Pabėgėliams darbo atsirastų: iš politinio elito pageidauja verslo plano

Publikuota: 2015-09-27
Atnaujinta 2015-09-27 13:24
Lietuva pasirengusi per artimiausius dvejus metus priimti 1.105 pabėgėlius ir imtis juos integruoti. LEONHARDO FOEGERIO („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.
Lietuva pasirengusi per artimiausius dvejus metus priimti 1.105 pabėgėlius ir imtis juos integruoti. LEONHARDO FOEGERIO („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.

Migrantų krizė kelia nerimą verslininkams: kiek sumažės ES šalių užsakymai mūsų įmonėms, jeigu Europa turės pakankamai santykinai pigesnės darbo jėgos ir pati galės didinti gamybą. Ir kiek gali prarasti įmonės, priėmusios ir išmokiusios pabėgėlius, jeigu šie Lietuvoje ilgam neužsiliks.

Į diskusijas apie toleranciją įsijautę politikai, pasak įmonių vadovų, ne ten dėlioja akcentus: įmonės yra pasirengusios atvykėlius įdarbinti, bet nori, kad šis žingsnis pasiteisintų. O tam reikalingi aiškūs veiksmai. Bet Vyriausybė arba tokio verslo plano neturi, arba jo neatskleidžia.

„Žinoma, mes galėtume įdarbinti ir apgyvendinti pabėgėlius tiek Šeduvos, tiek kituose filialuose. Bet pažiūrėkime, kiek daug žmonių atvyksta į Vakarų Europą. Šios šalys juos įdarbins ir apgyvendins geriau nei Lietuva. Ar neatsitiks taip, kad Vakarų Europos šalims nebereikės teikti užsakymų Lietuvos įmonėms, – jie turės pakankamai nebrangios darbo jėgos, kad galėtų patys pasigaminti, ko reikia“, – nuogąstavimų neslepia Genė Zaveckienė, UAB „Lelija“ generalinė direktorė.

Jos įsitikinimu, vakariečiai pabėgėlius veikiausiai priima ne šiaip sau, o gerai suskaičiavę ir įvertinę būsimą naudą. Spėjama, kad Vokietija ir kitos šalys, į kurias pabėgėliai žūtbūt nori patekti, atsirinks jaunus ir norinčius dirbti. Tai jiems bus palyginti pigi darbo jėga.

„Tokių prognozių neatmesčiau. Tačiau kalbant apie baimes – su pabėgėliais Lietuva praras ligi šiol turimą išskirtinumą. Mes nejaučiame baimės dėl terorizmo, grėsmių, kad gali kilti riaušės dėl socialinio aprūpinimo. Ir galime sulaukti dar didesnės Lietuvos jaunimo migracijos, jei jie nebematys didelio skirtumo tarp gyvenimo Lietuvoje ar Didžiojoje Britanijoje. Noriu pasakyti, kad jie gali nebegrįžti namo“, – įspėja Rimantas Rudzkis, ekonomistas.

Tačiau didžiausia bėda, jo manymu, ne ta, kad imigrantai sukels papildomą įtampą biudžete ar kad Lietuva praras išskirtinumą: ekonomistas apgailestauja, kad politinis elitas nesvarsto arba visuomenei nepaaiškina, kas laukia per artimiausius 5–7 metus. Kiek iš viso pabėgėlių planuojame įsileisti? Kaip juos integruoti?

Netapti tranzito šalimi

Dėl pirmojo tūkstančio atvykusiųjų į Lietuvą didesnių baimių verslininkai nejaučia. Tik ragina įvertinti: kiek imigrantų po kalbos bei kultūros pamokų ir įgiję profesinį parengimą norės likti Lietuvoje, kai atlyginimai Norvegijoje, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje, palyginti su lietuviškaisiais, skiriasi kelis kartus. Ar netapsime tranzitine šalimi, o integracijai panaudoti pinigai bus išleisti veltui?

„Vokiečiai gali sau leisti tokiems darbo rinkos naujokams mokėti dvigubai daugiau nei mes. Ir turime suvokti, kad dėl darbo jėgos konkuruojame Europos rinkoje. Kol darbuotojams negalėsime pasiūlyti konkurencingo darbo užmokesčio, tol šioje kovoje pralaimėsime. Nebent sudarysime palankias socialines sąlygas ir tai dalį pabėgėlių sulaikys Lietuvoje “, – svarsto Šarūnas Kliokys, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.

Rugpjūtį Lietuvoje buvo beveik 34.000 laisvų darbo vietų – 3.800 daugiau negu liepą. Du trečdalius laisvų darbo vietų įregistravo paslaugų sektoriaus darbdaviai, kas penktas darbo pasiūlymas buvo pramonėje, kas dešimtas – statybose.

Per daug nežinomųjų

Sigitas Žvirblis, UAB „Intersurgical“ generalinis direktorius, sutinka: priimti Lietuvoje šiek tiek daugiau nei 1.000 pabėgėlių – ne bėda. Dalis jų gali būti kvalifikuoti specialistai ir susirasti jiems darbą bus nesunku. Parengti įmonei reikiamus darbininkus taip pat nekiltų sunkumų.

„Mes turime savo mokymo programas. Jei žmonės moka šiek tiek anglų kalbą, viskas įmanoma“, – kalba bendrovės, turinčios beveik 2.000 darbuotojų, vadovas.

Jo nuomone, integracija būtų kur kas sėkmingesnė, jeigu pabėgėliai būtų išskirstyti po savivaldybes. Pavyzdžiui, Pabradėje tokiam tikslui būtų galima pritaikyti ruošiamus uždaryti vaikų namus. Taip pora ar trys dešimtys žmonių greičiau įsilietų į bendruomenę, nei visus suvežti į vieną vietą.

„Bet supraskime ir tai, kad kol kas kalbos tėra teorinės – mes nežinome nei kas atvyks, nei koks bus šių žmonių nusiteikimas, koks tikslas. Ir nesužinosime, kol nepabandysime“, – tvirtina p. Žvirblis.

Bus atsargūs

Neturėdami pakankamai informacijos, kas atvyks ir ar norės dirbti, kalbinami verslininkai dažniausiai neskuba reikšti savo nuomonės pabėgėlių klausimu.

Rima Bendorienė, UAB „Lukšių tekstilė“ direktorė, sako neskubėsianti: jei trūks žmonių, ieškosianti lietuvių, o ne imigrantų. Juolab kad kolektyvas suformuotas ir didelės bėdos dėl darbo rankų nėra.

„Jeigu atvirai, savo nuomonės dėl pabėgėlių neturiu ir apie tai negalvoju“, – patvirtina vadovė.

Alvydas Rudokas, Utenos statybos „Dauniškis ir Ko“ direktorius, pasakoja, kad įmonė yra įdarbinusi žmonių iš Ukrainos. Pernai jų buvo 15, šiemet – 8.

„Su ukrainiečiais galime susikalbėti, jie atvyksta užsidirbti. O štai su sirais ar afganais net sunku įsivaizduoti, kaip galėtume dirbti. Tad kol kas nuomonės neturiu“, – neslepia p. Rudokas.

Užtat Andrius Mačiulis, kelių tiesimo ir remonto UAB „Tvirta“ vadovas, teigia pasirengęs įdarbinti pabėgėlių dėl kelių priežasčių. Viena, kvalifikuotos darbo jėgos labai trūksta, nes realus nedarbas yra daug mažesnis nei oficialus.

Antra, musulmonai, skirtingai nei Lietuvos kaimo žmonės, prie taurelės nepratę.

„Lietuvoje gana daug nenori dirbti. Iš dešimties iš darbo biržos atsiųstų žmonių kas antras prašo parašyti, neva jis netinka darbui. Iš likusių penkių – trys išgeriantys. Galbūt panorę užimti jų darbo vietas užsieniečiai sudrausmins lietuvius“, – viliasi p. Mačiulis.

Patikima atrankos sistema

Išsamesnės pabėgėlių integracijos į Lietuvos visuomenę programos paaiškės vėliau šiemet, kai bus sustyguota priimamų migrantų atrinkimo tvarka ir išsiaiškinta, kiek lėšų jiems išlaikyti bus gauta iš Europos Sąjungos aruodų ir kiek pavyks rasti Lietuvos biudžete.

Lietuva pasirengusi per artimiausius dvejus metus priimti 1.105 pabėgėlius ir imtis juos integruoti. Bet pirmiausia turės būti galutinai suderėta, kokiu būdu Lietuva atrinks pabėgėlius. Tam numatoma pasitelkti ir Valstybės saugumo departamentą, ir užsienio tarnybas.

Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministras, teigia, kad į Lietuvą atvykstantiems žmonėms bus keliamas „nekvestionuojamas identifikacijos reikalavimas“, taip pat bus tikrinama, ar atvykstantieji nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui.

„Mes nė vieno neaiškaus žmogaus neturėsime nei galimybės, nei noro įsileisti į šalį, kol nepatikrinsime, kas jis toks ir ar nekelia grėsmės mūsų saugumui“, – sako ministras.

Ieško papildomų lėšų

Patikra ir atranka bus atliekama pačioje šių metų pabaigoje, o pirmieji 50–100 pabėgėlių Lietuvą turėtų pasiekti 2016-ųjų sausį arba vasarį. Pirmiausia jie turėtų būti bent pusmečiui apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje Jonavos rajone. Ten ir bus pradėta įgyvendinti integracines programas: su pabėgėliais dirbs specialistai, kurie mokys juos lietuvių kalbos, aiškinsis jų norus ir galimybes, tarpininkaus ieškant tinkamos darbo vietos ir taip toliau.

Vėliau, tikimasi, didesnė dalis pabėgėlių pasklis po savivaldybes. Kiek kurioje jų apsigyvens užsieniečių, paaiškės vadovaujantis tam tikrais principais, pvz., kur jie randa tinkamą ir patikimą darbovietę, priimtiną būstą ir t. t.

Algimanta Pabedinskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, atkreipia dėmesį, kad trigubai padidėjus priimamų pabėgėlių skaičiui tenka keisti ir jau pradėtas rengti pirmines integracijos programas. Šis procesas užtruks iki vėlyvo rudens. Tada ir turėtų paaiškėti konkretesni planai, kaip bus integruojami priimami pabėgėliai.

„Kreipėmės į savivaldybes, nevyriausybinį sektorių, į Bažnyčią, kad visi prisidėtų ir padėtų spręsti šią problemą, nes viena ministerija jos tikrai neišspręs“, – kalba ministrė.

Paklausta, ko labiausiai trūksta, p. Pabedinskienė teigia: „Pirmiausia lėšų. Mes su Finansų ministerija nuolat bendraujame, skaičiuojame ir ieškome tų sumų. Dar viena iš problemų bus butų pasiūla, kuriuos pabėgėliai galėtų nuomotis. Ir, manau, integracija savivaldybėse, į kurias jie atvyks, bus gana sudėtinga.“

Ji neatmetė, kad gali būti sunkumų ir pabėgėlius įdarbinant. Tačiau Vidaus reikalų ministerija įsipareigojo apsvarstyti, kaip derėtų keisti teisės aktus, kad būtų galima nustatyti lankstesnę migrantų priėmimo į darbą Lietuvoje tvarką, ypač jeigu darbdavius, juos priimančius, pasieks dalinės iš ES fondų mokamos kompensacijos. Ponas Kliokys neatmeta: visos integracijos programos gali būti niekinės, jeigu atvykėliai veršis toliau į Vakarus.

„Reikia stengtis, kad dalis atvykėlių liktų Lietuvoje, juolab kad dirbančių žmonių labai trūksta. Jeigu bent pusė liks, išleistos lėšos atsipirks, jei ne – pinigai bus išleisti vėjais. O ar pajėgsime suprasti kitą religiją išpažįstančius žmones? Ar toleruosime darbuotoją, kuriam reikia melstis penkis karus per dieną? Neburkime iš kavos tirščių, netrukus sužinosime“, – kalba p. Kliokys.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 15 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Po muitų Kinijai atvėso JAV verslo palankumas Trumpui Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, praėjusią savaitę paskelbus apie muitų kiniškoms prekėms paketą, o,...

Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 11

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Prekybos karas dar neprasidėjo, bet Kinija jau jaučia jo poveikį Premium

JAV ruošiantis įvesti importo muitų kiniškoms prekėms paketą, Kinijos ekonomika jau jaučia įtampos prekyboje...

Verslo aplinka
2018.06.15
Lietuviai geriau vertina ekonominę šalies padėtį 5

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad palankiai šalies ekonominę padėtį vertina 38% lietuvių arba 6%...

Verslo aplinka
2018.06.14
Bandoma mažinti įsiskolinimus už žemės ūkio produkciją

Atsiskaitymai už pirktą žemės ūkio produkciją turėtų paspartėti, o rizika dėl vėluojančių atsiskaitymų turėtų...

Verslo aplinka
2018.06.14
Macronas gavo palaiminimą esminei valstybinių geležinkelių reformai 2

Streikai ir protestai nepadėjo – Prancūzijos parlamentas trečiadienį užtikrintai pritarė įstatymui, kuris...

Verslo aplinka
2018.06.14
Nenori įsipareigoti jau kitąmet gerokai pagausinti Kelių fondo 6

Vyriausybė nepritaria Seime gimusiai iniciatyvai Kelių fondą jau kitąmet gerokai papildyti iš degalų akcizo...

Verslo aplinka
2018.06.13
Premjeras: bazinės algos didinimas kainuoja dešimtis milijonų, kurių nėra 9

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis skeptiškai vertina dalies Seimo politikų pateiktus pasiūlymus kitąmet...

Verslo aplinka
2018.06.11
Naujausi duomenys pasėjo abejones dėl JK ūkio būklės

Jungtinės Karalystės (JK) gamybos apimtys balandį smuko labiausiai per penkerius su puse metų, o statybų...

Verslo aplinka
2018.06.11
Premjeras dar nežino, ar kitąmet keliams bus skirta daugiau lėšų

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina žinąs, kad keliams tiesti, prižiūrėti ir remontuoti reikia kur kas...

Verslo aplinka
2018.06.11
JAV santykiai su artimiausiais sąjungininkais smuko iki naujų žemumų 5

JAV ir artimiausių šalies Vakarų sąjungininkių santykiai gerokai pašlijo, kai industrializuotų G7 valstybių...

Verslo aplinka
2018.06.11
Didžiausios Europos Parlamento frakcijos vadovas: ES biudžetas dar bus keičiamas iš esmės Premium

Manfredas Weberis, Vokietijos politikas, vadovaujantis Europos Parlamento (EP) Liaudies frakcijai, sako, kad...

Verslo aplinka
2018.06.11
Minimali mėnesio alga kitąmet kils bent iki 420 Eur Premium 28

Socialiniai partneriai sutaria, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet turėtų ūgtelėti bent keliais...

Verslo aplinka
2018.06.11
Taikos viltys: Korėjų pasienyje sparčiai kyla žemės kainos 1

Kai kurie drąsūs investuotojai, paskatinti antradienį numatyto Donaldo Trumpo, JAV prezidento, ir Kim Jong...

Verslo aplinka
2018.06.09
Prezidentė: reformos negali sujaukti to, kas veikia gerai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas vengia konkrečiau vertinti Vyriausybės pasiūlytą mokesčių ir pensijų...

Verslo aplinka
2018.06.08
Teikiama ratifikuoti sutartis dėl Lietuvos stojimo į EBPO

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui ratifikuoti vos prieš savaitę Paryžiuje pasirašytą sutartį dėl...

Verslo aplinka
2018.06.08
G7 tampa G6+1: susitikimą temdo gilios prieštaros Premium 1

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, sprendimas įvesti plieno bei aliuminio muitus ir pasitraukti iš Irano...

Verslo aplinka
2018.06.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau