Kinijos ekonomika leidžiasi arčiau žemės, bet tai ne agonija

Publikuota: 2015-09-12
„Taip, vyriausybė praranda kontrolę. Bet ar ne tokia yra reformų esmė – sumažinti ekonomikos valdymą?“, – retoriškai klausia Xu Sitao, „Deloitte“ ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Taip, vyriausybė praranda kontrolę. Bet ar ne tokia yra reformų esmė – sumažinti ekonomikos valdymą?“, – retoriškai klausia Xu Sitao, „Deloitte“ ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Kinijos ekonomikos augimas vidutiniu laikotarpiu lėtės, tačiau poveikio šalies vartotojams nereikėtų pervertinti, sako Xu Sitao, „Deloitte“ Kinijos padalinio vyriausiasis ekonomistas. Jis priduria, kad dabartinio augimo tempo kaina ilgalaikėms ūkio perspektyvoms per didelė. Komentuodamas įvykius finansų sektoriuje, ekonomistas pabrėžia, kad šalies valiutą reikėtų devalvuoti dar labiau, o finansų sektorių liberalizuoti.

– Įtemptai nagrinėjami Kinijos vyriausybės veiksmai akcijų rinkoje ir devalvuojant valiutą. Iš pradžių tradiciškai bandyta išlaikyti situaciją stabilią, tačiau netikėtai vyriausybė atleido vadžias. Kuo aiškintumėte kurso pakeitimą?

– Kai vertybinių popierių rinka pradėjo dardėti žemyn taip greitai, tai nustebino šalies vadovus. Pirminė vyriausybės reakcija buvo nuraminti žmones, dalyvaujančius vertybinių popierių rinkoje. Esu įsitikinęs, kad būtent dėl to vyriausybė bandė įsikišti. Paskui įvertinę situaciją pakeitė kursą. Pabrėžiu, kad Kinijoje akcijų birža vaidina mažą vaidmenį. Tik 5% investicijų į bendroves Kinijoje ateina iš biržos. Kalbant apie žmonių santaupas, tik 7% jų kinai yra investavę į vertybinius popierius.

Valiutų rinkoje motyvacija yra kiek kitokia. Vyriausybė pamatė, kad ūkio padėtis gana silpna. Manau, devalvacija buvo teisingas žingsnis, nes stipri valiuta nėra suderinama su stringančia ekonomika. Tačiau šis žingsnis buvo netikėtas, nes Kinijos vyriausybė jau labai ilgą laiką palaikė valiutos kursą.

– Esate minėjęs, kad valiutą reikėtų devalvuoti dar labiau. Apie kokius skaičius kalbame?

– Siūlyčiau valiutą devalvuoti, tačiau nepersistengti. Sakyčiau, devalvacija galėtų siekti apie 3–5%. Jeigu ji būtų didesnė, tai sukeltų kitoms valstybėms nepasitenkinimą ir jos pradėtų kurti įvairias prekybos kliūtis kiniškai produkcijai.

Juanio vertė tebėra šiek tiek per didelė, tačiau nemanau, kad dabar valiuta yra itin pervertinta.

Savo pasiūlymą grindžiu tuo, kad rinkose išlieka netikrumas dėl to, ką darys Kinija.

O kai susidaro tokia situacija, geriau tiesiog žengti žingsnį (dar labiau devalvuoti valiutą – VŽ), kad būtų patenkinti lūkesčiai. Jeigu to nepadarysi, netikrumo atmosfera užsitęs.

Taigi išvada paprasta – užuot ginčijęsis su rinka, turi tiesiog padaryti tai, ko joje iš tavęs tikimasi.

– Kinijos vyriausybės veiksmai paskatino kalbas, kad šalies vadovai galbūt prarado ūkio kontrolę. Koks jūsų požiūris šiuo klausimu, ar dėl augančios įtampos Pekinas neapleis ekonomikos liberalizavimo?

– Atsakant tiesiogiai į klausimą – taip, manau, kad vyriausybė praranda kontrolę. Bet iš karto klausiu – o ar ne tokia yra reformų esmė? Negi norite griežtesnės vyriausybės kontrolės? Gal norite grįžti į planinę ekonomiką?

Ekonomikos reformų esmė – atlaisvinti valdžios varžtus. Tai ir vyksta, todėl aš nesuprantu, kodėl svarstymams šiuo klausimu skiriama tiek daug dėmesio. Kalbant apie perspektyvas, turbulenciją vertybinių popierių rinkoje susikūrė dvi stovyklos. Vieni mano, kad dėl to kyla pavojus ekonomikos reformoms. O kiti teigia, kad pati korekcija įvyko dėl finansų sektoriaus liberalizavimo stokos.

Brandžiose finansų rinkose akcijų birža nesvyruoja tokiame plačiame diapazone. Kinijoje ji gali per trumpą laiką nugarmėti 8–10%, tokių dalykų nematome JAV ar Jungtinėje Karalystėje.

