Kalnų Karabacho separatistai: per Azerbaidžano operaciją žuvo 25 žmonės; Baku sako užėmęs per 60 karinių pozicijų

Papildymai visame tekste.

„Yra 25 aukos, tarp jų du civiliai“, – socialiniuose tinkluose pranešė separatistinio regiono teisių ombudsmenas Geghamas Stepanianas, remdamasis morgo pateiktais duomenimis.

Anksčiau skelbta apie penkis žuvusiuosius ir 80 sužeistųjų.

Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad jo ginkluotosios pajėgos perėmė dešimčių karinių pozicijų, kurias užima Armėnijos remiamos pajėgos, kontrolę praėjus kelioms valandoms po karinės operacijos separatistiniame Kalnų Karabacho regione pradžios.

„Daugiau nei 60 Armėnijos (separatistų) ginkluotųjų pajėgų vienetų kovinių pozicijų dabar kontroliuoja mūsų ginkluotosios pajėgos“, – per spaudos konferenciją sakė Azerbaidžano gynybos ministerijos atstovas Anaras Eyvazovas.

Įtampa dėl etninių armėnų anklavo, tarptautiniu mastu pripažinto Azerbaidžano dalimi, jau kelis mėnesius yra didelė.

Anskčiau pranešta, kad per minos sprogimą ir kitą incidentą žuvo vienuolika azerbaidžaniečių policininkų ir civilių, rašo BBC. 

Pagrindiniame Karabacho mieste buvo skelbiamos oro pavojaus sirenos.

Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad informavo Rusiją ir Turkiją apie Kalnų Karabache vykdomą karinę veiklą, kuri yra antiteroristinių operacijų armėnų gyvenamame separatistiniame regione dalis.

„Rusijos Federacijos taikos palaikymo kontingento vadovybė bei turkų ir rusų stebėjimo centro vadovybė buvo informuotos apie vykdomus veiksmus“, – pranešė Azerbaidžano gynybos ministerija.

Azerbaidžanas ir Armėnija du kartus kariavo dėl Kalnų Karabacho: pirmą kartą – XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, žlugus Sovietų Sąjungai, ir dar kartą – 2020 m. Nuo gruodžio mėnesio Azerbaidžanas de facto blokavo vienintelį kelią į anklavą iš Armėnijos – Lačino koridorių.

Antradienį Baku gynybos ministerija apkaltino Armėnijos pajėgas „sistemingu kariuomenės pozicijų apšaudymu“ ir pareiškė, kad atsakė antiteroristiniais veiksmais. Ministerija, kad nesitaikė į civilius gyventojus ar civilinius objektus, o teigė, kad „naudojant didelio tikslumo ginklus naikinami tik teisėti kariniai objektai“.

Armėnijos gynybos ministerija pareiškė, kad neatitinka tikrovės.

Antradienį iš Karabacho regiono sostinės Chankendžio, armėnų vadinamo Stepanakertu, buvo girdėti artilerijos ir šaudymo garsai. Kalnuotame anklave gyvena apie 120.000 etninių armėnų.

Kalnų Karabacho armėnų separatistai antradienį pranešė, kad šio regiono miestai intensyviai apšaudomi Azerbaidžanui pradėjus, jo žodžiais, antiteroristines operacijas.

„Šiuo momentu intensyviai apšaudomi regiono sostinė Stepanakertas ir kiti miestai bei kaimai“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė viena Armėnijoje įsikūrusi separatistų organizacija.

Ji apkaltino Azerbaidžaną Kalnų Karabache pradėjus didelio masto karinį puolimą.

Rusija sako buvusi informuota tik prieš pat ataką

Rusija antradienį paskelbė, kad apie Azerbaidžano Kalnų Karabache pradėtas karines operacijas buvo informuota likus kelioms minutėms iki jų pradžios, ir atmetė pranešimus, kad buvo įspėta iš anksto.

„Žiniasklaidoje cirkuliuoja informacija, kad azerbaidžaniečiai esą „iš anksto“ įspėjo rusų taikdarius apie šiandienos „antiteroristinę operaciją“ Kalnų Karabache. Tai neatitinka tikrovės. Informacija rusų kontingentui buvo perduota kelios minutės prieš karo veiksmų pradžią“, – sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Tuo metu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis antradienį paragino Azerbaidžaną sustabdyti savo karinę operaciją ginčijamame Kalnų Karabacho regione.

„Šiandien – sukrečiančios žinios iš buvusios Kalnų Karabacho srities. Azerbaidžano kariniai veiksmai privalo būti nedelsiant sustabdyti, kad galėtų vykti tikras dialogas tarp Baku ir Karabacho armėnų“, – socialiniuose tinkluose parašė Ch. Michelis.

Baiminamasi etninių valymų

Armėnija apkaltino Azerbaidžaną vykdant „etninį valymą“ regione, kuriame gyvena daug etninių armėnų, rašo DW.

„Azerbaidžanas pradėjo dar vieną plataus masto agresiją prieš Kalnų Karabacho gyventojus, siekdamas užbaigti etninio valymo politiką“, – pareiškė Armėnijos užsienio reikalų ministerija.

Vyriausiasis ES diplomatas Josephas Borrellis liepą teigė, kad Briuselis yra „labai susirūpinęs dėl rimtos humanitarinės padėties“, ir paragino visas šalis įsipareigoti siekti derybų rezultatų ir bendrais interesais bei abipusiu pasitikėjimu grindžiamos ateities.

Anksčiau šį mėnesį JAV valstybės sekretorius Antonis Blinkenas paragino Azerbaidžaną susilaikyti nuo karinio eskalavimo ir pabrėžė „dialogo būtinybę“, taip pat spaudė šalį vėl atidaryti Lačino koridorių.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, pastaraisiais mėnesiais vadovavęs deryboms su Armėnija ir Azerbaidžanu, pareiškė, kad ši žinia yra „sukrečianti“, ir primygtinai reikalavo, kad „Azerbaidžano kariniai veiksmai turi būti nedelsiant sustabdyti, kad būtų sudarytos sąlygos tikram Baku ir Kalnų Karabacho armėnų dialogui“.