Armėnija ir Azerbaidžanas derasi dėl santykių normalizavimo

Prieš derybas, kurias surengė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Nikolas Pašinianas, Armėnijos ministras pirmininkas, kalbėjosi su Ilhamu Alijevu, Azerbaidžano prezidentu.

Prieš ketvirtadienio vakarą pasidėjusį trišalį susitikimą jie taip pat atskirai kalbėjosi su V. Putinu. 

Baku ir Jerevanas jau kelis dešimtmečius konfliktuoja dėl Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono, kuriame gyvena daugiausia armėnai, kontrolės.

„Atsižvelgiant į tai, kad Armėnija oficialiai pripažino Karabachą Azerbaidžano dalimi, yra galimybė sudaryti taikos susitarimą“, – teigė I. Alijevas aukščiausio lygio Eurazijos ekonomikos tarybos posėdyje.

„Azerbaidžanas neturi jokių teritorinių pretenzijų Armėnijai“, – pridūrė jis. 

N. Pašinianas nurodė, kad abi šalys padarė didelę pažangą normalizuojant tarpusavio santykius, pagrįstus abipusio teritorinio vientisumo pripažinimu. 

Jis teigė, kad Jerevanas yra pasiruošęs atblokuoti visas regiono transporto jungtis, einančias per Armėnijos teritoriją. 

V. Putinas pareiškė, kad visos trys šalys susitikimo metu aptarė itin svarbius ir opius klausimus klausimus, tokius kaip transporto jungčių atblokavimas. 

Armėnija ir Azerbaidžanas, padedant Europos Sąjungai ir JAV, bandė susitarti dėl taikos sudarymo. 

Gegužės 14 dieną Briuselyje vykusiame susitikime, surengtame Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio, abi šalys susitarė dėl abipusio teritorinio vientisumo pripažinimo.

Tačiau Vakarų diplomatinis įsitraukimas į abiejų šalių konfliktą papiktino Maskvą, kuri tradiciškai atlieka tarpininkės vaidmenį regione. 

Armėnija ir Azerbaidžanas 2020 metais ir XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje du kartus kariavo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho – armėnų anklavo Azerbaidžane.

2020 metų rudenį šešias savaites trukę karo veiksmai baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis. Pagal susitarimą Armėnija turėjo užleisti daug teritorijų, kontroliuotų ne vieną dešimtmetį.

Armėnija, kuri nuo 1991-ųjų, kai žlugo Sovietų Sąjunga, kliaunasi Rusijos karine ir ekonomine parama, kaltina Maskvą nevykdant taikos palaikymo vaidmens Kalnų Karabache.

Jerevano susirūpinimas išaugo po to, kai Azerbaidžano aktyvistai gruodį užblokavo vienintelę šio regiono sausumos jungtį su Armėnija. Balandį Azerbaidžanas prie šios jungties įrengė kontrolės punktą.

Rusijai įklimpus Ukrainoje ir nenorint pyktis su svarbia Azerbaidžano sąjungininke Turkija, Baku ir Jerevano deryboms siekė vadovauti JAV ir ES.