Vyriausybė dėl kontrabandinių balionų visoje šalyje paskelbė ekstremalią situaciją
Papildyta skyreliumi „Karių nurodymai – privalomi“
„Akivaizdu, kad ekstremalioji situacija skelbiama ne tik dėl civilinės aviacijos trikdymo, bet dėl nacionalinio saugumo intereso ir poreikio dar glaudžiau koordinuoti institucijų veiksmus“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo V. Kondratovičius.
„Nenumatėme šiandien ekstremalios situacijos pabaigos, bet, manyčiau, kad po mėnesio grįšime į peržiūrą, ar reikia, ar nereikia toliau tęsti ekstremalią situaciją, – po posėdžio sakė ministras. – Tai priklausys nuo rezultatų visos operacijos, kalbant ne tik kur mes pasitelkiame kariuomenę patruliavimui ir kitų funkcijų atlikimui, bet ir kitų veiksmų visuma turėtų paveikti šią situaciją“.
Kaip teigiama priimtame Ministrų kabineto nutarime, ekstremali situacija paskelbta dėl iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos teritoriją nuolat leidžiamų ir kontrabandą gabenančių balionų, keliančių grėsmę nacionalinio saugumo interesams, bei dėl to kylančio pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirtas V. Kondratovičius.
Pasak jo, dėl ekstremalios situacijos visuomenė nepatogumų nepatirs, nes taikomos priemonės bus tikslinės, kariuomenei bus lengviau vykdyti patruliavimą.
„Šiandien įvedus ekstremalią situaciją, legitimizuojame kariuomenės dalyvavimą (...) ir tikrai kiekvieną vakarą išvažiuoja nemažai ekipažų kartu su policija, vykdo patruliavimą, stebi teritoriją, aptinka krovinius“, – nurodė jis.
Ministras tikino, kad gyventojams papildomų trikdžių dėl ekstremalios situacijos įvedimo nebus.
„Gyventojams kažkokių papildomų trukdžių nebus, išskyrus, aišku, papildomą patruliavimą, kas yra greičiausiai pasienio regione įprastas dalykas, kada yra kontrolė pravažiuojančių mašinų, transporto priemonių, tas atliekama dabar dažniau ir bus atliekama dar dažniau“, – teigė V. Kondratovičius.
Jis pridūrė, kad gyventojai įsitraukia į balionų krizės sprendimą ir vis dažniau praneša tarnyboms apie pastebėtą kontrabandą.
„Jeigu visuomenė įsitraukia irgi pakankamai į tos problemos sprendimą, (jį – BNS) galima rasti greitai. Šiandien matome jau geresnius veiksmus. Nemažai kontrabandinių balionų atrandama būtent gavus informacinius pranešimus iš gyventojų apie tokių nelauktų svečių atvykimą į jų kiemą arba į kažkokią teritoriją“, – sakė jis.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša, kad ekstremaliosios situacijos neįvedimas lemtų neigiamas pasekmes valstybės ir visuomenės saugumui, stabilumui, gali turėti neigiamos įtakos visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis.
„Būtinybė paskelbti ekstremaliąją situaciją grindžiama poreikiu dar glaudžiau koordinuoti institucijų, dalyvausiančių ekstremaliosios situacijos likvidavime ir jos padarinių šalinime, veiksmus“, – teigiama projektą lydinčiuose dokumentuose.
Kaip nurodė ministerija, dėl situacijos sudėtingumo jai suvaldyti reikalingi Lietuvos kariuomenės pajėgumai. Vyriausybė dėl to antradienį taip pat priėmė nutarimą dėl teisių kariams suteikimo ekstremalios situacijos metu.
Karių nurodymai – privalomi
Pagal jį, kariams suteikiamos teisės padėti pareigūnams vykdyti jų funkcijas likviduojant ekstremalią situaciją ir šalinti jos padarinius.
Kariams būtų suteikiama teisė duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams, persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą.
Taip pat kariai galės laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą, tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus, atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.
„Atsižvelgiant į tai, kad dėl į Lietuvos teritoriją nuolat leidžiamų ir kontrabandą gabenančių balionų vis dažniau sutrikdoma tarptautinio Vilniaus oro uosto veikla ir keliamos grėsmės visai civilinei aviacijai, bei į tai, kad, siekiant padėti veiksmingai valdyti susidariusią situaciją ir užkirsti kelią galimoms grėsmėms, kariams minėtos teisės turėtų būti suteiktos kaip įmanoma greičiau“, – teigia nutarimą parengusi Krašto apsaugos ministerija.
Projektas skubos tvarka antradienį bus teikiamas Seimui, teisės kariams būtų suteikiamos trims mėnesiams.
Anot VRM, nutarimui įgyvendinti gali reikėti papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau „kiek jų reikės, paaiškės tik ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir padarinių šalinimo metu“. Taip pat akcentuojama, kad galima naudoti valstybės rezervo lėšas.
Laiko hibridine ataka
Kaip praėjusią savaitę sakė premjerė Inga Ruginienė, toks teisinis režimas reikalingas, kad siekdamos užkardyti kontrabandinių balionų skrydžius jungtinės grupės galėtų dirbti paprasčiau.
Pasak Vyriausybės vadovės, ekstremaliąją situaciją numatoma skelbti remiantis ekspertų patarimu, taip pat neatmetama galimybė „eiti giliau“. Tai reiškia pereiti į griežtesnį nepaprastosios padėties režimą. Jis įvedamas Seimo sprendimu.
BNS rašė, kontrabandinių balionų iš Baltarusijos skrydžiai pastaraisiais mėnesiais jau keliolika kartų paveikė Vilniaus oro uosto ir kartą – Kauno oro uosto darbą.
VERSLO TRIBŪNA
Tarptautinės bendrovės ASUS, žinomos dėl geriausių pasaulyje pagrindinių plokščių ir aukštos kokybės asmeninių kompiuterių, monitorių, vaizdo plokščių, maršrutizatorių ir kitų technologinių sprendimų, tyrimo ataskaita „ASUS 2025 MVĮ ateitis“ atskleidė, kad 61% mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vadovų mano, jog kibernetiniai pavojai jiems kelia didesnę grėsmę nei didelėms bendrovėms. Deja, bet šie skaičiai – patirtis: daugiau nei ketvirtadalis MVĮ prisipažino, kad jau yra patyrę kibernetines atakas ir tik penktadalis teigė dėl jų jaučiasi „labai saugūs“.
Valstybių santvarkos lūžiai, technologijų įtaka politiniams procesams ir visuomenės poliarizacija šiandien formuoja pasaulį, kuriame teisės viršenybė nebėra savaime suprantamas dalykas. Advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus pasakoja, kas lemia drastiškus pokyčius ir kokią vietą šiame kontekste užima Lietuva.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas Briuselyje pristatė situaciją dėl hibridinei atakai prieš Lietuvą naudojamų balionų ir vežėjų sulaikymo Baltarusijoje. Pasak ministro, su panašiais incidentais susiduria vis daugiau valstybių, todėl atsakas turi tapti visos Europos Sąjungos prioritetu. J. Taminskas vizito metu taip pat užtikrino paramą Ukrainos infrastruktūrai atstatyti, drauge su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašęs deklaraciją naujam fondui kurti.
Obligacijos – viena iš investavimo priemonių, tinkanti tiems, kurie vertina stabilumą, reguliarias pajamas ir nenori kasdien sekti rinkos svyravimų. Pastaraisiais metais įmonių obligacijų rinka išgyvena itin aktyvų laikotarpį, todėl šis instrumentas tampa vis dažnesniu pasirinkimu ne tik tarp patyrusių, bet ir tarp pradedančių investuotojų. „Artea“ banko specialistai paaiškina, į ką svarbu atkreipti dėmesį investuojant į obligacijas ir ar jos gali tapti alternatyva II pakopos pensijų fondams.
VRM duomenimis, šiemet užfiksuoti apie 600 kontrabandinių balionų ir 200 dronų įskridimai į Lietuvos oro erdvę. Šios atakos sutrikdė per 300 skrydžių, paveikė 47.000 keleivių ir lėmė beveik 60 valandų oro uostų uždarymą.
Dėl to Vilniui kelioms savaitėms apribojus pasienio punktų su Baltarusija veiklą, Minskas atsisako išleisti iš savo šalies Lietuvoje registruotus vilkikus. Lietuvos vadovai šiuos veiksmus laiko hibridine Minsko režimo ataka.
Anot VRM, nutarimui įgyvendinti gali reikėti papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau „kiek jų reikės, paaiškės tik ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir padarinių šalinimo metu“. Taip pat akcentuojama, kad galima naudoti valstybės rezervo lėšas.
