Nyderlandai, Danija ir Vokietija Ukrainai perka 100 tankų „Leopard 1A5“

• JK žvalgyba: Rusijai greičiausiai trūksta šaudmenų ir didelio manevringumo dalinių sėkmingam puolimui.
• Rusija reikalauja, kad JAV ambasada Maskvoje nustotų skleisti, jos nuomone, melagingas naujienas apie karą Ukrainoje, ir pagrasino išsiųsti JAV diplomatus.
• FT: Ukraina kasdien iššaudo daugiau kaip 5.000 artilerijos sviedinių – tai prilygsta mažesnės Europos šalies užsakymams per visus metus taikos metu.
• Nyderlandai, Danija ir Vokietija perka Ukrainai 100 tankų „Leopard 1A5“.

Pirmadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="7650af83-57de-4318-b357-260812d74a89" prefix="vcF" format="interactive" title="2023-02-06 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:00 Baigiame pildyti antradienio naujienų juostą

Visus įvykius skaityti kviečiame trečiadienį nuo 7 val.

21:39 Lietuviai per akciją „Radarom“ jau surinko daugiau kaip 6,5 mln. Eur

19:52 val. duomenimis, lietuviai akcijoje „Radarom“, kurioje renkamos lėšos, skirtos daugiafunkciams taktiniams radarams įsigyti, jau surinko 6.527.593 Eur.

VŽ primena, kad visi, norintys prisidėti prie didžiausios akcijos karo niokojamai Ukrainai, gali tai padaryti skambindami trumpuoju telefonu 1482 – auka 5 Eur. Taip pat aukoti galima ir apsilankius specialiame puslapyje radarom.lt, kuriame yra galimybė atlikti bankinį pavedimą būtinai nurodant – „radarom“.

21:28 Vokietijos gynybos ministro vizito Kyjive akimirkos

Antradienį Kyjive netikėtai apsilankė Borisas Pistorius, Vokietijos gynybos ministras.

21:12 Ukraina: rusai pradėjo tikrinti vaikų telefonus

Mariupolyje, Donecko srityje, Rusijos kariai ir kolaborantai aktyviai ieško Ukrainą remiančių gyventojų.

Kaip pranešė Mariupolio miesto taryba, dabar miesto mokyklose tikrinami net vaikų telefonai. Įrenginiuose ieškoma proukrainietiškų grupių prenumeratų ir neva „nacistinės“ simbolikos.

20:51 Paskirti trys nauji gubernatoriai

Po kilusio korupcijos skandalo ir pokyčių įvairiose Ukrainos struktūrose, šalies vyriausybė antradienį paskyrė tris naujus gubernatorius.

Nuo šiol Dnipro srities gubernatoriaus pareigas eis Serhijus Lysakas, Zaporižios – Jurijus Malaška, o Chersono – Oleksandras Prokudinas.

20:45 Odesoje elektros tiekimo sutrikimai gali trukti iki vasario 12 d.

Odesoje elektros energijos tiekimo sutrikimai gali tęstis iki vasario 12 d., praneša Ukrainos valstybinis elektros tinklų operatorius „Ukrenergo“.

Praėjusią savaitę dėl rimtos avarijos Odesoje esančioje aukštos įtampos pastotėje regione nutrūko elektros energijos tiekimas.

„Padėtis sudėtinga, avarijos mastas didelis, neįmanoma greitai atkurti elektros energijos tiekimo“, – sakė Denysas Šmyhalis, premjeras.

Anot jo, pastotė anksčiau buvo ne kartą pažeista Rusijos raketų smūgių.

20:25 Vokietija tankus „Leopard 2“ pristatyti žada iki kovo galo

Po Boriso Pistoriaus, gynybos ministro, vizito Kyjive, Vokietijos gynybos ministerija pranešė, kad tankai „Leopard 2A6“ Ukrainoje pasirodys iki kovo pabaigos.

[infogram id="acab87d6-31c4-43b1-a53a-52d8886ea810" prefix="Xwe" format="interactive" title="tankas „Leopard 2“ 2023 01 19"]

20:05 Generalinis štabas: sunaikintas rusų lėktuvas „Su-25“ ir dronas „Orlan“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas informuoja, kad šalies oro pajėgos septynis kartus atakavo rusų stovyklas ir ginklų sandėlis, dukart – priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas. Tuo metu gynybos pajėgos sunaikino vieną rusų lėktuvą „Su-25“ ir droną „Orlan“.

Anot Ukrainos, Melitopolyje (Zaporižios sritis), kurį šiuo metu yra okupavę rusai, įmonių ir institucijų darbuotojai verčiami atsisakyti Ukrainos pilietybės, kitaip jie bus atleisti iš darbo.

19:44 Nyderlandai, Danija ir Vokietija Ukrainai perka 100 tankų „Leopard 1A5“

21:48 val. papildyta tankų pristatymo terminu

Nyderlandai, Danija ir Vokietija perka Ukrainai 100 tankų „Leopard 1A5“, antradienį pranešė Nyderlandų vyriausybė.

Nyderlandų gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad tankai bus perkami „tiesiogiai iš Vokietijos pramonės“. Pranešimą cituoja „Reuters“.

Interviu Nyderlandų nacionaliniam transliuotojui NOS Kasja Ollongen,  Nyderlandų gynybos ministrė, sakė, kad šie tankai, nors ir šiek tiek senesnio modelio, „neabejotinai dar gali būti naudojami“ kovai Ukrainoje.

„Tai išbandyti tankai, o kadangi jie derinami ir ruošiami kovai, jie tikrai bus naudingi ukrainiečiams“, – sakė ji.

Be to, pasak Boriso Pistoriaus, Vokietijos gynybos ministro, 20–25 šios rūšies tankai Ukrainą galėtų pasiekti vasarą, iki metų pabaigos – 80, o iki 2024 m. – daugiau kaip 100 vienetų

19:23 Po žemės drebėjimo Ukraina į Turkiją siunčia 87 gelbėtojus

Ukraina antradienį pranešė, kad po žemės drebėjimo, per kurį Turkijoje ir kaimyninėje Sirijoje žuvo tūkstančiai žmonių, į Turkiją siųs kelių dešimčių gelbėtojų komandą.

Kyjivas į Turkijos Respubliką siųs „jungtinę Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paieškos ir gelbėjimo komandą, kurią sudarys 87 žmonės“, įskaitant 10 skrydžio įgulos narių, skelbiama Ukrainos vyriausybės interneto svetainėje.

19:12 Vokietijos gynybos ministras atvyko netikėto vizito į Kyjivą

Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį neplanuotai apsilankė Kyjive, praėjus dviem savaitėms po to, kai Berlynas sutiko suteikti tankus „Leopard“, kad padėtų Ukrainai kovoti su Rusijos pajėgomis.

Oleksijus Reznikovas, Ukrainos gynybos ministras, tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje jis ir B. Pistorius rankose laiko tanko modelį. Gynybos ministerijos atstovas spaudai patvirtino, kad nuotrauka buvo padaryta antradienį Ukrainos sostinėje.

„Ačiū @Bundeskanzler (Vokietijos kancleri), mano kolegai B. Pistoriui ir Vokietijos žmonėms. Tankų koalicija žygiuoja... į pergalę!“ – rašė O. Reznikovas.

19:09 47% rusų mano, kad karas Ukrainoje yra pagrindinė jų problema

47% rusų sako, kad „specialioji karinė operacija“ (taip Rusija vadina savo sukeltą karą Ukrainoje) yra pagrindinė jų problema, rodo Rusijos konfliktų ir analizės instituto (IKAR) atlikta apklausa „Rusijos veidrodis“.

69% šalies agresorės piliečių teigė, kad turi pažįstamų, pašauktų į karą, 36% aiškino, jog dėl invazijos neteko savo giminaičių ar pažįstamų.

IKAR apklausa rodo, kad respondentai daugiausia pritaria Rusijos kariuomenės padidinimui iki 1,5 mln. žmonių, kalinių ir Baltarusijos kariuomenės įtraukimui į kovines operacijas prieš Ukrainą.

Be to, dauguma „su tam tikromis sąlygomis“ palaikytų Rusijos „specialiąją karinę operaciją“ prieš Kazachstaną ir Baltijos šalis.

„26% (prieš Kazachstaną – VŽ) ir 34% (prieš Baltijos šalis – VŽ) respondentų mano, kad jau yra sąlygos imtis karinių veiksmų prieš šias valstybes“, – teigiama IKAR pranešime.

Visgi, net trys ketvirtadaliai apklaustųjų pasakė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje turėtų būti nutraukti jau rytoj.

IKAR apklausą vykdė sausio 10–26 dienomis, telefonu apklausta 1.600 rusų.

18:55 Ukrainai dronus tiekusios JAV įmonės gamykloje Latvijoje kilo gaisras

Latvijoje esančioje amerikietiškų dronų gamykloje, kuri yra gaminusi dronus Ukrainos kariuomenei ir NATO sąjungininkams, antradienį kilo gaisras, pranešė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP reporteris.

Latvijos sostinės pakraštyje esančioje JAV įmonės „Edge Autonomy“ valdomoje gamykloje kilusio gaisro vietoje buvo dvi dešimtys policijos automobilių, devynios ugniagesių mašinos ir penki greitosios pagalbos automobiliai.

Gaisro priežastis nebuvo žinoma, o apie nukentėjusiuosius iš karto nepranešta.

„Gamybiniame pastate kilo didelės rizikos gaisras, sukėlęs daug dūmų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ugniagesių tarnyba, ragindama vietos gyventojus langus ir duris laikyti uždarytus.

Naujienų agentūra LETA iš Valstybinio priešgaisrinio ir gelbėjimo departamento (VUGD) sužinojo, kad skambutis apie gaisrą gamybos įmonėje buvo gautas antradienį po 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai pamatė, kad gamykloje sparčiai plinta atvira liepsna ir kyla daug dūmų.

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė gamina tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, skirtus žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos misijoms, rašoma jos interneto svetainėje.

18:38 Žiniasklaida: Danija ketina perduoti Ukrainai tankus „Leopard 1A5“

Danija prisijungs prie „tankų koalicijos“ ir perduos Ukrainai tankus „Leopard 1A5“, kurių šalies ginkluotosios pajėgos nebenaudoja.

Pasak dr.dk , prieš siunčiant į Ukrainą, iš eksploatacijos išimti daniški tankai „Leopard 1A5“ turi būti parengti, todėl Ukrainą pasiektų per kelis artimiausius mėnesius.

„Tikimasi, kad bendradarbiavimo dėka bus galima pristatyti triženklį skaičių senų vokiškų tankų kovai Ukrainoje“, – teigiama žiniasklaidoje, nepatikslinant, kiek tankų konkrečiai būtų perduodama.

18:22 Ukrainos partizanai sugadino bėgius Luhansko srityje

Luhansko srityje ukrainiečių partizanai sugadino geležinkelio bėgius, praneša Serhijus Haidajus, gubernatorius. Anot jo, dabar rusai geležinkeliu negalės atvežti įrangos ir karių į šią okupuotą sritį.

17:59 I. Šimonytė: sankcijos veikia Rusijos ekonomiką, nors BVP išlaikomas „pakaruoklišku būdu“

Ingrida Šimonytė, Lietuvos premjerė, ragina būti kantriems dėl sankcijų Rusijai, sakydama, kad jos daro poveikį, nors ne taip greitai, kaip prognozuota.

Pasak Vyriausybės vadovės, jei Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) skaičiais ir neatrodo „toks baisus, koks yra iš tikrųjų“, dalį jo sudaro karui nukreipta ekonomika.

„Kad Rusijos BVP nukrito mažiau, nei tikėtasi, labai paprastai pasakysiu kaip šiokia tokia ekonomistė – pagaminta karinė technika yra apskaitoma kaip BVP, pasiūtos uniformos, kurios supus Ukrainos laukuose, yra apskaitomos kaip BVP, laidojimo paslaugos taip pat apskaitomos kaip BVP, ir tokiu būdu tas BVP gali pakaruoklišku būdu atrodyti ne toks baisus, koks jis yra iš tikrųjų“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė premjerė.

Po susitikimo su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu, I. Šimonytė teigė, jog Rusijos ir jos bendrininkių izoliaciją reikia stiprinti, kaip ir sankcijas.

„Matome tam tikrų požymių, kad kai kuriose situacijose yra bandymų apeiti sankcijas, bandymų paneigti sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, dar kartą galiu paminėti, kad privalome būti pirmiausia kantrūs, nes daug skaičių ir vertinimų, kuriuos matome ant paviršiaus, tai nebūtinai pasakoja tą istoriją, kurią mums bando papasakoti Rusijos propaganda“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, dėl jos primityvumo ir orientacijos į žaliavas „poveikio keliai Rusijos ekonomikai nėra tokie greiti, kaip kai kam norėtųsi“.

17:37 Du trečdaliai Rusijos pramonės įmonių Vakarų techniką pakeitė kiniškomis prekėmis

67% Rusijos gamintojų sankcionuojamas atsargines dalis ir komponentus iš Vakarų pakeitė Kinijos prekėmis, rodo Gaidaro instituto (IEP) sausį atlikta pramonės įmonių atstovų apklausa.

Kaip rašo Rusijos leidinys „Kommersant“, anksčiau, 2022 m., IEP apklausose buvo užfiksuota, kad įmonės pirmenybę teikė europietiškiems analogams net ir už didelius pinigus.

Dabar 15% respondentų nurodė, jog kažkokiu būdu ir toliau gauna sankcionuotą įrangą iš Vakarų. 39% pramonės atstovų nurodė, kad įrangą bando keisti rusiškais analogais, 21% importuoja techniką iš Eurazijos ekonominės sąjungos šalių, 17% – iš Turkijos.

17:18 Švedijos premjeras: reikia remti Rusijos užpultą Ukrainą

Ulfas Kristerssonas, pirmininkavimą Europos Sąjungai perėmusios Švedijos premjeras, kad Stokholmas artimiausią pusmetį daugiausia dėmesio skirs Europos saugumo klausimams.

Jis taip pat akcentavo būtinybę remti Rusijos užpultą Ukrainą.

„Ukrainos likimas yra kartu ir Europos likimas“, – kalbėjo U. Kristerssonas.

17:02 Ukrainoje apšaudyta ligoninė, kilo gaisras

Rusijai apšaudant civilinius objektus Ukrainoje, kilo gaisras šalies šiaurės rytuose esančio Vovčansko ligoninėje, buvo apgriauti penki daugiabučiai, antradienį pranešė pareigūnai.

Gaisras Vovčansko dviejų aukštų ligoninėje kilo vėlai pirmadienį, pranešė ukrainiečių regioninės gelbėjimo tarnybos.

Per apšaudymą mieste kilo ir daugiau gaisrų, sakoma internete paskelbtame Charkivo srities tarnybų pranešime.

Iš ligoninės buvo evakuoti aštuoni civiliai, gaisras užgesintas, niekas nenukentėjo, nurodė pareigūnai.

16:50 Rusijos URM vadovas apkaltino J. Borrellį rasizmu

Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, reaguodamas į anksčiau Josepo Borrellio išsakytus komentarus, kad Kremlius apgaudinėja ir išnaudoja Afrikos valstybes savo interesams, Europos Sąjungos vyriausiąjį diplomatą apkaltino rasizmu.

„Tai pasakė žmogus, kuris nežino, kaip paslėpti rasistinę savo pasaulio vizijos esmę. Ne taip seniai, kaip prisimenate, jis viešai sakė, kad Europa yra žydintis sodas, o jis, vadinasi, yra sodininkas“, – sakė S. Lavrovas per rusų televiziją. Jį citavo „Unian“.

Jis taip pat pareiškė, kad Bendrijai Afrikos šalys neva yra „džiunglės“, keliančios grėsmę „Europos sodo“ gerovei.

VŽ primena, kad šiomis dienomis S. Lavrovas jau trečiąkart nuo liepos lankosi Afrikoje. Šįkart Malyje. Per tokias savo keliones Rusijos diplomatas ieško sąjungininkų, nes po pradėto karo Maskva buvo atskirta nuo kitų pasaulio sostinių.

16:31 V. Zelenskis paneigė gandus apie O. Reznikovo atleidimą

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, antradienį, kalbėdamas parlamente, paragino nutraukti „gandų ar bet kokios kitos pseudoinformacijos“, galinčios pakenkti vienybei kare su Rusija, skleidimą.

Taip siekta nutraukti viešas spekuliacijas, kuriomis buvo spėliojama, ar bus atleistas gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Šiuos gandus anksčiau paskleidė V. Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ („Sluha narodu“) vadovas Davydas Arachamija, kuris vėliau juos paneigė.

„Dėl kiekvieno tokio žingsnio (pokyčio – VŽ), tiek personalo, tiek institucinio, – tuo lygmeniu, kuriuo priimami sprendimai, – pateikiama būtina informacija“, – sakė jis, pabrėždamas, kad už tokius sprendimus atsako tik prezidentas.

16:14 Mariupolyje nugriaudėjo penki sprogimai

Mariupolyje nugriaudėjo penki garsūs sprogimai, praneša Petro Andriuščenka, teisėto miesto mero patarėjas.

„Mūsų žmonės praneša, kad jie nugriaudėjo jūrų uosto rajone. Būtent ten okupantai neseniai dislokavo karinę techniką ir priešlėktuvinės gynybos sistemas“, – rašė P. Andriuščenka savo „Telegram“ kanale.

Jis pridūrė, kad po sprogimų danguje virš miesto pasirodė daug rusų karo lėktuvų.

Šiuo metu rusų okupuotame mieste, dėl kurio pavasarį virė intensyvios kovos, vis dar likę daugiau kaip 100.000 gyventojų.

16:03 Infografika: ES šalių kirtis Maskvai skiriasi – yra ir nepaklusnių narių

Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui pradėjus karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) jo šaliai pritaikė virtinę tarptautinių sankcijų. Šiuo metu ES planuoja priimti jau 10 sankcijų paketą. Tačiau kai kurios Bendrijos šalys daug greičiau nei kitos sumažino prekybos su Maskva srautą, o kai kurios jų praėjusių metų pabaigoje vis dar didino.

Išsamiau skaitykite čia.

15:57 Ukraina: „Gazprom Neft“ kuria privačią karinę bendrovę

Rusijos kompanija „Gazprom Neft“ kuria savo privačią karinę bendrovę, skelbia Ukrainos žvalgyba, kuri remiasi Michailo Mišustino, Rusijos premjero, pasirašytu atitinkamu įsakymu.

Pagal dokumentą, organizacijos steigėjai bus „Gazprom Neft“ (jai priklausys 70% akcijų) ir privati saugumo organizacija „Staf-centr“ (30% akcijų).

Ukrainos vertinimu, taip siekiama sudaryti konkurenciją Jevgenijaus Prigožino valdomai „Wagner“ grupei.

15:43 G. Nausėda parengiamojoje EVT sesijoje ragino sutarti dėl sankcijų paketo Rusijai

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį nuotoliniu būdu vykusioje parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje ragino kuo greičiau sutarti dėl 10-ojo sankcijų paketo Rusijai ir griežtinti sankcijas Baltarusijai.

„Neturi likti jokių galimybių Rusijai ir Baltarusijai apeiti sankcijas, vienaip ar kitaip išvengti jų poveikio. Sankcijų efektyvumas yra būtinas siekiant maksimalaus jų poveikio. Siūlau ieškoti mechanizmų, kurie padėtų tai užtikrinti“, – sakė G. Nausėda, cituojamas prezidentūros pranešime.

Prezidentas pokalbyje išsakė lūkestį, kad EVT sesijoje Briuselyje įvyks produktyvi diskusija Ukrainos eurointegracijos, Rusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimus, užšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo Ukrainai atstatyti klausimais.

Pasak pranešimo, nuotoliniu būdu vykusioje parengiamojoje sesijoje su EVT pirmininku Charles'iu Micheliu taip pat dalyvavo Rumunijos, Ispanijos, Liuksemburgo ir Slovakijos vadovai. Parengiamoji sesija skirta pasiruošti vasario 9–10 dienomis Briuselyje vyksiančiam neeiliniam EVT susitikimui.

15:39 Rusija grasina išsiųsti JAV diplomatus dėl „melagingų naujienų“ apie karą

Rusija reikalauja, kad JAV ambasada Maskvoje nustotų skleisti, jos nuomone, melagingas naujienas apie karą Ukrainoje, ir pagrasino išsiųsti JAV diplomatus, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

Anot aukšto rango šaltinio Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, JAV ambasadai Maskvoje buvo įteikta oficiali nota, kurioje įspėjama, kad „ardomąją veiklą“ vykdantys diplomatai bus išsiųsti iš šalies.

Praėjusią savaitę į Rusijos sostinę atvyko naujoji Vašingtono ambasadorė Maskvoje Lynne Tracy.

15:26 FT: Ukraina kasdien iššaudo daugiau kaip 5.000 artilerijos sviedinių

Ukraina kasdien iššaudo daugiau kaip 5.000 artilerijos sviedinių – tai prilygsta mažesnės Europos šalies užsakymams per visus metus taikos metu, skelbia „Financial Times“ (FT).

Kaip leidiniui aiškino karo pramonės įmonės, jų klientai prašė padidinti pasiūlą bent 100–200%, todėl Europoje kyla tiekimo grandinių krizė.

Karo pramonės įmonės tiekimo ir gamybos trukdžius bando spręsti ieškodamos kitų tiekėjų, investuodamos į papildomus gamybos pajėgumus, daugiau dėmesio skirdamos analizei, kiek patikimi yra jų tiekėjai.

15:16 Ukraina iš bibliotekų šalina autorių, remiančių karą, knygas

Ukraina iš viešųjų bibliotekų pašalino 19 mln. rusiškų knygų, kurių autoriai rėmė karą Ukrainoje, teigia Jevhenija Kravčiuk, Ukrainos Rados deputatė.

„Buvo pateiktos gairės, išimti autorių, kurie rėmė ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą, knygas“, – sakė J. Kravčiuk, kuri yra parlamento Humanitarinės ir informacinės politikos komiteto vadovo pavaduotoja, rašo CNN.

„Yra tokių autorių, kuriems buvo pritaikytos sankcijos, sąrašas. Apskritai, knygų ukrainiečių ir rusų kalbomis santykis bibliotekose yra gana apgailėtinas. Todėl dabar kalbame apie būtinybę kuo greičiau atnaujinti fondus ir įsigyti knygų ukrainiečių kalba“, – pridūrė ji.

Parlamentarė teigė, kad 44% knygų viešosiose bibliotekose vis dar yra rusų kalba, likusios – ukrainiečių ir kitomis kalbomis.

14:56 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per pastarąją parą nukovė 1.030 rusų karių, sunaikino 14 tankų ir 28 šarvuočius.

14:36 S. Lavrovas lankosi Malyje

Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, ankstų antradienį atvyko į Malį derėtis su chuntos lyderiais, prašančiais Maskvos pagalbos kovojant su islamistų sukilimu, kuris tebevyksta nepaisant ilgus metus trukusių kovų. 

S. Lavrovą, kuris pirmadienį lankėsi Irake, Malyje pasveikino Abdoulaye Diopas, jo kolega. Abu vyrai jokių pareiškimų žurnalistams nepadarė.

Šis vizitas, truksiantis mažiau nei 24 valandas, bus trečioji jo kelionė į Afriką nuo liepos ir yra dalis siekio išplėsti Rusijos buvimą žemyne, nes po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą ji patyrė didelę tarptautinę izoliaciją.

14:29 Lietuvos kariuomenė apmokė Ukrainos karius 

Lietuvos kariuomenės oro pajėgos apmokėti Ukrainos karius dirbti su priešlėktuviniu pabūklu L70.

Kaip praneša kariuomenė, apmokyti operatoriai geba paruošti pabūklą mūšiui, kovoti su oro taikiniais, po mūšio prižiūrėti ir atlikti smulkų remontą. 

„Po mokymų su koviniais šaudymais, Ukrainos kariai gali naikinti priešo lėktuvus, sraigtasparnius, nuotoliniu būdu valdomus orlaivius 5 kilometrų atstumu bet kokiomis oro sąlygomis“, – teigiama kariuomenės pranešime.

Taip pat buvo parengti karo policijos operacijos instruktoriai.

„Kurso metu kariai tobulino žinias ir įgūdžius profesinės taktikos, eismo reguliavimo ir kontrolės, specialiųjų priemonių panaudojimo, operacijų planavimo, svarbių asmenų apsaugos srityse. Ukrainos kariai su Karo policijos instruktoriais dalinosi karo metu įgyta patirtimi, buvo analizuojamos išmoktos pamokos bei ateities bendradarbiavimo perspektyvos“, – informuoja kariuomenė.

14:19 JAV ketina uždėti 200% muito tarifą importuojamam rusiškam aliuminiui

JAV jau šią savaitę gali įvesti 200% muito tarifą iš Rusijos importuojamam aliuminiui, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais.

Anot jų, tokią priemonę Vašingtonas svarsto jau kelis mėnesius, argumentuodamas, kad Rusijos aliuminio eksportuotojai vykdo dempingą JAV rinkoje, kenkdami vietos gamintojams.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

14:05 S. Šoigu: NATO ginklai gali sukelti „nenuspėjamą eskalacijos lygį“

Sergejus Šoigu, Rusijos gynybos ministras, pareiškė, kad NATO tiekiami ginklai gali sukelti „nenuspėjamą eskalacijos lygį“.

Per konferenciją, kurią citavo valstybinė naujienų agentūra TASS, S. Šoigu apkaltino JAV ir jų sąjungininkes „bandant kuo ilgiau pratęsti konfliktą“, tiekiant Kyjivui tai, ką jis pavadino „sunkiaisiais puolamaisiais ginklais“.

Anot Rusijos ministro, jo šalies pajėgos padarė pažangą kovoje dėl Rytų Ukrainos Bachmuto miesto kontrolės, teigdamas, kad puolimas „vyksta sėkmingai“.

13:57 „Business Insider“: Vokietijos vyriausybė išduos leidimą gamintojams eksportuoti 187 „Leopard 1“ tankus į Ukrainą

Portalas „Business Insider“ rašo, kad Vokietijos vyriausybė suteiks leidimą kompanijoms „Rheinmetall“ ir „Flensburger Fahrzeugbau Gesellschaft“ eksportuoti 187 senesnio modelio „Leopard 1“ tankus į Ukrainą.

Skelbiama, kad didelę dalį šių tankų prieš perdavimą dar teks renovuoti. „Rheinmetall“ ketina perduoti 88, tuo metu „Flensburger Fahrzeugbau Gesellschaft“ nori perduoti 99 minėtus tankus.

Oficialiai apie šį leidimą Berlynas turėtų paskelbti šį antradienį, rašoma publikacijoje.

Manoma, kad anksčiausiai pirmieji „Leopard 1“ tankai galėtų Ukrainą pasiekti šių metų viduryje.

13:40 Rusijoje liepsnojo viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų šalyje

Rusijos Kstovo mieste, esančiame Žemutinio Naugardo regione, pranešama apie didelį gaisrą, kilusį vienoje didžiausių naftos perdirbimo gamyklų šalyje.

„Lukoil“ priklausančioje gamykloje buvo gaminami 50 skirtingo tipo kuro produktų, per metus buvo perdirbama apie 17 mln. tonų žaliavos.

Rusijos spauda skelbia, kad gaisras jau yra užgesintas.

13:29 O. Danilovas: Ukraina turi savo ginklų, galinčių smogti Rusijos teritorijai

Oleksijus Danilovas, Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius, pareiškė, kad Ukraina turi savo pačios gamybos ginklų, leidžiančių smogti giliai Rusijos teritorijoje.

„Kalbant apie Rusijos teritoriją, niekas mums nedraudžia naikinti taikinius Rusijos teritorijoje Ukrainoje pagamintais ginklais. Are mes turime tokių ginklų? Taip, turime“, – pareigūną cituoja portalas „Meduza“.

Vakarų šalys ilgą laiką buvo nelinkusios suteikti ilgesnio nuotolio ginkluotės, bijodamos, kad Ukraina gali panaudoti ją Rusijos teritorijos bombardavimui, kas Rusijos gali būti suprasta kaip konflikto eskalavimas. 

JAV pirmoji jau anksčiau pranešė suteikianti raketų, galinčių smogti 150 km atstumu.

13:21 Paryžiaus merė nepritaria rusų dalyvavimui olimpiadoje

Paryžiaus merė Anne Hidalgo nepritaria, kad 2024 m. šiame mieste įvyksiančiose vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvautų Rusijos sportininkai, kol tęsiasi karas Ukrainoje, antradienį pranešė jos biuras. 

Ji pakeitė savo poziciją po to, kai praėjusį mėnesį pareiškė mananti, kad Rusijos atletai olimpiadoje galės dalyvauti „po neutralia vėliava“, siekiant išvengti „galimybės varžytis atėmimo“.

13:18 V. Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį deputatams neatskleisti pajamų

Vladimiras Putinas, Rusijos lyderis, pasirašė įstatymo projektą, kuris leis šalies įstatymų leidėjams neatskleisti duomenų apie savo pajamas viešai.

Iki šiol parlamentarai tai padaryti turėjo bent kartą per metus. Dabar informaciją apie pajamas jie vis tiek turės pateikti, tačiau ji nebus viešinama. 

Naujasis įstatymas įsigalios nuo kovo 1 d., rašo „Sky News“.

13:01 Rusijoje peržiūrima tūkstančiai slėptuvių nuo bombų

Kremliaus nurodymu visoje Rusijoje yra peržiūrima ir renovuojama tūkstančiai slėptuvių nuo bombų, skelbia „The Moscow Times“.

Daugelis iš renovuojamų bunkerių keletą pastarųjų dešimtmečių buvo tušti, skelbiama publikacijoje.

„Duotas nurodymas atlikti didelio masto inspekciją ir tvarkymo darbus buvo duotas iš ypatingų situacijų ministerijos, gynybos ministerijos bei kitų civilinių ministerijų“, – cituojamas neįvardintas Rusijos pareigūnas.

12:33 Ukrainoje paskirtas naujas SBU vadas

Aukščiausioji Rada antradienį oficialiai patvirtino Vasilijaus Maliuko kandidatūrą į Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovus, rašo „Unian“.

39-erių pareigūnas dirbo SBU struktūrose nuo 2001 m., o pastaruoju metu vadovavo kovai su korupcija skirtuose tyrimuose.

Nuo 2022 liepos jis laikinai ėjo SBU vadovo pareigas po to, kai buvo atleistas buvęs vadovas Ivanas Bakanovas. Tada Volodymyras Zelenskis, prezidentas, atleido jį ir Iryną Venediktovą, generalinę prokurorę, dėl padažnėjusių pranešimų apie ukrainiečių pareigūnų valstybės išdavystės atvejus.

12:27 O. Danilovas: tik laiko klausimas, kada gausime F-16

Oleksijus Danilovas, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius, kanalui CNN teigė, kad Ukraina sulauks amerikietiškų F-16 naikintuvų ir tai tėra laiko klausimas.

„Tik laiko klausimas, kada gausime F-16. Jie tikrai atvyks. Deja, kol jų nėra, mes prarandame savo žmones, kovodami už savo nepriklausomybę“, – kanalas cituoja O. Danilovą.

[infogram id="9fda393e-f365-4225-bf9e-d64c9313fb13" prefix="nOu" format="interactive" title="naikintuvas F-16  2023 02 03"]

12:08 Ukrainos parlamentas pritarė I. Klymenkos kandidatūrai į vidaus reikalų ministrus

Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė Ihorio Klymenkos kandidatūrai į Vidaus reikalų ministerijos vadovus.

Pastaruoju metu I. Klymenka ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Jas jis perėmė praėjusį mėnesį per sraigtasparnio katastrofą žuvus ministrui Denysui Monastyrskiui. 

Nuo 2019 metų I. Klymenka vadovavo Ukrainos policijai, buvo vidaus reikalų viceministras.

12:03 Ukrainoje 90 dienų pratęsta karinė padėtis

Aukščiausioji Rada patvirtino įstatymo projektą, kuriuo karinė padėtis šalyje pratęsta dar 90 dienų, iki gegužės 20 d.

11:27 Ukrainoje smarkiai sumažėjo elektros dingimo atvejų

Ukrainoje šią savaitę pastebimas gerokai sumažėjęs elektros dingimo atvejų skaičius, praneša „Unian“.

Palyginti su sausio pabaiga, elektros dingimo atvejų fiksuota 42% mažiau, savo „Telegram“ paskyroje teigė šalies energetikos ministerija.

Teigiama, kad palyginti su praėjusiu antradieniu, pastebimai padidėjo elektros gamybos apimtys.

„Dėl šios priežasties skaičius klientų, susiduriančių su elektros trūkumu, yra 42% mažesnis nei antradienį, sausio 31 dieną“, – teigiama pranešime.

Didžiausias elektros trūkumas jaučiamas Odesos, Lvivo ir Kyjivo regionusoe.

11:20 Rusijos biudžeto pajamos sausį smuko 35%

Rusijos finansų ministerija pirmadienį pranešė, kad sausį į biudžetą surinkta 35% mažiau pajamų, palyginti su tuo pačiu 2022 m. mėnesiu – paskutiniu mėnesiu prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą.

Plačiau apie tai rašoma čia.

10:17 Rusijai nepavyksta parduoti didelės dalies savo žemės ūkio produktų derliaus

Rusijos žemės ūkio augintojai susiduria su didelėmis problemomis, mėgindami paduoti savo užaugintą derlių ir yra priversti sandėliuoti neįprastai didelę derliaus dalį, rašo „The Moscow Times“.

Apie tai, kad negali parduoti savo produkcijos ir yra priversti ją sandėliuoti, pasisakė 46% apklaustų žemės ūkio subjektų, o dėl papildomų sunkumų prekiaujant maistu publikacijoje kaltinamos Vakarų sankcijos.

VŽ primena, kad sankcijos maisto produktams nėra taikomos, tačiau jos gali turėti antraeilį poveikį logistikos ir transporto sektoriui.

„The Moscow Times“ rašo, kad Rusija įprastai per pirmąją agrokultūros sezono pusę parduoda apie 70% savo užaugintos produkcijos, tačiau šiemet parduota apie 50%-56%, o kai kurios kompanijos sandėliuoja iki 80% savo produkcijos.

09:59 JAV viceprezidentė dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje

Kamala Harris, JAV viceprezidentė, šį mėnesį dalyvaus kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje, pirmadienį pranešė jos biuras.

Vasario 16–18 dienomis planuojamą viešnagę Vokietijoje ir dalyvavimą kasmetiniame forume, rengiamame artėjant pirmosioms karo Ukrainoje metinėms, K. Harris išnaudos „transatlantinei vienybei ir ryžtui pademonstruoti“, sakoma jos spaudos sekretorės Kirsten Allen pranešime.

59-oji saugumo konferencija, į kurią susirenka lyderiai iš viso pasaulio, vyks vasario 17–19 dienomis.

Jos dalyvavimas taip pat pademonstruos JAV lyderystę pasaulyje ir „mūsų ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainą“, sakoma pranešime.

09:50 Estijos ambasadorius paliko Rusiją

Margusas Laidre, Estijos ambasadorius Rusijoje, paliko savo rezidenciją ir išvyko iš šalies, o tai reiškia, kad šalių santykiai buvo sumažinti iki reikalų patikėtinio lygmens, rašo Rusijos valstybinės naujienų agentūros.

Dar sausio 11 d. Estija buvo pareikalavusi susimažinti savo diplomatinę atstovybę savo ambasadoje Taline. Nuo Rusijos invazijos pradžios Estija taip pat uždarė Rusijos konsulatus Narvoje ir Tartu bei namo išsiuntė 3 Rusijos diplomatus, kuriuos apkaltino ardomaja veikla. 

09:41 J. Bidenas svarsto aplankyti Lenkiją Rusijos invazijos metinių proga

JAV prezidentas Joe Bidenas svarsto apsilankyti Europoje ir aplankyti vieną svarbiausių sąjungininkų regione – Lenkiją, skelbia „NBC News“, remdamiesi trijų su kelionių planais susipažinusių pareigūnų informacija.

Anot jų, galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

Vizitą svarstoma surengti vasario 24 dieną, kai sueis lygiai metai nuo didelio masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

08:55 JK žvalgyba: Rusijai greičiausiai trūksta šaudmenų ir didelio manevringumo dalinių sėkmingam puolimui

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija savo naujausioje ataskaitoje apie karą Ukrainoje teigia, kad surinkta žvalgybinė informacija rodo, jog Rusijai greičiausiai trūksta pakankamai šaudmenų ir greito manevringumo dalinių, kurie būtų reikalingi sėkmingam didelio masto puolimui.

Rusijos lyderiai toliau reikalaus didelių proveržių, tačiau mažai tikėtina, kad Rusijai pavyks sutelkti pakankamas pajėgas reikšmingai pakeisti karo eigai per ateinančias savaites.

„Rusijos pajėgoms kol kas pavyko pasistumti po keletą šimtų metrų per savaitę. Taip yra veikiausiai dėl to, kad Rusijos pajėgoms beveik garantuotai stinga šaudmenų ir didelio manevringumo dalinių, reikalingų sėkmingam puolimui. Aukšto rango kariškiai veikiausiai kuria planus, kuriuose pasitelkiami nepilnai suformuoti, nepatyrę daliniai, kurių reikalaujama atlikti nerealistiškas užduotis dėl politinio ir profesinio spaudimo“, – rašoma ataskaitoje.

08:22 Ukrainos žvalgyba: Rusija mėgins mobilizuoti dar 500.000 karių

Ukraina tikisi, kad Rusija artimiausiais mėnesiais mobilizuos daugiau karių.

Vadimas Skibickis, Ukrainos žvalgybos vado pavaduotojas, teigė, kad „Rusija mobilizuos dar nuo 300.000 iki 500.000 karių atilikti puolamiesiems veiksmams Ukrainos pietuose ir rytuose“, rašo CNN.

„Tie 500.000 bus papildomi prie jau pašauktų 300.000 2022 metų spalį. Tai tik parodo, kad V. Putino Kremlius neturi jokių ketinimų užbaigti karą. Rusijos puolimas gali vykti Donecko ir Luhansko regionuose ir, galimai, Zaporižios regione. Chersono ir Krymo regionuose jie imsis gynybinių veiksmų. Naujoji mobilizacijos banga truktų apie du mėnesius“, – kalbėjo V. Skibickis.

Rusija kol kas neigia, kad ruošiasi naujai mobilizacijos bangai.

07:20 ES rengiasi galimam V. Zelenskio vizitui ketvirtadienį

Europos Sąjunga rengiasi galimam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Briuselyje, kur jis ketvirtadienį susitiktų su ES lyderiais ir kreiptųsi į Europos Parlamentą, pirmadienį sakė pareigūnai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pakvietė V. Zelenskį dalyvauti 27 ES šalių narių „ateities viršūnių susitikime“, sakė jo atstovas.

Ukrainos lyderis pakviestas susitikime Briuselyje „dalyvauti asmeniškai“, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė EVT pirmininko atstovas. Jis pridūrė, kad saugumo sumetimais „tolesnė informacija nebus teikiama“.

Šaltinis Europos Parlamente sakė, jog yra „neeilinės plenarinės sesijos ketvirtadienį, vasario 9-ąją, dalyvaujant Volodymyrui Zelenskiui, tikimybė“.

Du atskiri šaltiniai EP, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, patvirtino tokį kvietimą Ukrainos prezidentui. 

27 ES šalių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus planuojamame viršūnių susitikime.

Jei V. Zelenskio vizitas įvyks, tai bus pirmas jo apsilankymas Briuselyje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios beveik prieš metus.

Ukrainiečių lyderis nuo praėjusių metų vasario 24-osios, kai rusų kariuomenė pradėjo didelio masto įsiveržimą į jo šalį, į užsienį buvo išvykęs tik vieną kartą – gruodį lankėsi Vašingtone.

Pasak pareigūnų, galutinio patvirtinimo, kad V. Zelenskis atvyks į Briuselį, dar nėra. Urrainos prezidentūra vizito taip pat nepatvirtino.

Praėjusią savaitę V. Zelenskis Kyjive susitiko su ES pareigūnais ir spaudė paspartinti Ukrainos stojimo į ES procesą.

ES yra pažadėjusi dešimtis milijardų eurų, turinčių padėti Ukrainai atremti Rusijos puolimą.

V. Zelenskis yra įspėjęs, kad ukrainiečių pajėgoms vis sunkiau kovoti šalies rytuose, Rusijai stengiantis užimti daugiau Ukrainos teritorijų.

06:53 Ukraina: Rusija užėmė apie trečdalį Bachmuto

Denysas Jaroslavskis, Ukrainos kariuomenės karininkas, žurnalistams teigė, kad Rusijos pajėgos yra užėmusios apie trečdalį Bachmuto teritorijos, o situacija mieste yra „objektyviai sudėtinga“, rašo „BBC Russian“.

„Priešas iš dalies užėmė miestą – (užimta – VŽ) pramoninė zona ir privatus sektorius palei upę“, – sakė jis.

06:50 Šalies vadovai su Švedijos premjeru aptars NATO susitikimą, energetiką, paramą Ukrainai

Šalies vadovai antradienį susitiks su į Lietuvą atvykstančiu Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.

Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su juo aptars būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, paramą Ukrainai.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė ilgai vykdytos neprisijungimo politikos ir 2022 metų gegužės mėnesį pateikė prašymą prisijungti prie karinio aljanso.

Tačiau Turkija blokuoja šias paraiškas, kaltindama Švediją tuo, kad ji suteikia prieglobstį, jos nuomone, „teroristams“, ypač Kurdistano darbininkų partijos nariams.

Pastaruoju metu įtampą pakurstė Švedijoje vykusi protesto akcija, kurios metu sudegintas Koranas.

Lietuva tikisi, kad Švedija ir Suomija Vilniuje vyksiančiame NATO susitikime jau dalyvaus kaip pilnateisės narės.

Valstybių vadovai taip pat kalbėsis apie sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimus, Švedijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus, bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje ir energijos kainų klausimus.