Prancūzijos darbdaviai: arba dirbam, arba išsikraustom

Publikuota: 2015-08-23
Atnaujinta 2015-08-24 10:05
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as ir ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas žengė kelis svarbius žingsnius lankstesnės darbo rinkos link, bet 35 valandų darbo savaitė išlieka. SIPA / „Scanpix“ nuotr.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as ir ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas žengė kelis svarbius žingsnius lankstesnės darbo rinkos link, bet 35 valandų darbo savaitė išlieka. SIPA / „Scanpix“ nuotr.

Prancūziška maniera dirbti 35 valandas per savaitę netrukus gali tapti tik formalia įstatymo raide, kurią apeina vis daugiau šalyje veikiančių bendrovių.

Naujausias pavyzdys – Vokietijos gamintoja „Daimler“, vienoje iš dviejų savo gamyklų Prancūzijoje norinti padidinti darbo valandų skaičių. Priešingu atveju bendrovė svarstytų perkelti gamybą kitur.

Lankstesnis darbo rinkos reglamentavimas neišvengiamas, siekiant išlaikyti konkurencingą bet kurios šalies, ne tik Prancūzijos, ekonomiką, teigia analitikai. Tiesa, Prancūzija Europos Sąjungoje išsiskiria itin dideliu nenoru kaip nors iš esmės keisti darbo įstatymus – iki šiol buvo ryžtamasi tik kosmetinėms pataisoms.

Pabaigos pradžia

Francois Hollande’o, Prancūzijos prezidento, socialistų vyriausybė yra pakliuvusi į keblią padėtį, nes 35 valandų darbo savaitę prieš 15 metų, 2000-aisiais, įtvirtino būtent tuometė socialistų vyriausybė. Beje, p. Hollande’as tuo metu buvo socialistų partijos sekretorius.

Įstatymo idėja buvo kurti darbo vietas, labiau padalijant darbo laiką, tačiau ekonomistai nesutaria, ar šis modelis pasiteisino. Kai kurių nuomone, šis įstatymas susilpnino Prancūzijos konkurencingumą.

Šiuo metu nedarbas šalyje pasiekęs aukščiausią lygį per 18 metų, tad p. Hollande’as siekia daugiau lankstumo darbo rinkoje. Dar 2013-aisiais jo vyriausybė priėmė įstatymą, leidžiantį bendrovėms laikinai pakeisti darbo valandų skaičių mainais į darbo vietos garantijas.

Tokie vyriausybės žingsniai skatina bendroves ieškoti būdų, kaip nepaisyti kitose šalyse pašiepiamos trumpos prancūziškos darbo savaitės.

„Tai 35 valandų darbo savaitės pabaigos pradžia. Protingi vadybininkai derasi su profsąjungomis, stebi skaičius, stebi konkurenciją ir siekia, kad aplinkybės taptų jiems palankios. Netrukus matysime naujoviškų būdų apeiti šią 35 valandų problemą“, – „Bloomberg“ cituoja Ludovicą Subraną, kredito draudimo grupės „Euler Hermes“ vyriausiąjį ekonomistą Paryžiuje.

Prancūzija atsilieka nuo kitų Europos šalių, reformuojant darbo rinką. Gerhardas Shroederis, ankstesnis Vokietijos kancleris socialistas (1998–2005 m.), įgyvendino pertvarkų darbotvarkę, kuri leido bendrovėms tam tikrais atvejais nepaisyti visos šalies darbo rinkos taisyklių.

Ispanija 2012-aisiais leido įmonėms tartis dėl savų darbo taisyklių ir sumažino atleidimo išmokas.

Italijos premjeras Mattero Renzi šiemet ryžosi perversmui šalies darbo rinkoje, kad sudarytų sąlygas lengviau samdyti ir atleisti darbuotojus ir praretintų itališkų darbo sutarčių sudarymo džiungles, rašo „Bloomberg“.

Maži žingsneliai

Prancūzijoje, kur itin svarus ir neretai grėsmingas žodis tenka profsąjungoms, iki šiol nė viena vyriausybė nesiryžo tiesiai šviesiai išrėžti, kad 35 valandų darbo savaitė – praeitis. Tačiau kiekvienas kabinetas nuo pat 2000-ųjų vienaip ar kitaip mėgino silpninti savaitės darbo trukmę reglamentuojantį įstatymą.

infogr.am::infogram_0_prancuzijos_darbo_savaite

Ankstesnis prezidentas konservatorius Nicolas Sarkozy 2007-aisiais panaikino papildomą viršvalandžių apmokestinimą. Tai sumažino bendrovių išlaidas darbuotojams, kurie dirba ilgiau nei 35 valandas per savaitę.

Pono Hollande’o vyriausybė sugrąžino šį apmokestinimą, tačiau palengvino kitas sąlygas. Ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas įdiegė nuostatą, pagal kurią padidintas metais skaičiuojamas laikotarpis, o bendrovės savaitės valandų skaičių galėtų pailginti 2–5 valandomis. Be to, vyriausybė pritarė, kad dėl darbo laiko gali būti deramasi bendrovių lygiu, – tai didelis proveržis, palyginti su kitomis socialistų vyriausybėmis, kurios siekė visą verslą užtempti ant to paties kurpalio.

„Vyriausybė mano, kad socialinis dialogas, vykstantis kiek įmanoma žemesniu lygiu, leis priimti geresnius sprendimus tiek darbuotojams, tiek bendrovėms“, – agentūrai „Bloomberg“ komentavo Prancūzijos darbo ministerijos atstovė.

Dirba ne mažiau

Paradoksalu, tačiau, kad ir kokie būtų įstatymai, prancūzai dirba nebūtinai mažiau nei kiti europiečiai. Visą darbo dieną užimti Prancūzijos darbuotojai dirba vidutiniškai 40,5 valandos per savaitę, vos valanda mažiau nei Europos vidurkis, rodo 2014-ųjų Eurostato duomenys.

Tačiau paprasto sprendimo, kaip pertvarkyti itin sudėtingą Prancūzijos darbo kodeksą, nėra, teigia p. Subranas.

„Vietos lygiu bendrovės mėgina išjudinti reikalus, jos to siekia, sodindamos prie derybų stalo suinteresuotas šalis“, – priduria jis.

„Daimler“ derybas su savo „Smart“ automobilių gamyklos Hambache, Prancūzijos šiaurės rytuose, darbuotojų atstovais pradėjo šiemet birželį. Vokietijos gamintoja siekia šioje gamykloje nuo 2006 iki 2018 m. pailginti darbo savaitę iki 39 valandų. Bendrovė už kiekvieną papildomą valandą siūlo 6 eurus, mažiau negu šalyje įtvirtintas oficialus valandos minimumas (9,61 euro), teigia Patrickas Hoszkowiczius, profsąjungų atstovas. Anot jo, bendrovė taip pat siūlo vienkartinę 1.000 eurų išmoką visiems darbuotojams, jei bus pasiektas susitarimas dėl ilgesnės darbo savaitės.

„Daimler“ kol kas derybų, kurios bus atnaujintos rugsėjį, nekomentuoja.

Pasiekti susitarimai

Tai ne vienintelė bendrovė, mėginanti apeiti 35 valandų įstatymą Prancūzijoje. 2004-aisiais „Bosch“ gamyklos, esančios netoli Liono, darbuotojai sutiko dirbti daugiau dienų per savaitę, kad būtų išvengta gamyklos perkėlimo į Čekiją.

2010-aisiais „General Motors“ gamyklos darbuotojai sutiko turėti mažiau atostogų, kad gamykla nebūtų uždaryta.

Skausmingai dėl laisvesnių darbo sąlygų ir atlyginimų įšaldymo 2013-aisiais derėjosi dvi Prancūzijos automobilių gamintojos – „PSA Peugeot Citroen“ ir „Renault“. „Renault“ sugebėjo „iškovoti“ 35 darbo valandas per savaitę vietoj ankstesnių 32.

Įkandin verslo seka Prancūzijos viešasis sektorius. Prancūzijos ligoninių sektorius siekia naujo susitarimo, pagal kurį būtų mažinamas slaugėms už viršvalandžius suteikiamų laisvadienių skaičius.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 13 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 15

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Tarp Baltijos šalių didžiausia infliacija 2018 m. fiksuota Estijoje

Kainos Lietuvoje pernai pakilo mažiau nei Estijoje, bet daugiau nei Latvijoje.

Verslo aplinka
2019.01.11
Gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, Lietuvoje – 2,8 mln. žmonių 14

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių, tai yra apie 14.900 mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Tad...

Verslo aplinka
2019.01.11
Karaliaučiaus SkGD terminalas dujų tranzito kol kas nepakeis Premium 11

Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje įrengtas plūduriuojantis suskystintų gamtinių dujų importo terminalas...

Energetika
2019.01.08
Tikisi, kad Lietuva pasieks „Doing Business“ dešimtuką 1

Vyriausybė turi vilčių, kad jos siūlomos priemonės leis Lietuvai jeigu ne šiemet, tai bent kitąmet rudenį...

Verslo aplinka
2019.01.03
Patys, viską patys, arba Jūsų pensija Premium

Valstybė beveik atviru tekstu sako (norintiems girdėti), kad jau tikrai atėjo laikas būsimos pensijos...

Verslo klasė
2019.01.01
Ko Lietuvoje ir pasaulyje laukti 2019-aisiais?

Lietuva turės naują prezidentą, Europos Sąjunga – naują Parlamentą ir Komisiją, bet praras Jungtinę...

Verslo aplinka
2019.01.01
V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas baigėsi be rezultatų 26

Šeštadienį Maskvoje susitikę Rusijos ir Baltarusijos vadovai „aptarė aktualius dvišalių santykių klausimus“,...

Energetika
2018.12.29
Kodėl baltarusiai iš Maskvos nori kompensacijos už naftą Premium

Rytoj, gruodžio 29-ąją, Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas susitiks Maskvoje ir bandys išspręsti...

Energetika
2018.12.28
Licencijas prekiauti degalais išduos Kainų komisija 1

Vyriausybė siūlo, kad licencijas prekiauti nefasuotais naftos produktais išdavinėtų ne savivaldybės, bet...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau