Rusijos bendrovės taupo dolerius įsiskolinimams padengti

Publikuota: 2015-08-22
Rusijos naftos milžinė „Rosneft“ iki metų pabaigos turi padengti 15 mlrd. USD skolą. Maksimo Blinovo („RIA Novosti“ / „Scanpix“) nuotr.
Rusijos naftos milžinė „Rosneft“ iki metų pabaigos turi padengti 15 mlrd. USD skolą. Maksimo Blinovo („RIA Novosti“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Iki metų pabaigos Rusijos bendrovės turi padengti finansinius įsipareigojimus užsienio valiuta, kurie siekia 35 mlrd. USD. Sankcijomis nuo Vakarų kapitalo rinkų atkirstoms įmonėms paskolų refinansavimas taps iššūkiu, itin akylai stebima naftos milžinė „Rosneft“. Šalies valstybinės bendrovės sunkmečiu taip pat taupo.

Dėl kritusių naftos kainų nurėžtos energetikos milžinų pajamos, nuvertėjęs rublis ir sankcijos, kurios atkirto Rusijos bankus nuo tarptautinių kapitalo rinkų, šalies bendroves verčia veržtis diržus. Tačiau ne tik tai: nors valdžios atstovai tradiciškai mėgsta girtis maža valstybės skola – 2014 m. pabaigoje ji sudarė apie 18% BVP, šalies verslas turi įsiskolinimų, kurių vertė siekia pusę trilijono USD.

Didelė dalis pasiskolintų pinigų yra nusėdusi valstybės valdomose įmonėse. Šios – tai ypač pasakytina apie energetikos milžinus ir valstybinius bankus – pastarąjį dešimtmetį mielai skolinosi veiklos plėtrai Rusijoje ir kitose šalyse. Įvedus finansines sankcijas, svarbūs šių įsiskolinimų refinansavimo kanalai užsidarė.

Pernai liepą, vos įvedus sankcijas, buvo stebima ištisa epopėja, per kurią „Rosneft“ visaip mėgino surinkti pinigų milijardinėms skoloms padengti. Panašius kryžiaus kelius turėjo eiti ir kitos bendrovės.

2014 m. paskutinį ketvirtį ir 2015 m. pradžioje Rusijos bendrovės padengė paskolas, kurių vertė siekia 36 mlrd. USD.

Šių metų gale vėl matomas paskolų grąžinimo pikas. Centrinis šalies bankas skaičiuoja, kad Rusijos bendrovės užsienio kreditoriams iki metų pabaigos turės išmokėti maždaug 35 mlrd. USD.

Šalies ekonomikos padėtis įmonių atstovams optimizmo neprideda. Vakar pasiekė naujienos, kad Rusijos BVP antrąjį šių metų ketvirtį traukėsi 4,6%, žemyn rieda visi pagrindiniai šalies ekonomikos rodikliai. Naftos kainoms nuo praeitų metų birželio smukus daugiau negu 50%, analogišką trajektoriją USD atžvilgiu atkartojo ir rublis.

Taupymo banga

Siekdamos išlikti ir tęsėti įsipareigojimus kreditoriams valstybinės bendrovės masiškai karpo išlaidas. „Reuters“ informuoja, kad didžiausi valstybiniai bankai „Sberbank“ ir VTB jau atleido beveik 6 tūkst. darbuotojų, planuojama ir tolesnė atleidimų banga.

Energetikos milžinės „Gazprom“ ir „Rosneft“ atidėjo projektų, kurių bendra vertė siekia 25 mlrd. USD, vykdymą. Ypač daug kalbama apie „Rosneft, kurios skola viršija 43 mlrd. USD.

Kaip minėta, atkirtus įmones nuo galimybės skolintis Vakarų finansų rinkose, skolų refinansavimo galimybė tapo ypač komplikuota, o tai dar sutapo ir su naftos kainų nuosmukiu. Šiuo atveju Rusijos bendrovės pateko į daug keblesnę padėtį negu per 2008–2009 m. naftos kainų pigymetį, kai jos bent jau galėjo pasilengvinti gyvenimą skolindamosi užsienio rinkose.

Visgi energetikos bendrovių situacija kiek geresnė, palyginti su bankų. Jos veikia rinkoje, kurioje visos operacijos vykdomos užsienio valiuta. Tai reiškia, kad dauguma jų įplaukų yra doleriais, o, drastiškai nuvertėjus rubliui, jos ne taip smarkiai junta užsienio skolos pabrangimą.

„Gazprom“, kurios skolos siekia apie 25 mlrd. USD, atstovai patikino, kad turi pakankamai pajamų iš dujų eksporto iki metų pabaigos maždaug 1,7 mlrd. USD įsiskolinimui padengti.

Pažeidžiamiausia vieta – „Rosneft“

„Rosneft“ dabartiniame kontekste minima dažniausiai. Dauguma naftos milžinės kreditorių yra JAV ir ES finansinės institucijos, taip pat neabejojama, kad bendrovė iš apyvartinių lėšų nesugebės padengti įsiskolinimų. Iš viso šiais metais „Rosneft“ turės grąžinti daugiau negu 15 mlrd. USD skolą, skaičiuoja analitikos centro „Stratfor“ ekonomistai.

2014 m. gruodį ir 2015 m. balandį naftos milžinė sugebėjo padengti iš viso 16 mlrd. įsiskolinimų. Tačiau de fakto tam buvo būtinas Rusijos valdžios įsikišimas. 2014 m. gruodį „Rosneft“ išleido obligacijų už maždaug 11 mlrd. USD (denominuotų rubliais), kurias supirko šalies bankai. Manoma, kad tada, turėdama centrinio banko pritarimą, „Rosneft“ už rublius supirko dolerius ir taip sukėlė rekordinį rublio, kurio vertė ir taip riedėjo žemyn, nuosmukį.

Rusijos naftos milžinės popieriai iš tiesų prasti. Pernai „Rosneft“ jau kreipėsi į vyriausybę prašydama skirti 42 mlrd. USD paramą. Finansų ministerija prašymą atmetė. Šių metų balandį kreiptasi į Nacionalinį gerovės fondą su prašymu skirti 25 mlrd. USD, prašymas taip pat nebuvo patenkintas.

Dabar laukiama, kaip šį kartą naftos milžinė tvarkysis su finansiniais įsipareigojimais. Kremlius net yra pasiūlęs privatizuoti maždaug 19% bendrovės akcijų. Igoris Sečinas, „Rosneft“ valdybos pirmininkas, tai padaryti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu už įmonės akcijas nebūtų pasiūlyta adekvati suma.

Bendrovės pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį smuko 35% ir sudarė 1 mlrd. USD.

Bijo dėl rublio

Gruodį naftos kainai vėl niurktelėjus žemiau 50 USD už barelį („Brent“), pastaruosius kelis mėnesius jau kiek stabilizavęsis rublis vėl pradėjo pigti. Naftos rinkos tendencijos Rusijai taip pat nieko gera nežada. Perteklinė juodojo aukso pasiūla rinkoje – esminis veiksnys, mušantis kainą, – siekia beveik 3 mln. barelių per dieną ir yra aukščiausia per bene du dešimtmečius.

Lėtėjanti Kinijos ekonomika ir galimas Irano gavybos apimties augimas ekspertus verčia teigti, kad žaliavos pigymetis užsitęs porą ateinančių metų.

Rusijoje bijoma, kad bendrovės, siekdamos padengti įsipareigojimus užsienio valiuta, šluoja dolerius iš šalies finansinių institucijų. Ir taip silpnam rubliui tai bus dar vienas papildomas smūgis. Būtent tokį scenarijų stebėjome praeitų metų pabaigoje.

Centrinis šalies bankas kol kas išlaiko optimizmą ir ramina, kad artėjant paskolų grąžinimo terminams rimtesnių papildomų sukrėtimų valiutų rinkoje nesitikima.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 17

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Tarp Baltijos šalių didžiausia infliacija 2018 m. fiksuota Estijoje

Kainos Lietuvoje pernai pakilo mažiau nei Estijoje, bet daugiau nei Latvijoje.

Verslo aplinka
2019.01.11
Gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, Lietuvoje – 2,8 mln. žmonių 14

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių, tai yra apie 14.900 mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Tad...

Verslo aplinka
2019.01.11
Karaliaučiaus SkGD terminalas dujų tranzito kol kas nepakeis Premium 11

Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje įrengtas plūduriuojantis suskystintų gamtinių dujų importo terminalas...

Energetika
2019.01.08
Tikisi, kad Lietuva pasieks „Doing Business“ dešimtuką 1

Vyriausybė turi vilčių, kad jos siūlomos priemonės leis Lietuvai jeigu ne šiemet, tai bent kitąmet rudenį...

Verslo aplinka
2019.01.03
Patys, viską patys, arba Jūsų pensija Premium

Valstybė beveik atviru tekstu sako (norintiems girdėti), kad jau tikrai atėjo laikas būsimos pensijos...

Verslo klasė
2019.01.01
Ko Lietuvoje ir pasaulyje laukti 2019-aisiais?

Lietuva turės naują prezidentą, Europos Sąjunga – naują Parlamentą ir Komisiją, bet praras Jungtinę...

Verslo aplinka
2019.01.01
V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas baigėsi be rezultatų 26

Šeštadienį Maskvoje susitikę Rusijos ir Baltarusijos vadovai „aptarė aktualius dvišalių santykių klausimus“,...

Energetika
2018.12.29
Kodėl baltarusiai iš Maskvos nori kompensacijos už naftą Premium

Rytoj, gruodžio 29-ąją, Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas susitiks Maskvoje ir bandys išspręsti...

Energetika
2018.12.28
Licencijas prekiauti degalais išduos Kainų komisija 1

Vyriausybė siūlo, kad licencijas prekiauti nefasuotais naftos produktais išdavinėtų ne savivaldybės, bet...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau