Valstybė nori kartodromų ir teniso akademijų

Publikuota: 2015-09-19
Valdas Sutkus, Verslo konfederacijos prezidentas: „Kai valstybė pati užsiima verslu ir save reguliuoja, tai nėra nei skaidru, nei prasminga.“ JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
Valdas Sutkus, Verslo konfederacijos prezidentas: „Kai valstybė pati užsiima verslu ir save reguliuoja, tai nėra nei skaidru, nei prasminga.“ JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
„Verslo žinios“

Valstybės noras užsiimti verslu nenumaldomas – išanalizavus viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, veiklą, paaiškėjo, kad įstaigos užsiima ne tik kalbų mokymu, konsultavimu ar ekspertizėmis, bet ir veterinariniu gydymu, banketų organizavimu ar stovėjimo aikštelių nuoma.

Dauguma viešųjų įstaigų (VšĮ) įsteigtos tam, kad galėtų pretenduoti į ES paramą, naudotųsi panaudos pagrindais suteiktomis patalpomis ir konkuruotų su privačiais rinkos dalyviais. Viešųjų įstaigų įstatyme nėra nustatyto baigtinio veiklų sąrašo, neapibrėžta viešųjų įstaigų vykdomos visuomenei naudingos veiklos samprata.

„Mūsų konfederacija siekia, kad valstybė nekonkuruotų su verslu, bandome įtikinti, kad tai nesąžininga: normalioje valstybėje kas nors yra reguliuotojas ir kas nors – reguliuojamasis. O kai valstybė pati užsiima verslu ir save reguliuoja, tai nėra nei skaidru, nei prasminga“, – teigia Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Vyriausybės kanceliarijos atliktoje viešųjų įstaigų apžvalgoje „Tikslingumo valstybei likti viešųjų įstaigų dalininke analizė“ suskaičiuota, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. valstybė buvo 131 viešosios įstaigos dalininkė arba savininkė. O kai kurios viešosios įstaigos konkuruoja teikdamos tas pačias paslaugas, kaip ir kiti rinkos subjektai.

Analizėje pateikta daugybė pavyzdžių – Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ užsiima banketų ir furšetų organizavimu, sporto aikštynų ir stovėjimo aikštelių nuoma. Į tai Saulėlydžio komisija buvo atkreipusi dėmesį dar prieš penkerius metus. Bet kadangi tuomet „Pušynas“ įgyvendino ES lėšomis finansuojamą projektą, viskas liko, kaip buvę. Valstybės institucijų kalbų centras teikia lygiai tokias pat paslaugas, kaip kitos kalbų mokyklos. Pajamas iš komercinės veiklos uždirba Vilniaus kolegijos Buivydiškių veterinarijos klinika, Plytinės kartodromas, Vito Gerulaičio teniso akademija ar Žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Tiesa, ne visoms vienodai verslas sekasi – Technikos priežiūros tarnyba, teikianti tokias pat paslaugas kaip UAB „Tuvlita“ ar UAB „Inspecta“, pernai metus baigė su teigiamu veikos rezultatu – 36.400 Eur. Įstaiga panaudos pagrindais valdo apie 1.000 kv. m nekilnojamojo turto įvairiuose Lietuvos miestuose.

O lenktynių organizavimu užsiimanti VšĮ „Nemuno žiedas“ Valstybinei mokesčių inspekcijai yra įsiskolinusi daugiau kaip 2,9 mln. Eur – įstaiga yra tarp 200 didžiausių skolininkų, kurie nesumokėjo deklaruotų mokesčių. „Nemuno žiedas“ taip pat valdo daug valstybės turto.

Saugus užutekis

Tačiau pateikdamos argumentus ministerijos neskuba atsisakyti VšĮ dalies. Konsultavimo ir ekspertizių centro savininke liks Žemės ūkio ministerija, nors apžvalgoje pabrėžiama – tiek privačių ūkio subjektų, tiek Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų, teikiančių analogiškas paslaugas, yra. Nepasiūlyta nutraukti ir Valstybės institucijų kalbų centro veikos, nors, kaip rašoma apžvalgoje, jis „veikia kaip bet kuris privatus rinkos dalyvis ir valstybė nėra investavusi ar perdavusi jam turto“. Liks, kaip buvęs, ir „Nemuno žiedas“, ir Plytinės kartodromas.

Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ vadovas, sako, kad viena priežasčių – valdininkų noras išsaugoti viešąsias įstaigas.

„Tai, kad kai kurios ministerijos nori išsaugoti savo viešąsias įstaigas, juntama. Bet yra ir tokių, kurios siekia efektyvesnio valdymo, nori atsisakyti VšĮ dalininko teisių. Tik tai padaryti nelabai paprasta, nes iškyla daug klausimų dėl turto“, – atkreipia dėmesį p. Maniokas.

Kai kliūčių valstybei atsisakyti savo dalies VšĮ daug, o noro mažai, įstaigos nesivargina laikytis įstatymų.

„Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų įstaigų paskirtis – teikti viešąsias paslaugas, pelningai įstaigų veiklai ir siekiant pritraukti vartotojų labai svarbus kuo platesnis žinomumas. Todėl nesuprantama, kodėl ne visos viešosios įstaigos turi savo interneto svetaines, skelbia jose pasenusią ir nebeaktualią informaciją, nemato poreikio viešai pateikti savo veiklos rezultatų“, – rašoma VšĮ apžvalgoje.

Keistuolių teatras, Meno fortas ir daug kitų nei veiklos planų, nei veiklos ataskaitų nepateikia. O sužinoti informaciją apie kai kurių VšĮ darbuotojų skaičių, įstaigos vadovo atlyginimą ar valdymo išlaidas, kaip numatyta Viešųjų įstaigų įstatyme, beveik nerealu.

Kliūtis parduoti – turtas

„Mes raginame valstybę atsisakyti komercines paslaugas teikiančių įstaigų. Juk keista, kai Susisiekimo ministerijai priklauso VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, kuri užsiima pramogine veikla. Arba kai VšĮ „Pranciškonų namai“, kurios siekis – vienuolynų renovacija, dalininkė yra Ūkio ministerija. Tokius objektus būtų galima parduoti aukcione, arba jų dalininkas turi pasikeisti“, – svarsto p. Sutkus.

Tiesa, gali būti, kad kai kurių viešųjų staigų valstybė šiuo metu dar negalės parduoti, – su teisininkais konsultuojamasi, ar galima keisti dalininkus, jeigu VšĮ yra gavusi ES paramos.

Praėjusią savaitę posėdžiavusi Viešojo valdymo tobulinimo komisija nutarė: valstybei netikslinga likti 20-ies VšĮ dalininke ar savininke.

Ponas Maniokas tokį sprendimą vertina teigiamai. Jau vien todėl, kad Vyriausybė pirmąkart suskaičiavo ir įvertino VšĮ veiklą.

„Mes prie šio klausimo dar grįšime. Reikėtų išgryninti, kas ir kokioms paslaugoms teikti gali steigti viešąsias įstaigas, nes sąraše nemažai VšĮ, kurios teikia tokias pat paslaugas, kaip ir privačios įmonės. Ir tokiais atvejais, mano įsitikinimu, valstybei derėtų pasitraukti iš jų. Viešojo valdymo tobulinimo komisija pritarė ir tam, kad iš VšĮ, kuriose valstybė neturi lemiamo balso, taip pat reikėtų trauktis“, – pabrėžia p. Maniokas.

Prognozuojama, kad ateityje Vyriausybei gali būti pasiūlyta susiskaičiuoti, kiek valstybės nekilnojamojo turto panaudos pagrindais valdo viešosios įstaigos. Ir kokia dalis ES investicijų nukeliauja VšĮ įgyvendinamiems projektams.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 8 d.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
EBPO: Lietuvos ekonomika kitąmet augs lėčiau

Lietuvos ekonomika dėl nepalankių pasaulinių tendencijų  2020–2021 metais augs lėčiau, rodo ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2019.11.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau