikai, pasak įmonių vadovų, ne ten dėlioja akcentus: įmonės yra pasirengusios atvykėlius įdarbinti, bet nori, kad šis žingsnis pasiteisintų. O tam reikalingi aiškūs veiksmai. Bet Vyriausybė arba tokio verslo plano neturi, arba jo neatskleidžia.

„Žinoma, mes galėtume įdarbinti ir apgyvendinti pabėgėlius tiek Šeduvos, tiek kituose filialuose. Bet pažiūrėkime, kiek daug žmonių atvyksta į Vakarų Europą. Šios šalys juos įdarbins ir apgyvendins geriau nei Lietuva. Ar neatsitiks taip, kad Vakarų Europos šalims nebereikės teikti užsakymų Lietuvos įmonėms, – jie turės pakankamai nebrangios darbo jėgos, kad galėtų patys pasigaminti, ko reikia“, – nuogąstavimų neslepia Genė Zaveckienė, UAB „Lelija“ generalinė direktorė.

Jos įsitikinimu, vakariečiai pabėgėlius veikiausiai priima ne šiaip sau, o gerai suskaičiavę ir įvertinę būsimą naudą. Spėjama, kad Vokietija ir kitos šalys, į kurias pabėgėliai žūtbūt nori patekti, atsirinks jaunus ir norinčius dirbti. Tai jiems bus palyginti pigi darbo jėga.

„Tokių prognozių neatmesčiau. Tačiau kalbant apie baimes – su pabėgėliais Lietuva praras ligi šiol turimą išskirtinumą. Mes nejaučiame baimės dėl terorizmo, grėsmių, kad gali kilti riaušės dėl socialinio aprūpinimo. Ir galime sulaukti dar didesnės Lietuvos jaunimo migracijos, jei jie nebematys didelio skirtumo tarp gyvenimo Lietuvoje ar Didžiojoje Britanijoje. Noriu pasakyti, kad jie gali nebegrįžti namo“, – įspėja Rimantas Rudzkis, ekonomistas.

Tačiau didžiausia bėda, jo manymu, ne ta, kad imigrantai sukels papildomą įtampą biudžete ar kad Lietuva praras išskirtinumą: ekonomistas apgailestauja, kad politinis elitas nesvarsto arba visuomenei nepaaiškina, kas laukia per artimiausius 5–7 metus. Kiek iš viso pabėgėlių planuojame įsileisti? Kaip juos integruoti?

Netapti tranzito šalimi

Dėl pirmojo tūkstančio atvykusiųjų į Lietuvą didesnių baimių verslininkai nejaučia. Tik ragina įvertinti: kiek imigrantų po kalbos bei kultūros pamokų ir įgiję profesinį parengimą norės likti Lietuvoje, kai atlyginimai Norvegijoje, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje, palyginti su lietuviškaisiais, skiriasi kelis kartus. Ar netapsime tranzitine šalimi, o integracijai panaudoti pinigai bus išleisti veltui?

„Vokiečiai gali sau leisti tokiems darbo rinkos naujokams mokėti dvigubai daugiau nei mes. Ir turime suvokti, kad dėl darbo jėgos konkuruojame Europos rinkoje. Kol darbuotojams negalėsime pasiūlyti konkurencingo darbo užmokesčio, tol šioje kovoje pralaimėsime. Nebent sudarysime palankias socialines sąlygas ir tai dalį pabėgėlių sulaikys Lietuvoje “, – svarsto Šarūnas Kliokys, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.

Rugpjūtį Lietuvoje buvo beveik 34.000 laisvų darbo vietų – 3.800 daugiau negu liepą. Du trečdalius laisvų darbo vietų įregistravo paslaugų sektoriaus darbdaviai, kas penktas darbo pasiūlymas buvo pramonėje, kas dešimtas – statybose.

Per daug nežinomųjų

Sigitas Žvirblis, UAB „Intersurgical“ generalinis direktorius, sutinka: priimti Lietuvoje šiek tiek daugiau nei 1.000 pabėgėlių – ne bėda. Dalis jų gali būti kvalifikuoti specialistai ir susirasti jiems darbą bus nesunku. Parengti įmonei reikiamus darbininkus taip pat nekiltų sunkumų.

„Mes turime savo mokymo programas. Jei žmonės moka šiek tiek anglų kalbą, viskas įmanoma“, – kalba bendrovės, turinčios beveik 2.000 darbuotojų, vadovas.

Jo nuomone, integracija būtų kur kas sėkmingesnė, jeigu pabėgėliai būtų išskirstyti po savivaldybes. Pavyzdžiui, Pabradėje tokiam tikslui būtų galima pritaikyti ruošiamus uždaryti vaikų namus. Taip pora ar trys dešimtys žmonių greičiau įsilietų į bendruomenę, nei visus suvežti į vieną vietą.

„Bet supraskime ir tai, kad kol kas kalbos tėra teorinės – mes nežinome nei kas atvyks, nei koks bus šių žmonių nusiteikimas, koks tikslas. Ir nesužinosime, kol nepabandysime“, – tvirtina p. Žvirblis.

Bus atsargūs

Neturėdami pakankamai informacijos, kas atvyks ir ar norės dirbti, kalbinami verslininkai dažniausiai neskuba reikšti savo nuomonės pabėgėlių klausimu.

Rima Bendorienė, UAB „Lukšių tekstilė“ direktorė, sako neskubėsianti: jei trūks žmonių, ieškosianti lietuvių, o ne imigrantų. Juolab kad kolektyvas suformuotas ir didelės bėdos dėl darbo rankų nėra.

„Jeigu atvirai, savo nuomonės dėl pabėgėlių neturiu ir apie tai negalvoju“, – patvirtina vadovė.

Alvydas Rudokas, Utenos statybos „Dauniškis ir Ko“ direktorius, pasakoja, kad įmonė yra įdarbinusi žmonių iš Ukrainos. Pernai jų buvo 15, šiemet – 8.

„Su ukrainiečiais galime susikalbėti, jie atvyksta užsidirbti. O štai su sirais ar afganais net sunku įsivaizduoti, kaip galėtume dirbti. Tad kol kas nuomonės neturiu“, – neslepia p. Rudokas.

Užtat Andrius Mačiulis, kelių tiesimo ir remonto UAB „Tvirta“ vadovas, teigia pasirengęs įdarbinti pabėgėlių dėl kelių priežasčių. Viena, kvalifikuotos darbo jėgos labai trūksta, nes realus nedarbas yra daug mažesnis nei oficialus.

Antra, musulmonai, skirtingai nei Lietuvos kaimo žmonės, prie taurelės nepratę.

„Lietuvoje gana daug nenori dirbti. Iš dešimties iš darbo biržos atsiųstų žmonių kas antras prašo parašyti, neva jis netinka darbui. Iš likusių penkių – trys išgeriantys. Galbūt panorę užimti jų darbo vietas užsieniečiai sudrausmins lietuvius“, – viliasi p. Mačiulis.

Patikima atrankos sistema

Išsamesnės pabėgėlių integracijos į Lietuvos visuomenę programos paaiškės vėliau šiemet, kai bus sustyguota priimamų migrantų atrinkimo tvarka ir išsiaiškinta, kiek lėšų jiems išlaikyti bus gauta iš Europos Sąjungos aruodų ir kiek pavyks rasti Lietuvos biudžete.

Lietuva pasirengusi per artimiausius dvejus metus priimti 1.105 pabėgėlius ir imtis juos integruoti. Bet pirmiausia turės būti galutinai suderėta, kokiu būdu Lietuva atrinks pabėgėlius. Tam numatoma pasitelkti ir Valstybės saugumo departamentą, ir užsienio tarnybas.

Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministras, teigia, kad į Lietuvą atvykstantiems žmonėms bus keliamas „nekvestionuojamas identifikacijos reikalavimas“, taip pat bus tikrinama, ar atvykstantieji nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui.

„Mes nė vieno neaiškaus žmogaus neturėsime nei galimybės, nei noro įsileisti į šalį, kol nepatikrinsime, kas jis toks ir ar nekelia grėsmės mūsų saugumui“, – sako ministras.

Ieško papildomų lėšų

Patikra ir atranka bus atliekama pačioje šių metų pabaigoje, o pirmieji 50–100 pabėgėlių Lietuvą turėtų pasiekti 2016-ųjų sausį arba vasarį. Pirmiausia jie turėtų būti bent pusmečiui apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje Jonavos rajone. Ten ir bus pradėta įgyvendinti integracines programas: su pabėgėliais dirbs specialistai, kurie mokys juos lietuvių kalbos, aiškinsis jų norus ir galimybes, tarpininkaus ieškant tinkamos darbo vietos ir taip toliau.

Vėliau, tikimasi, didesnė dalis pabėgėlių pasklis po savivaldybes. Kiek kurioje jų apsigyvens užsieniečių, paaiškės vadovaujantis tam tikrais principais, pvz., kur jie randa tinkamą ir patikimą darbovietę, priimtiną būstą ir t. t.

Algimanta Pabedinskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, atkreipia dėmesį, kad trigubai padidėjus priimamų pabėgėlių skaičiui tenka keisti ir jau pradėtas rengti pirmines integracijos programas. Šis procesas užtruks iki vėlyvo rudens. Tada ir turėtų paaiškėti konkretesni planai, kaip bus integruojami priimami pabėgėliai.

„Kreipėmės į savivaldybes, nevyriausybinį sektorių, į Bažnyčią, kad visi prisidėtų ir padėtų spręsti šią problemą, nes viena ministerija jos tikrai neišspręs“, – kalba ministrė.

Paklausta, ko labiausiai trūksta, p. Pabedinskienė teigia: „Pirmiausia lėšų. Mes su Finansų ministerija nuolat bendraujame, skaičiuojame ir ieškome tų sumų. Dar viena iš problemų bus butų pasiūla, kuriuos pabėgėliai galėtų nuomotis. Ir, manau, integracija savivaldybėse, į kurias jie atvyks, bus gana sudėtinga.“

Ji neatmetė, kad gali būti sunkumų ir pabėgėlius įdarbinant. Tačiau Vidaus reikalų ministerija įsipareigojo apsvarstyti, kaip derėtų keisti teisės aktus, kad būtų galima nustatyti lankstesnę migrantų priėmimo į darbą Lietuvoje tvarką, ypač jeigu darbdavius, juos priimančius, pasieks dalinės iš ES fondų mokamos kompensacijos. Ponas Kliokys neatmeta: visos integracijos programos gali būti niekinės, jeigu atvykėliai veršis toliau į Vakarus.

„Reikia stengtis, kad dalis atvykėlių liktų Lietuvoje, juolab kad dirbančių žmonių labai trūksta. Jeigu bent pusė liks, išleistos lėšos atsipirks, jei ne – pinigai bus išleisti vėjais. O ar pajėgsime suprasti kitą religiją išpažįstančius žmones? Ar toleruosime darbuotoją, kuriam reikia melstis penkis karus per dieną? Neburkime iš kavos tirščių, netrukus sužinosime“, – kalba p. Kliokys.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 15 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 2

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Taifūno Filipinuose aukų skaičius pasiekė 28

Per Filiponus šeštadienį nusiaubusį taifūną „Mangkhut“ žuvo ne mažiau, kaip 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Laisvalaikis
2018.09.16
Neįpareigos bent pusę vaistų parduoti mažiausiomis kainomis 4

Seime žlugo dalies valdančiųjų pasiūlymas įpareigoti vaistines prekiauti pigiausiais kompensuojamaisiais...

Verslo aplinka
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 8

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Algos Lietuvoje per 10 metų augo sparčiausiai iš visų EBPO šalių 55

Nuo pastarosios finansų krizės realus vidutinis atlyginimas Lietuvoje paaugo 40% – tai didžiausias rezultatas...

Vadyba
2018.09.12
Skvernelis: jei darai verslą, daryk verslą Premium 17

Ateinančiais metais premjeras Saulius Skvernelis žada griežčiau atskirti Seimo valdžią nuo vykdomosios,...

Verslo aplinka
2018.09.11
VŽ interviu: R. Karbauskis – apie mokesčius, naujus draudimus ir prezidento rinkimus Premium 21

Svaigalų akcizai vėl padidės, bet dėl specializuotų alkoholio parduotuvių dar nebus greitai apsispręsta, o...

Verslo aplinka
2018.09.07
Interviu su Karbauskiu – apie alkoholio monopolį, NT ir automobilių mokesčius 23

Svaigalų akcizai kitų metų pavasarį vėl padidės, bet dėl specializuotų alkoholio parduotuvių dar gana ilgai...

Verslo aplinka
2018.09.06
Rusijos ekonomikai skatinti – 101 mlrd. Eur iš oligarchų kišenės 19

Sankcijų prispaustas Kremlius iki Vladimiro Putino kadencijos pabaigos ketina didžiausių šalies bendrovių...

Verslo aplinka
2018.09.04
Latvijos BVP auga sparčiausiai tarp trijų Baltijos šalių 1

Latvijos BVP antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 5,3%, o įvertinus...

Verslo aplinka
2018.09.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau