A. Armonaitė palaiko nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui

Šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai į naujas technologijas investuojančiam verslui, Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, sako, kad nulinis mokesčio tarifas turėtų būti taikomas visoms plėtrai skirtoms įmonių investicijoms.
Tekstas papildytas nauja informacija apie pelno apmokestinimą kitose šalyse
Aš matyčiau, kad yra svarbu ne tik neapmokestinti įmonių investicijų į MTEP (mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą BNS), bet ir bendrai į plėtrą ar tai būtų darbuotojai, ar tai būtų naujos investicijos turiu omenyje reinvestuojamo pelno modelį ar paskirstyto pelno neapmokestinimą, BNS antradienį sakė A. Armonaitė.
Manau, kad nereikia apmokestinti įmonių plėtros pelno mokesčiu ar tai būtų inovatyvi veikla, ar neinovatyvi. Šiuo požiūriu aš nieko naujo nepasakiau, nes visada tą siūlėme ir dėl to diskutuojame, tai tikiuosi, kad toje šviesoje ir tai diskutuosime, teigė ministrė.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, interviu BNS teigė, jog pelno mokesčio lengvata investuojančiam verslui turi savo logiką, o skatinant investicijas bus siūloma ir papildomų galimybių.
Dabar 5% pelno mokesčio tarifas taikomas į MTEP investuojančių įmonių pelnui, o į technologinį atsinaujinimą investuojančios įmonės gali iki 100% susimažinti apmokestinamąjį pelną.
Pelno mokestis kryžkelėje
VŽ straipsnyje Pelno mokestis kryžkelėje pasukti į Lenkiją per Estiją ar plėsti lietuvišką investicijų lengvatą rašė, kad šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, kurios yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės, įmonių pelnas apmokestinamas du kartus: pirmą kartą įmonės lygmenyje (pelno mokesčiu); antrą kai apmokestintas pelnas išmokamas akcininkams kaip dividendai (arba apmokestinamas kapitalo prieaugio mokesčiu parduodant akcijas).
Tačiau kaimyninės Estija, Latvija, o nuo 2021 m. iš dalies ir Lenkija (mažoms įmonėms) pirmoje grandyje pelno neapmokestina. Apmokestinamos tik iš įmonės išeinančios lėšos.
Be to, Lietuvos banko atliktas SVV finansavimo galimybių tyrimas atskleidė, kad SVV susiduria su finansavimo problemomis. O Estijos patirtis rodo, kad paskirstomojo pelno modelio įdiegimas padidino įmonių likvidumą, o nauda labiausiai buvo jaučiama SVV įmonėse, kurių prieiga prie finansų yra prastesnė.
Kita vertus, mokesčių ekspertai pažymi, kad vietoj bandymo versti esamą sistemą aukštyn kojom EIM galėtų pasiūlyti paprastą, bet efektyvią pataisą. Dabartinė investicinio projekto lengvata visiškai neapima investicijų į pastatus.
Tad, jei Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) pasiūlytų, o Finansų ministerija neprieštarautų, kad į lengvatos aprėptį būtų įtraukti gamybinės paskirties pastatai, lengvata taptų dar patrauklesnė kaip tik tokioms investicijoms, kokių EIM ir Lietuva labiausiai norėtų į aukštos ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybą.
Mokestinės naštos tyrimas
Tax Foundation mokestinės aplinkos analizė parodė, kad išsimokant pelną mažiausiai dividendai Europoje apmokestinami Estijoje ir Latvijoje, tačiau parduodant akcijas šiose šalyse jau sumokama daugiau kapitalo prieaugio mokesčio nei Lietuvoje. Parduodant akcijas, mažiausia mokestinė našta tenka Slovėnijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje.
Lietuvoje dividendai apmokestinami 15% tarifu, o kapitalo prieaugis 20%.
Skaičiavimai rodo, kad 15% tarifu apmokestinus įmonės pelną ir išmokėjus dividendus akcininkui Lietuvoje jis nuo 100 Eur gauna 72,25 Eur, o gautas pelnas apmokestinamas bendruoju 27,75% tarifu.
Šiuo atveju Estijoje ir Latvijoje išmokamas lėšas apmokestina bendruoju 20% tarifu.
Akcininkui nusprendus parduoti akcijas, šios apmokestinamos 32% bendruoju tarifu, kai nuo 100 Eur įmonės pelno po mokesčių jam lieka 68 Eur (žr. lentelę teksto apačioje).
Šiuo atveju Estijoje ir Latvijoje išmokamas lėšas apmokestina bendruoju 36% tarifu.
[infogram id="d662ed1c-ad58-4e5d-830e-d9d7bc0d126c" prefix="aZh" format="interactive" title="Pelno mokestis EBPO šalyse 2021 m."]
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti