Europoje – „stop“ ženklas rusiškiems naftos produktams

Savaitgalį įsigaliojo ES sankcijos rusiškiems perdirbtos naftos produktams. Šis draudimas gali tiesiogiai paveikti itin plačius visuomenės ir verslo sluoksnius, tačiau naujus ribojimus vertinantys specialistai rodo į sėkmingai įveiktus ankstesnių sankcijų etapus. Nors analitikai pastebi, kad rinkos dalyviai turėjo nemažai laiko pasiruošti, tačiau perskirstyti prekybos srautus gali būti nelengva.
ES lyderiai dar pernai gegužę priėmė šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo, be kita ko, nustatyta, kad nuo 2022 m. gruodžio 5 d. įsigalios embargas rusiškai naftai, vežamai naftovežiais, o nuo 2023 m. vasario 5 d., t. y. nuo šio sekmadienio, apribojamas ir naftos produktų patekimas į ES.
Pastaroji sankcija apima ir degalų importo draudimą.
Šiuo sprendimu siekiama apriboti svarbius agresorės pajamų šaltinius.
ES tiesiog siekia atsisakyti rusiškų naftos produktų, iš kurių gausiausi dyzeliniai degalai.
Dėl to penktadienį pasiektas Bendrijos sutarimas dėl viršutinės kainos ribos produktams iš rusiškos naftos. 27 šalių ambasadoriai sutarė įvesti 100 USD už barelį kainos ribą tokiems produktams, kaip dyzelinas ir 45 USD ribą mažiau vertingiems naftos produktams.
Sprendimas įsigalioja nuo šio sekmadienio.
Kartu pastebima, kad sankcijos kelia iššūkių ir jų iniciatoriams, nes Rusija iki šiol tebėra svarbiausias dyzelino tiekėjas ES, atsakingas už 4060% viso dyzelino importo. Tai patenkindavo maždaug 10% viso žemyno poreikio.
Dyzelinas plačiai naudojamas daugybėje pramonės sričių ir turi netiesioginį poveikį daugelio produktų ir paslaugų kainoms.
Britų S&P Commodity Insight skaičiuoja, kad iki karo dyzelino importas į ES, Jungtinę Karalystę ir Norvegiją siekdavo 670.000 barelių per dieną, praėjusį gruodį sudarė 663.000, o pirmosiomis sausio savaitėmis krito iki 448.000 barelių per dieną.
Gruodžio duomenys rodo, kad išnaudodama paskutinės minutės galimybę, praėjusį gruodį Europa padidino perkamo rusiško dyzelino kiekius, juo užpildydama savo saugyklas ir taip pasiruošdama naujam etapui be Rusijos.
[infogram id="8877b484-4308-431f-98a1-81d262ff218b" prefix="c5Q" format="interactive" title="ES ir Jungtinės Karalystės dyzelino importo šalys 2022-2023 m."]
ES buvo didžiausia karą sukėlusios valstybės produkcijos vartotoja, todėl jos užsivėrimas agresorei negalės nepadaryti poveikio. Ypač įvertinant tai, kad Rusija tokiose rinkose, kaip Afrika, turės konkuruoti su gerokai pigesniais, sieringais degalais ir negalės tikėtis tokių maržų, kokias turėdavo Europoje.
Analizuodama dar tik planuojamą rusiškų naftos produktų embargą, Tarptautinė energetikos agentūra teigė, kad Europa rusišką dyzeliną ras kuo pakeisti, tačiau jis bus brangesnis.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) skaičiavimu, Europa iki Rusijos pradėto karo importavo 2,8 mln. t rusiško dyzelino per mėnesį. Tai sudarė 54% viso dyzelino importo. Iškart po Rusijos invazijos į Ukrainą ši proporcija susitraukė iki apytiksliai 40% ir tokia išliko iki šių metų pradžios.
LEA analitikai svarsto, kad rinkoje reikalingi sandoriai jau yra sudaryti. Tiesiog laukiama, kol formaliai įsigalios sankcijos, nes alternatyvūs tiekimo keliai ilgesni ir dėl to brangesni.
Besikeičianti dyzelino tiekimo geografija neaplenkė ir Baltijos šalių. Lietuva, tiesa, istoriškai niekada nebuvo labai priklausoma nuo iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamo dyzelino. 20192020 m. jis sudarė po 13% visų Lietuvoje suvartojamų tokios rūšies degalų, 2021 m. 21%.
Pernai rusiškų naftos produktų importas sustojo kovą, todėl ši statistikos eilutė susitraukė iki 2%. Rusišką ir baltarusišką importą pakeitė kroviniai iš Švedijos, Vidurinių Rytų ir Azijos.
Degalų tiekimo saugumą regione užtikrina Mažeikių naftos perdirbimo gamykla. Ji per metus gali pagaminti 10 mln. t naftos produktų, kai visos Baltijos šalys drauge suvartoja 4 mln. t.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti