Taivano ir Vengrijos bendrovės neigia gaminusios sprogusius „Hezbollah“ pranešimų gaviklius
Papildyta Vengrijos vyriausybės atstovo komentaru
Sprogimai sužalojo apie 2.800 žmonių, tarp jų ir Irano pasiuntinį Beirute Mojtabą Amani. 12 libaniečių, įskaitant vieną mergaitę, kuri buvo arti „Hezbollah“ grupuotei priklausančio tėvo, kai sprogmenys aktyvavosi – žuvo. Sprogimai įvyko Beirute, pietuose esančiame Tyre, vakarų Hermelio regione. Taip pat pranešta, jog kai kurie įtaisai sprogo Sirijos teritorijoje.
Firassas Abiadas, Libano sveikatos apsaugos ministras, pranešė, jog šiuo metu daugiau kaip 200 sužeistųjų būklė yra kritinė. Kai kam buvo pažeistos akys, be to, daugeliui teko amputuoti galūnes, sakė ministras.
Po šio incidento „Hezbollah“ pranešė, jog „kaip ir anksčiau tęs savo palaimintas operacijas remdama Gazos“ Ruožą.
„Šis kelias tęsiasi ir yra atskiras nuo to sunkaus atpildo, kurio nusikalstamas priešas turi laukti už savo antradienio žudynes“, – sakoma platformoje „Telegram“ paskelbtame grupuotės pareiškime.
Tuo metu Iranas apkaltino Izraelį masine žmogžudyste.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani pareiškime teigė, kad „pasmerkė sionistinio režimo teroro aktą (...) kaip masinės žmogžudystės pavyzdį“.
„Hezbollah“ jau anksčiau nerimavo dėl savo komunikacijų saugumo, nes pastaraisiais mėnesiais per Izraelio smūgius žuvo keli svarbūs jos vadai.
Kadangi grupuotė nesinaudoja mobiliaisiais telefonais, jų naudojami pranešimų gavikliai buvo įsigyti iš Taivane įsikūrusios įmonės „Gold Apollo“.
Gaviklius pagamino Vengrijos bendrovė
Tačiau Taivane įsikūrusi bendrovė „Gold Apollo“ paneigė, kad yra tų įrenginių gamintoja, ir pareiškė, kad juos pagamino jos partnerė, vengrų kompanija „BAC Consulting KFT“.
„Nuo pradžios iki galo jie nėra mūsų gaminiai. Kaip mes galime gaminti produktus, kurie nėra mūsų?“ – žurnalistams Taibėjuje sakė įmonės vadovas Hsu Chin-kuangas.
„Pagal bendradarbiavimo susitarimą leidžiame BAC naudoti mūsų prekės ženklą parduodant gaminius nurodytuose regionuose, tačiau už gaminių dizainą ir gamybą atsako tik BAC“, – rašoma „Gold Apollo“ pareiškime.
Hsu Chin-kuangas sakė, kad jo bendrovė su „BAC Consulting KFT“ trejus pastaruosius trejus metus buvo sudariusi įgaliojimo sutartį.
„Ši bendrovė bendradarbiavo su mumis ir atstovauja daugeliui mūsų produktų, – sakė Hsu Chin-kuangas. – Jie taip pat norėjo gaminti gaviklius ir paklausė manęs, ar galėtų naudoti mūsų įmonės prekės ženklą.“
Tačiau „BAC Consulting“ generalinė direktorė Cristiana Barsony-Arcidiacono JAV transliuotojui „NBC News“ sakė, kad jos bendrovė išties bendradarbiauja su „Gold Apollo“, tačiau negamino tų pranešimų gaviklių.
„Aš negaminu pranešimų gaviklių. Esu tik tarpininkė. Manau, kad jūs neteisingai supratote“, – NBC citavo C. Barsony-Arcidiacono žodžius.
Vienintelė darbuotoja
Žurnalistams apsilankius Budapešto priemiestyje adresu, kur registruota „BAC Consulting“, viena moteris sakė, kad dviejų aukštų pastatas priklauso bendrovei, teikiančiai virtualius verslo adresus.
Remiantis teisiniais dokumentais, su kuriais susipažino AFP, atrodo, kad C. Barsony-Arcidiacono yra vienintelė 2022 metais įkurtos bendrovės darbuotoja. Juose taip pat nurodoma, kad bendrovės metinės pajamos siekia 210 mln. forintų (532.000 Eur), o pelnas – apie 18 mln. forintų (45.000 Eur).
Šiuo metu neprieinamos interneto svetainės archyvuotoje versijoje konsultacinė bendrovė save apibūdino kaip „pokyčių agentus su konsultantų tinklu“, o C. Barsony-Arcidiacono gyrėsi savo tarptautinių organizacijų „strateginės patarėjos“ patirtimi.
Anot vengrų vyriausybės, bendrovė, siejama su „Hezbollah“ narių Libane naudotais pranešimų gavikliais, Vengrijoje neturi jokios gamybos vietos ir šių prietaisų niekada nebuvo šalies teritorijoje.
„Valdžios institucijos patvirtino, kad minėta bendrovė yra prekybos tarpininkė, neturinti gamybos ar veiklos vietos Vengrijoje (...) Nurodytų prietaisų niekada nebuvo Vengrijoje“, – socialiniame tinkle „X“ sakė vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas.
Jis pridūrė, kad šis atvejis „nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui“.
Taivano ekonomikos reikalų ministerija teigė, kad Taivane pagaminti „Gold Apollo“ pranešimų gavikliai turi tik „priėmimo funkciją“, o juose įmontuotos baterijos talpa „yra maždaug tokia, kaip paprastos AA baterijos, kuri negali sprogti ir sukelti mirties ar sužalojimo“.
VERSLO TRIBŪNA
„Peržiūrėję žiniasklaidos pranešimus ir nuotraukas, manome, kad labai abejotina, jog (naudotas modelis) yra bendrovės gaminys“, – teigė ministerija ir pridūrė, kad nėra duomenų, jog bendrovė tiesiogiai eksportuotų į Libaną.
Vienas „Hezbollah“ artimas šaltinis, prašęs neviešinti jo tapatybės, anksčiau AFP sakė, kad „sprogę pranešimų gavikliai yra susiję su neseniai „Hezbollah“ importuota 1.000 įrenginių siunta“, kuri, atrodo, buvo „sabotuota pačioje pradžioje“.
„The New York Times“ pranešė, kad iš „Gold Apollo“ buvo užsakyta apie 3.000 pranešimų gaviklių, daugiausia AR924 modelio.
Ekspertai mano, kad sprogstamoji medžiaga buvo įdėta į gaviklius prieš juos pristatant, įvykus sudėtingam įsiskverbimui į tiekimo grandinę.
Sprogimui aktyvuoti tereikėjo į gaviklį išsiųsti kodą
Irano palaikoma „Hezbollah“ kaltina, kad sprogstamuosius įtaisus į gaviklius sumontavo Izraelio žvalgyba „Mossad“, Izraelio kariuomenė kol kas atsisakė komentuoti šiuos sprogimus.
Kaip pastebi agentūra „Reuters“ ši ataka buvo detaliai suplanuota daug mėnesių prieš ją įvykdant. Pranešimų gavikliai į Libaną pristatyti šių metų pradžioje.
„Į šiuos pranešimų gaviklius buvo įmontuota sprogstamoji medžiaga, kurios aktyvavimui tiesiog reikia, kad būtų gautas specialus kodas. Tai labai sudėtinga aptikti, nepastebima net skenuojant įrenginį“, – agentūrai „Reuters“ sakė Libano saugumo pareigūnas.
Iš pradžių įvykus incidentui svarstyta, jog sprogimus sukėlė specialiai perkaitintos ličio baterijos.
„Tai daugiau nei per didelė ličio baterijų apkrova, – sakė Charles'as Listeris, JAV strateginių studijų centro „Middle East Institute“ atstovas. – Beveik neabejotinai drauge su baterija buvo paslėptas mažas plastiko sprogmuo, nuotoliniam sprogdinimui skambučiu ar pranešimu.“
Taigi antradienį gavikliai susprogo tiesiog gavę žinutę su konkrečiu kodu. Gavikliuose buvo įmontuota apie vos 3 gramus sprogstamosios medžiagos ir niekas iš juos naudojusių „Hezbollah“ narių to nepastebėjo.
„Tai didžiausia grupės kontržvalgybos nesėkmė per pastaruosius dešimtmečius“, – sakė Jonathanas Panikoffas, buvęs JAV vyriausybės nacionalinio žvalgybos pareigūno pavaduotojas Vidurinių Rytų klausimams.
Kai apie 170 „Hezbollah“ kovotojų buvo nužudyti Izraelio antskrydžių metu, šių metų vasarį Hassanas Nasrallahas, „Hezbollah“ generalinis sekretorius, kalbėdamas per televiziją pareiškė, jog „jūsų telefonai yra didesnis priešas, nei Izraelio šnipai“ ir paragino mobiliuosius telefonus nedelsiant sudaužyti arba užrakinti metaliniame seife.
Sprogimai toliau eskaluoja konfliktą
Tuomet grupuotė užsisakė pranešimų gaviklius, kurie leidžia siųsti pranešimus, tačiau neturi skambučio galimybės ir neleidžia nustatyti pranešimo turėtojo buvimo vietos.
Antradienį įvykę sprogimai sužalojo daugiausia „Hezbollah“ narius, jie patyrė įvairius veido sužalojimus, prarado pirštus, patyrė didelius sužalojimus šlaunų srityse, kur įprastai laikomi pranešimų gavikliai.
„Financial Times“ cituoja Jungtinių Tautų specialiąją koordinatorę Libanui Jeanine Hennis-Plasschaert, kuri išpuolį pavadino „itin nerimą keliančiu konflikto eskalavimu“ ir paragino visas šalis „susilaikyti nuo bet kokių tolesnių veiksmų ar retorikos, kuri gali sukelti platesnį konfliktą, kurio šiuo metu niekas negali sau leisti“.
Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis trečiadienį pasmerkė „Hezbollah“ kovotojų nešiojamų pranešimų gaviklių sprogdinimus.
„Šią situaciją vertinu kaip keliančią itin didelį nerimą. Galiu tik pasmerkti šias atakas, keliančias pavojų Libano saugumui ir stabilumui, didinančias eskalacijos riziką regione“, – sakoma J. Borrellio pareiškime.
Po sprogimų Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu antradienio vakarą Tel Avive konsultavosi su savo aukščiausiais saugumo vadovais, įskaitant gynybos ministrą Yoavą Gallantą.
Libano sveikatos apsaugos ministerija po išpuolio skubiai kreipėsi į savo sveikatos priežiūros darbuotojus, ragindama juos vykti į darbo vietas ir nesinaudoti elektroniniais prietaisais.
Dėl šio išpuolio dalis avialinijų kompanijų, tarp jų ir „British Airways“, „Lufthansa“, „AirFrance“, vėl sustabdė skrydžius į Tel Avivą dėl išaugusios konfliktų rizikos.