Viliuosi, kad antrosios mokyklos požiūris galiausiai nugalės, ir mes matysime reformas. Manau, finansinio sektoriaus pertvarka yra žingsnis į kitą Kinijos ūkio transformacijos etapą. Dalyje kitų sektorių ir taip puikiai veikia konkurencinės sąlygos. Tačiau finansų sektoriuje išlieka daug perteklinio reguliavimo.

– Pakalbėkime apie reformas. Dalis analitikų mano, kad Pekino reformų tikslas – ekonomikos augimą remti ne investicijomis, o vartojimu – nesuderinamas su itin sparčiu ūkio augimo tempu. Kokia jūsų nuomonė, ar 7% yra reali perspektyva?

– 7% yra per daug. Tiesa, Kinija gali augti tokiu tempu, tačiau tada kyla klausimas – kokia to kaina? Turime paklausti: jeigu pasieksime 7%, ar esame pasirengę priimti šalutinius to poveikius, tokius kaip kylanti infliacija, didėjantis užterštumas, auganti perprodukcija. Manau, atsakymas yra „ne“.

Kinijos ūkį turėtume vertinti ne žiūrėdami į skirtumą tarp 5 ir 7% augimo, bet stebėdami, ar vartotojų pasitikėjimas išlieka, ar jie leidžia pinigus, ar matome atleidimų bangą, augantį nedarbą ir pan.

Nemanau, kad plikas skaičius yra itin svarbus. Juk galiausiai ūkio augimas turi užtikrinti, kad bus pasiekti tam tikri tikslai, žmonės turi būti patenkinti. Jeigu taip yra, kodėl turėtume užsispyrę laikytis tų 7%.

– Į nerimą rinkose Pekinas reaguoja monetarinių priemonių ir viešųjų išlaidų didinimo kokteiliu. Visgi besipučiantis kredito burbulas (viešoji ir privačioji skola viršija 280% BVP) yra turbūt didžiausia Kinijos problema. Ar toliau skatindama ekonomiką vyriausybė nesukurs daugiau problemų?

– Reikia kalbėti apie kredito burbulą ir galvoti, ką su juo daryti. Geriausias būdas – susiveržti diržą ir priimti kuklesnį ekonomikos augimo tempą. O jeigu to daryti nenori, mano siūloma kombinacija – griežta fiskalinė, bet laisva monetarinė politika.

Iš tiesų nesu tolesnės fiskalinės ekspansijos šalininkas. Nors burbulas artimiausiu metu veikiausiai nesprogs, vidutiniu laikotarpiu jis gali sukelti problemų. Gali atsirasti daug vadinamųjų bendrovių zombių, kurias virš vandens išlaiko bankai, nors jos dirba nuostolingai.

To Kinijoje tikrai nenorima, nes patekus į tokią situaciją ateities BVP augimo perspektyvos būtų niūrios. Visgi, manau, trumpuoju laikotarpiu suvaldyti situaciją įmanoma.

Tačiau neatmestina, kad bus norima vykdyti ir agresyvią fiskalinę politiką. Kinijos politinėje sistemoje vyriausybė turi tendenciją pasikliauti dosniomis viešosiomis investicijomis.

Jeigu vyriausybė nori kur nors investuoti, ji turi tai daryti tokiu būdu, kuris bus naudingas vartotojams. Pavyzdžiui, investuoti į sveikatos apsaugos sektorių ar diegti aplinkosaugos standartus. Tačiau ji negali statyti fabrikų.

– Prabilote apie pustuščius fabrikus. Dalyje esminių šalies pramonės sektorių sukurtas perteklinis pajėgumas. Kaip Kinijai dorotis su šia yda?

– Noriu pabrėžti, kad jeigu matysime, jog viešosios investicijos toliau išlieka labai didelės, perteklinis pajėgumas (perprodukcija) dar labiau augs. Perprodukcijos problemą sunku išspręsti ir dėl socialinės jos dimensijos. Jeigu uždarai gamyklą, žmonės netenka darbo.

Čia reikėtų žvelgti už Kinijos ribų. Dėl to Pekinas ir siūlo tokias iniciatyvas kaip naujasis Šilko kelias (ja iš principo siekiama sukurti transporto koridorių nuo Kinijos per Centrinės Azijos valstybes į Europą – VŽ).

Į kitas valstybes žvalgomasi viliantis, kad jos gali sugerti perteklinį Kinijos ūkio pajėgumą. Daugybėje sektorių Kinijos bendrovės yra kompetentingos vykdydamos savo veiklą, nes ja užsiima jau seniai. Taigi jos gali turėti konkurencinį pranašumą užsienyje.

Antras dalykas – reikia išnaudoti rinkos jėgas racionalizuojant procesus. Pavyzdžiui – finansų sektoriaus liberalizacija. Ji sukurtų biudžeto apribojimų, dalis bendrovių bankrutuotų.

– Matome pirmuosius Kinijos ekonomikos vėsimo poveikio Europai ženklus. Importas iš ES pirmąjį šių metų pusmetį smuko 12%. Kurie sektoriai ir šalys pajus didžiausią poveikį?

– Kinijos transformacija paremta investicijų mažinimu. Taigi kalbame apie tai, kad nukentės valstybės, kurios eksportavo žaliavas ir ilgalaikį turtą, tokį kaip įvairūs pramonėje naudojami įrenginiai.

Todėl poveikį pajus Vokietija, kuri parduoda daug įvairios įrangos Kinijai. Bet nesupaprastinkime situacijos, nes ta pati Vokietija išlošia ir iš augančio vartojimo Kinijoje. Pavyzdžiui, augančios investicijos į sveikatos apsaugos sektorių yra naudingos vokiečių bendrovėms.

Didėjantis vartojimas ir paslaugų sektorius sukurs galimybių. Kinijos bendrovės taip pat yra toliau skatinamos plėsti veiklą užsienyje. Net ir po nedidelės devalvacijos Kinijos valiuta išlieka stipri. Pridėkime, kad euras dabar yra palyginti silpnas. Šalies bendrovės nori pasinaudoti šia situacija ir įsigyti turto Europoje.

Taigi Kinija mato Europą kaip verslui patrauklų žemyną. Pavyzdžiui, neseniai Kinijos oro linijų bendrovė įsigijo Šveicarijos oro uostų paslaugų bendrovę „Swissport“.

Tokių sandorių matysime vis daugiau, Kinijos verslas yra labai suinteresuotas įsigyti aukštąsias technologijas išvysčiusių Europos įmonių.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 2 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Reformos skinasi kelią: po svarstymo pritarė „Sodros“ įmokų „luboms“, mokesčių sujungimui 28

Seimas penktadienį per nenumatytą posėdį ėmėsi svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų.

Euro zonos biudžeto planas sulaukia vis daugiau nepritarimo balsų 2

Vokietijos ir Prancūzijos planas sukurti atskirą euro zonos biudžetą sulaukė pasipriešinimo iš Lenkijos.

„Brexit“: „Airbus“ įspėjo dėl pasitraukimo iš JK 2

14.000 darbo vietų Jungtinėje Karalystėje (JK) sukūrusi lėktuvų gamintoja „Airbus“ gali atsisakyti savo planų...

Valdančiųjų dovana profsąjungoms – jos bus prilygintos partijoms 1

Gyventojai turės galimybę profesinėms sąjungoms atskirai skirti 1% gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tad šios...

Seimas žengė žingsnį link akcizų rūkalams padidinimo

Nenumatytame Seimo posėdyje penktadienį parlamentarai po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms,...

Euro zonos kreditoriai pasiekė istorinį susitarimą ir sumažino Graikijos skolos naštą 5

Baigiantis Graikijos gelbėjimo programai, euro zonos finansų ministrai pasiekė susitarimą palengvinti šalies...

Įsigaliojo ES muitai amerikietiškai produkcijai

Penktadienį įsigaliojo ES muitai, kuriuos Europa įvedė kaip atsaką į JAV prezidento Donaldo Trumpo agresyvią...

Mokesčių reforma: lenktynės su laiku Premium 9

Seimo valdantiesiems paskendus diskusijose ir gerokai vėluojant patvirtinti mokesčių bei pensijų sistemų...

Verslo aplinka
2018.06.21
Šapoka: tai yra klaida, kurios pasekmes prognozuoti būtų sunku 25

Vilius Šapoka, finansų ministras, neigiamai vertina „chaotiškus“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto priimtus...

Verslo aplinka
2018.06.20
Sutkus po Seimo komiteto sprendimų dėl progresinio tarifo: „Tiesus kelias į Venesuelą“ 9

Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį patvirtino 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą...

Verslo aplinka
2018.06.20
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pensijų reformai, tačiau nukėlė klausimą dėl anuitetų 1

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį svarstė ministrų kabineto pateiktą pensijų kaupimo...

Verslo aplinka
2018.06.20
Merkel ir Macronas sutarė dėl atskiro euro zonos biudžeto 6

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, po susitikimo Berlyne...

Verslo aplinka
2018.06.19
Europietiškų pinigų kapšas Lietuvai gerokai suzmeks Premium 4

Europos Komisija (EK) siūlo numatyti, kad 2021–2027 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuva į bendrą...

Verslo aplinka
2018.06.19
Po muitų Kinijai atvėso JAV verslo palankumas Trumpui Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, praėjusią savaitę paskelbus apie muitų kiniškoms prekėms paketą, o,...

Verslo aplinka
2018.06.19
Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 11

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Prekybos karas dar neprasidėjo, bet Kinija jau jaučia jo poveikį Premium

JAV ruošiantis įvesti importo muitų kiniškoms prekėms paketą, Kinijos ekonomika jau jaučia įtampos prekyboje...

Verslo aplinka
2018.06.15
Lietuviai geriau vertina ekonominę šalies padėtį 5

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad palankiai šalies ekonominę padėtį vertina 38% lietuvių arba 6%...

Verslo aplinka
2018.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau