V. Orbanas ragina vengrus „priešintis“ Briuseliui, kaip 1956-aisiais priešinosi Maskvai
Jis kalbėjo Vengrijai minint 1956-ųjų antisovietinio sukilimo metines.
Nacionalistų premjeras, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungai, kursto baimę dėl karo tarp Vakarų ir Rusijos, kaltindamas dėl to ES ir NATO.
„Vėl iškyla senas klausimas: ar nusilenkiame užsienio galios, šįkart – Briuselio, valiai, ar priešinamės jai? Toks svarbus sprendimas dabar laukia Vengrijos. Siūlau, kad mūsų atsakas būtų toks pat aiškus ir nedviprasmiškas kaip 1956 metais, – tūkstančiams Budapešte susirinkusių žmonių sakė V. Orbanas. – Mums 1956-ųjų pamoka yra ta, kad privalome kovoti tik už vieną dalyką: už Vengriją ir vengrų laisvę“.
Per 1956 metų antisovietinį sukilimą nuo spalio 23-iosios iki lapkričio 4-osios žuvo maždaug 3.000 žmonių, o dar 20.000 buvo sužeisti. Sukilimas tapo Vengrijos kovos prieš represijas simboliu.
V. Orbanas, Rusijai 2022-ųjų vasarį įsiveržus į Ukrainą tapęs artimiausiu Maskvos sąjungininku Europos Sąjungoje, atsisako siųsti ginklų Kyjivui ir ragina kuo greičiau nutraukti ugnį be jokių išankstinių sąlygų.
„Planas toks, kad Ukraina iškart gaus kvietimą į NATO. Karo teatras bus perkeltas į Rusijos teritoriją. Šio plano dalis ta, kad laimėjusi rytų fronte Ukraina imsis pakeisti amerikiečius ir garantuoti visos Europos saugumą savo pačios sustiprėjusia kariuomene“, – teigė jis.
„Mes, vengrai, pabudę vieną rytą pamatysime slavų karius iš Rytų, vėl dislokuotus Vengrijos teritorijoje. Mes to nenorime, bet spaudimas šaliai ir vyriausybei iš Briuselio stiprėja su kiekviena diena“, – pareiškė V. Orbanas.
Savo kalboje V. Orbanas, kuris Peteriui Magyarui iškilus opozicijos lyderiu patiria vis didesnį spaudimą namuose, taip pat kaltino Briuselį noru primesti Vengrijai „marionetinę vyriausybę“.
