A. Bilotaitė teigia, kad plano „Vėtra“ planuojama atsisakyti, policijos vadas sako, kad jo neįvedimas buvo klaida
Pranešimas papildytas institucijų atstovų komentarais.
Ketvirtadienį Seime susitikusi su opozicinėmis frakcijomis, ministrė kartojo, kad ne politikai turi priimti sprendimus dėl riaušių malšinimo taktikos, o pareigūnai.
„Kalbant apie planą „Vėtra“, man atrodo, kad šis planas yra atgyvena ir netgi sovietinis reliktas. Mes, matyt, turėtumėme eiti moderniau – tą ir darysime, ir tikrai, matyt, peržiūrėsime. Ir to plano apskritai ateityje nebeliks“, – sakė ministrė.
Šis riaušių malšinimui skirtas planas sukėlė diskusijų tarp politikų po to, kai Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo pernykščių riaušių prie Seimo malšinimo.
Generolas apkaltino ministrę neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog būtų paskelbtas planas „Vėtra“.
Atsakomybę dėl plano neįvedimo trečiadienį viešai prisiėmė buvęs Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.
S. Gagas LNK televizijai sakė nusprendęs plano „Vėtra“ neskelbti, įvertinęs Viešojo saugumo tarnybos pateiktą informaciją, jog padėti malšinti riaušėms įstaiga neturi pareigūnų.
R. Pocius, taip pat susitikimą su ministre inicijavusios opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad neįvedus plano „Vėtra“, bet pasitelkdama VST pareigūnus riaušėms malšinti A. Bilotaitė pažeidė įstatymus.
Ministrė tvirtina, kad planas „Vėtra“ nėra būtinas pasitelkiant VST, tai galima padaryti ir žodžiu.
Praėjusią savaitę Vyriausybė R. Pocių atleido šalių susitarimu.
Šią savaitę R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, kad su juo buvo susidorota ir apkaltino ministrę A. Bilotaitę nekompetencija.
A. Bilotaitė sako svarstanti kreiptis dėl buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus pareiškimų į teismą ir teigė, jog generolo pareiškimus, kad šis nuolat jautė spaudimą trauktis, vertina kaip šmeižtą.
„Apie mobingą ir atitinkamą elgesį – žmonės, kurie dirba su manimi, žino, kad aš taikau visai kitokius darbo kultūros standartus, kurie galbūt buvo įprasti anksčiau. Tai yra išsigalvojimai iš mano buvusio pavaldinio pusės, elgesys toks, kad man sunku vertinti tuos išsireiškimus. Aš tai vertinu kaip šmeižtą ir vertinu su teisininkais – galbūt kreipsiuosi į teismą ir ginsiu savo garbę“, – susitikime su opozicinėmis frakcijomis ketvirtadienį sakė A. Bilotaitė.
Po interviu Vidaus reikalų ministerija teigė, kad savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“.
Policijos vadas plano neįvedimą laiko klaida
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad plano „Vėtra“ neįvedimas per prie Seimo kilusias riaušes buvo policijos ir jo, kaip įstaigos vadovo, klaida.
„Taip, tai Policijos departamento (klaida – VŽ). Na, aš vadovauju Policijos departamentui ir visai Lietuvos policijai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė R. Požėla, paklaustas, ar tai yra policijos ir jo paties asmeninė klaida.
Anot jo, planas neįvestas, nes „buvo susikoncentruota galbūt į kitus dalykus, į išmoktas riaušių pamokas, į situacijos aptarimus“.
„Tų priežasčių yra daug: ir tas masinis policijos darbuotojų išleidimas rugpjūčio mėnesį pailsėti, atostogauti, nes mes ruošėmės labai karštam rudeniui, kaip žinia, – rugsėjo 4 renginys, rugsėjo 10 renginys. Tai tiesiog tokia situacija susiklostė“, – sakė R. Požėla.
Jis sako apgailestaujantis, kad opozicija, ketvirtadienį išsikvietusi vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę aptarti situaciją dėl riaušių malšinimo ir buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus išėjimo iš darbo aplinkybių, neleido pasisakyti ir jam. Generalinis komisaras sakė, kad dalyvauti susitikime su opozicija jam pasiūlė pati ministrė.
„Gaila, kad man neleido pasisakyti. Bet manau, kad policijos generalinio komisaro pareigybė yra tokia, kad jis gali atvykti į Seimą, į posėdžius ir reikalui esant išsakyti savo poziciją. Aš manau, kad daug klausimų yra policijos kompetencija, ne politinė kompetencija, o teisėsaugos įstaigų. Natūralu, kad aš bet kurioje situacijoje turiu būti pasiruošęs atsakyti į keliamus klausimus“, – kalbėjo pareigūnas.
R. Pociaus vertinimas pasikeitė
S. Skvernelis susitikime teiravosi ministrės, kodėl ji teigiamai įvertino generolą R. Pocių iki riaušių, 2020 ir 2021 metais, ir kas pasikeitė per šį laiką.
A. Bilotaitė tvirtino, kad „vertinimas buvo toks, kokia buvo situacija“, o „pasikeitus situacijai, vertinimas keitėsi“.
„Jis nebuvo vertinamas blogai, bet ką tai keičia, jei jis neatėjo į savo darbą?“, – svarstė A. Bilotaitė.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus pietinė dalis sparčiai keičiasi – už Liepkalnio viena po kitos kuriasi gamybos ir logistikos įmonės. Čia jau formuojasi pramonės ašis, tampanti naujuoju sostinės verslo magnetu.
Europos privataus kapitalo fondas Waterland Private Equity pardavė savo kontrolinį Cloud ir skaitmeninės transformacijos lyderės Skaylink akcijų paketą Vodafone.
Kaunas keičiasi, auga ir gražėja – su šiuo pastaraisiais metais vis dažniau kartojamu teiginiu nebesiginčija niekas. Tačiau laikinosios sostinės ir jos apylinkių transformacija nebūtų įmanoma be nekilnojamojo turto vystytojų, kurie įgyvendindami ambicingus projektus keičia miesto veidą ir kuria naujus gyvenimo kokybės standartus.
Europos Sąjunga imasi revoliucinės pakuočių politikos reformos. 2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), pakeisiantis daugiau kaip tris dešimtmečius galiojusią Direktyvą 94/62/EB. Naujas teisės aktas žymi aiškų perėjimą nuo bendrų principų prie vienodų, privalomų ir išmatuojamų taisyklių. Jos paveiks kiekvieną gamintoją, importuotoją, platintoją, kuris išleidžia į bendrijos rinką supakuotus produktus, o taip pat vartotoją, akcentuoja Živilė Ramoškienė, RecyClass auditorė ir MB „Ecogrant“ vadovė.
Ji priminė 2018-aisiais atliktą tarnybinį tyrimą Vidaus reikalų ministerijoje „dėl generolo Pociaus tarnybinio pažeidimo naudojant tarnybinį transportą savo vestuvėms“. Tuomet premjeru buvo pats S. Skvernelis.
A. Bilotaitės teigimu, šis vertinimas buvo žinomas ir Vyriausybei.
„Kodėl šitas sprendimas nenukeliavo į Vyriausybę ir nebuvo priimtas? Jūs dangstėte savo kolegą?“, – klausė A. Bilotaitė.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas bei „darbiečių“ frakcijos atstovas Andrius Mazuronis klausė, ar ministrė, davusi žodinį įsakymą pasitelkti VST pajėgas, vėliau įformino tai ir raštu.
A. Bilotaitė tikino, kad raštu įsakymą turi įforminti ne ministerija, o „Policijos departamentas kartu su Viešojo saugumo tarnyba“.
„Pajėgos atėjo, jų reikėjo, nebuvo delsiama tai padaryti, tai buvo atlikta (...). Klausimas, kas būtų buvę, jei ministrė nebūtų teikusi tokio žodinio kreipimosi ir nebūtų paprašiusi pasitelkimo. Tada galėtų būti klausimas dėl atsakomybės“, – pabrėžė ji.
Apgailestauja dėl viešumo
Ministrė sako apgailestaujanti dėl R. Pociaus sprendimo viešai aptarinėti vidinius reikalus, nes tai, pasak jos, kenkia ir institucijų reputacijai, ir pačiam viešajam saugumui.
„Tikrai tikėjausi, kad bendru sutarimu išėjus jis elgsis kaip garbingas generolas ir tokių dalykų nedarys. Jaučiau atsakomybę, nes tai, kas dabar daroma viešumoje, kenkia ne tik institucijoms, jų reputacijai, valstybei, bet kartu daro ir grėsmę šiame geopolitiniame kontekste mūsų šaliai. Tikiuosi iš pačių pareigūnų, kad jie tą supranta eidami į viešumą ir keldami tuos klausimus“, – sakė ji.
Praėjusią savaitę Vyriausybė R. Pocių atleido šalių susitarimu.
Šią savaitę R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, kad su juo buvo susidorota ir apkaltino ministrę A. Bilotaitę nekompetencija.
VSD vadovas: ginčai dėl riaušių valdymo kelia nerimą
Tuo metu Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis teigia, akd institucijų ir politikų ginčai dėl pernykščių riaušių prie Seimo valdymo kelia nerimą.
„Žiūriu į tai su tam tikru stipriu nerimu. Todėl kad ypatingai karo Ukrainoje kontekste tokie dalykai tiesiog valstybei neišeina į sveikatą, kaip bebūtų. Mano giliu įsitikinimu, šiuo metu mes kaip tik turėtumėme suremti pečius, nustoti ginčytis galų gale, kapstytis, kas buvo, ko nebuvo, o kaip tik susikoncentruoti į dabartinius įvykius“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Jauniškis.
„Visa situacija aplink mus, pasaulyje, yra pavojinga ir tokiais momentais reikalingas susitelkimas, darbas, žiūrėjimas, kur yra tikrosios grėsmės, įdėti darbo daugiau stengiantis jas užkardyti, užbėgti tam už akių“, – pridūrė jis.
Ginčai dėl pernai rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių kilo po to, kai Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo riaušių malšinimo.
Po jo interviu „Delfi“ Vidaus reikalų ministerija teigė, kad savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“.
Opozicija kritikuoja ministrę ir žada inicijuoti parlamentinį tyrimą išsiaiškinti situacijai, abiem pusėms apsikeitus kaltinimais. Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą prašydami įvertinti, ar A. Bilotaitė ir kiti pareigūnai tinkamai ėjo savo pareigas.
Žada parlamentinį tyrimą
Kelių opozicinių partijų atstovai pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą išsiaiškinti situacijai, abiem pusėms apsikeitus kaltinimais. Demokratų sąjunga kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą prašydami įvertinti, ar A. Bilotaitė ir kiti pareigūnai tinkamai ėjo savo pareigas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos vadovas Lukas Savickas sakė neabejojantis, kad opozicija parlamentinį tyrimą dėl šios situacijos inicijuos artimiausiu metu.
„Iš to, ką matėme šiandien, šio susitikimo metu, esu tikras, kad opozicinės frakcijos artimiausiu metu inicijuos Seimui apsispręsti dėl laikinosios tyrimų komisijos sudarymo ir tolesnius žingsnius, kad į tuos klausimus pagaliau gautumėme ne klausimus, o atsakymus“, – teigė jis.
A. Bilotaitė savo ruožtu pareiškė, jog iš teisėsaugos tikisi „aiškaus, objektyvaus išnagrinėjimo“, o vertindama siūlomą steigti komisiją tvirtino, jog parlamentinė kontrolė dėl riaušių malšinimo jau buvo vykdyta.
„Bet jei Seimas nuspręs, kad reikia, kad jiems svarbu dar kartą pakartoti, tai Seimo valia. Jei Seimas nuspręs, aš esu pasirengusi atsakyti“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Apie 5.000 žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
