Kyjivas tikisi būti pasirengęs narystei ES iki 2025 m., JAV žada skirti Ukrainai 3 mlrd. USD vertės karinės pagalbos

• Mariupolio gynėjai pasakoja apie rusų nelaisvėje patirtus žiaurumus. JT įspėja, kad Rusija gali rengti nesąžiningus teismus nelaisvėje likusiems kariams.
• Denisas Šmyhalis, Ukrainos ministras pirmininkas, tiksi, kad Ukraina iki 2024 m. pabaigos visiškai pasirengs narystei ES.
• Ukraina tikisi, kad iki šių metų pabaigos užsienio partneriai suteiks jai papildomą 12–16 mlrd. USD finansinę paramą, kad padėtų susidoroti su Rusijos invazija.
• Kyjive antradienį prasideda naujas futbolo lygos sezonas, kurio tikslas atgaivinti normalų šalies gyvenimą.

Pirmadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="692646e9-fb50-4bda-80d4-6baab0acb763" prefix="yY4" format="interactive" title="Copy: 2022-08-21 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:01 Baigiame pildyti antradienio naujienų juostą

Visus įvykius kviečiame sekti trečiadienį nuo 6:30 val.

21:22 TATENA tikisi savo misiją į Zaporižios AE surengti „artimiausiomis dienomis“

Antradienį paskelbtame pareiškime teigiama, kad jei derybos dėl prieigos prie Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės (AE) Ukrainoje bus sėkmingos, JT branduolinės priežiūros institucija, TATENA, per kelias dienas apsilankys joje.

„Toliau labai aktyviai ir intensyviai konsultuojuosi su visomis šalimis“, – pareiškime cituojamas  Rafaelis Grossi, TATENA vadovas.

21:19 JAV planuoja skirti Ukrainai dar 3 mlrd. USD vertės pagalbos

Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje JAV orientuojasi teikti saugumo pagalbą ilgesniu laikotarpiu ir planuoja paskelbti dar apytikriai 3 mlrd. USD paramos paketą, iš kurio Kyjivo pajėgos būtų apginkluojamos ir apmokomos ne vienus metus, pranešė amerikiečių pareigūnai.

JAV pareigūnai naujienų agentūrai AP sakė, kad šį paketą planuojama paskelbti trečiadienį, kai bus minima Rusijos invazijos pradžios šešių mėnesių sukaktis ir Ukrainos nepriklausomybės diena. Iš šių lėšų turėtų būti finansuojamas dronų, kitokios ginkluotės ir įrangos pirkimas, bet visa tai Ukraina tikriausiai gautų tik po 1–2 metų, nurodė šaltiniai.

Pagalbos paketo pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą bendra suma dar gali būti pakeista, bet tikriausiai nedaug, sakė pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

21:15 V. Zelenskis paneigė Ukrainos atsakomybę dėl D. Duginos nužudymo

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, paneigė savo šalies atsakomybę dėl Darjos Duginos, Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino dukros, nužudymo susprogdinant automobilį.

„Tai nėra mūsų atsakomybė, – sakė jis antradienį. – Ji nėra mūsų šalies pilietė, mes ja nesidomime“.

20:56 V. Zelenskis Vyriausybę paragino užtikrinti karių atlyginimus ir šildymo sezoną šalyje

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pareiškė, kad pagrindiniai šalies ministrų kabineto uždaviniai yra užtikrinti karių atlyginimus ir šildymo sezoną Ukrainoje.

„Pasakysiu jums atvirai – reikia padaryti du dalykus, nes mes matome, iš kur ateina puolimas. Puolimas vyksta mūšio lauke, todėl reikia gintis, žmonės turi būti motyvuoti. Ir yra energetinis puolimas, energetinė ataka“, – aiškino Ukrainos vadovas, kurį citavo „Ukrinform“.

Pasak prezidento, jei kažkas šiomis kryptimis neveiks, „tada bus daromos išvados“.

19:58 Kyjivas kaltina Maskvą neteisėtu ukrainiečių vaikų įvaikinimu

Kyjivas antradienį apkaltino Maskvą organizuojant masinį neteisėtą ukrainiečių vaikų įvaikinimą, perkeliant juos iš okupuotų teritorijų į Rusiją.

„Rusijos Federacija toliau grobia vaikus iš Ukrainos teritorijos ir organizuoja neteisėtą Rusijos piliečių jų įvaikinimą ", – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Daugiau kaip 1.000 vaikų iš Mariupolio“, Rusijos kariuomenės okupuoto pietinio Ukrainos miesto, „buvo neteisėtai perduoti pašaliniams asmenims Tiumenėje, Irkutske, Kemerove ir Altajaus krašte“ Sibire, sakoma pareiškime, kuriame minimi įvairūs Rusijos regionai.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, ši informacija parengta remiantis netoli Ukrainos esančio Rusijos pietinio Krasnodaro miesto vietos valdžios institucijų pateiktais duomenimis. Pareiškime teigiama, kad Krasnodaro regione „specializuotose įstaigose“ laikoma daugiau kaip 300 ukrainiečių vaikų.

Ministerija apkaltino Rusiją veiksmais, kuriais „šiurkščiai pažeidžiama 1949 metų Ženevos konvencija“ ir JT Vaiko teisių konvencija. Ji paragino gražinti „visus Ukrainos vaikus, kurie buvo neteisėtai perkelti į Rusijos teritoriją, tėvams arba teisėtiems globėjams“.

19:08 Vakarų lyderiai perspėja Rusiją dėl planų aneksuoti naujas teritorijas

Vakarų šalių lyderiai, kalbėdami „Krymo platformos“ konferencijoje, perspėjo Rusiją neaneksuoti kitų Ukrainos teritorijų.

Andrzejaus Dudos, Lenkijos prezidento, teigimu, Vakarų nuosaiki reakcija į aneksiją prilygsta „nuolaidžiavimui“ Rusijai. Jis pridūrė, kad Vakarų santykiai su Maskva nebegali būti tokie, lyg nieko nebūtų įvykę.

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, konferencijoje teigė, kad nuo vasario mėnesio Maskva naudojasi Krymu kaip placdarmu išpuoliams prieš Ukrainą ir „bandymų poligonu brutaliems metodams, kuriuos Rusija dabar taiko kitose okupuotose Ukrainos dalyse“.

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, sakė, kad Vakarų lyderiai „smerkia Rusijos bandymus jėga integruoti Ukrainos teritorijos dalis. Bet kokie suklastoti referendumai ar kiti bandymai pakeisti Ukrainos teritorijos dalių statusą niekada nebus pripažinti.

„Tokie žingsniai užkerta kelią bet kokioms deryboms“, – sakė O. Scholzas.

19:04 „Reuters“: Vokietija planuoja karinę paramą Ukrainai

Antradienį Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, pareiškė, kad jo šalis planuoja papildomą ginklų paketą Ukrainai, kurio vertė daugiau kaip 500 mln. Eur.

Pasak agentūros „Reuters“, kurios šaltinis dalyvavo Toronte vykusioje konferencijoje apie Ukrainą, Vokietija planuoja pristatyti dar tris oro gynybos sistemas „Iris-T“, tuziną šarvuočių, 20 raketų paleidimo įrenginių, tiksliųjų šaudmenų ir kovos su dronais sistemų.

Visa ginkluotė bus pristatyta 2023 m., o dalis jos galbūt ir anksčiau, sakė šaltinis ir pridūrė, kad Vokietijos parlamento biudžeto komitetas dar turi patvirtinti šią paramą, kurią O. Scholzas apibūdino kaip indėlį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų modernizavimą.

18:53 Rusijos ir Prancūzijos ministrai aptarė ekspertų vizitą Zaporižios AE

Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, antradienį aptarė su Catherine Colonna, Prancūzijos kolege, numatomą nepriklausomų inspektorių vizitą Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje (AE).

Jie „išsamiai aptarė padėtį Zaporižios AE ir galimybes surengti TATENA misijos vizitą į elektrinę“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame po ministrų pokalbio telefonu.

S. Lavrovas sakė, kad Ukraina „ir toliau apšaudo didžiausią Europoje AE ir prie jos esančią teritoriją, todėl visiems Europos gyventojams gresia branduolinės katastrofos pavojus“.

Kyjivas teigia, kad elektrinę apšaudo Rusija.

18:37 Ukraina tikisi būti pasirengusi narystei ES iki 2025 m.

Denisas Šmyhalis, Ukrainos ministras pirmininkas, paskelbė apie šalies planus iki 2024 m. pabaigos visiškai pasirengti narystei Europos Sąjungoje (ES).

„Europos integracijos darbas nesustojo nė vienai dienai. Ir iki 2024 m. pabaigos planuojame būti visiškai pasirengę įstoti į ES. Tai mūsų vertybinis ir civilizacinis kelias“, – sakė D. Šmyhalis, praneša „Ukrinform“.

Jis džiaugėsi, jog nuo birželio mėnesio Ukrainai pavyko pasiekti, kad ES panaikintų visus tarifus ir kvotas Ukrainos eksportui.

„Toliau aktyviai įgyvendiname Europos teisės aktus ir jau įvykdėme apie 70% asociacijos susitarimo su ES“, – pridūrė D. Šmyhalis.

18:10 J. Borrellis: V. Putinas viliasi, kad Europa neatlaikys įtampos

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, viliasi, kad Europos Sąjungos (ES) vieningas atsakas į jo pradėtą invaziją Ukrainoje pakriks, kai augančios kainos smogs europiečių vartotojų piniginėms, antradienį perspėjo Josepas Borrellis, Briuselio užsienio politikos vadovas.

Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP vyriausiasis įgaliotinis ES užsienio reikalams sakė, kad V. Putinas įžvelgia „Europos nuovargį ir jos piliečių nenorą prisiimti pasekmių už paramą Ukrainai“.

„Turime atsilaikyti, išskaidyti kainą visai ES“, – pridūrė J. Borrellis ir perspėjo, kad pastangos išlaikyti 27 Bendrijos šalių vienybę yra uždavinys vykdomas „diena iš dienos“.

„Privalome neužmiršti, kad ES yra valstybių, turinčių skirtingą požiūrį Rusijos atžvilgiu, asociacija, – pabrėžė jis. – Privalome suteikti Ukrainai paramą, kuri apima ne vien ginklų tiekimą. Susidūrę su atsisakančiais stabdyti karą, privalome sugebėti pasipriešinti.“

„Valstybės narys yra savo užsienio politikos šeimininkės. Privalome užtikrinti, kad jų interesai pasiektų bendrą tašką. Visada veikiame kompromiso režimu“, – teigė J. Borrellis.

Vis dėlto Rusijos lyderis neketina nuleisti rankų, o Europa nerimauja, kad Maskvos pajėgos gali apgarinti vieną Ukrainos atominę elektrinę ir sukelti žemyno masto branduolinę katastrofą.

„V. Putinas išlieka nepalenkiamas. Privalome tęsti spaudimą sankcijomis ir atkurti Ukrainos pajėgas, – pažymėjo J. Borrellis. – Karas suka nauja linkme. Ukrainiečiai perėjo į puolimą.“

17:50 „Yandex“ parduoda savo žiniasklaidos projektus „VKontakte“ savininkei

Rusijos IT milžinė „Yandex“ antradienį paskelbė parduodanti savo žiniasklaidos projektus su vyriausybe siejamai varžovei, didžiausio Rusijos socialinio tinklo „VKontakte“ savininkei VK.

Šis pardavimas – tai yra dar vienas ženklas, kad šalies vyriausybė didina Rusijos auditorijai prieinamų interneto platformų kontrolę, Maskvai tęsiant karinę invaziją Ukrainoje. 

Išsamiau skaitykite čia.

17:28 JT susirūpinusios dėl Rusijos planų vykdyti neteisėtus karo belaisvių teismus

Jungtinės Tautos (JT) antradienį išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kad Rusija ruošiasi teisti Ukrainos karo belaisvius tokiomis sąlygomis, kurios gali prilyginti karo nusikaltimams.

JT žmogaus teisių biuras pareiškė, kad susirūpinimą kelia vaizdai ir filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip sugriautame Ukrainos Mariupolio mieste filharmonijos salėje statomi metaliniai narvai, skirti karo belaisviams laikyti teismo proceso metu.

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

17:12 Ukraina tikisi papildomos 12–16 mlrd. USD finansinės pagalbos

Ukraina tikisi, kad iki šių metų pabaigos užsienio partneriai suteiks jai papildomą 12–16 mlrd. USD finansinę paramą, kad padėtų susidoroti su Rusijos invazija, sako Denysas Šmyhalis, ministras pirmininkas.

Pareiškime jis teigė, kad Ukraina sugebėjo išlaikyti finansinį stabilumą dėl išorės pagalbos, kuri jau sudarė 14 mlrd. USD, tačiau Kyjivui teko daugiau kaip 40% biudžeto išlaidų – daugiau kaip 11,51 mlrd. USD – nukreipti karinėms reikmėms.

16:55 G. Nausėda: karo Ukrainoje baigtis nulems Europos ateitį

Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą baigtis nulems Europos ateitį, sako Gitanas Nausėda, prezidentas, antradienį dalyvavęs nuotoliniame „Krymo platformos“ viršūnių susitikime.

Anot jo, šalys turi ir toliau padėti Ukrainai tiek karine prasme, tiek remiant jos ekonomiką. Jo teigimu, Rusijos agresija prieš Ukrainą, prasidėjusi prieš aštuonerius metus Kryme, tęsiasi, o pusiasalis privalo grįžti teisėtam savininkui. G. Nausėda dar kartą akcentavo būtinybę ir toliau stiprinti sankcijas Rusijai, atsisakyti šios šalies energetinių išteklių, kaip tai padarė Lietuva. 

„Krymo platforma“ yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

Kalbėdamas Krymo platformos susitikime prezidentas taip pat akcentavo, kad yra akivaizdu, jog nuolaidžiavimo politika Rusijai nėra tinkamas kelias iš susiklosčiusios padėties. Pasak Lietuvos vadovo, vienintelis sprendimas yra nenutrūkstama parama Ukrainai ir tolesnė Rusijos izoliacija.

Antrajame Krymo platformos susitikime taip pat dalyvavo Lenkijos, Kroatijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Slovakijos, Turkijos, Moldovos, Sakartvelo, Prancūzijos prezidentai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkė, NATO generalinis sekretorius.

Susitikimo dalyviai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame sutaria ir toliau reikalauti Rusijos nutraukti neteisėtą Krymo okupaciją ir grąžinti Ukrainai jai priklausančias teritorijas. Pareiškime taip pat smerkiama neišprovokuota Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, o Rusija yra raginama nedelsiant nutraukti karinius veiksmus ir išvesti pajėgas iš visų šalies teritorijų, įskaitant Krymą.

16:44 JK premjeras: remsime Ukrainą, kol Rusija „užbaigs šį bjaurų karą ir išves savo pajėgas iš visos Ukrainos“

Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, paragino pasaulio lyderius neleisti Vladimirui Putinui, Rusijos prezidentui, pakartoti Krymo aneksijos kitose Ukrainos dalyse.

Premjeras paragino sąjungininkus ir toliau remti Ukrainą, kol Rusijos pajėgos pasitrauks iš visos jos teritorijos. Jis pridūrė, kad Rusijos vadovas rengia „daugiau aneksijų ir daugiau fiktyvių referendumų“, skelbia „The Guardian“.

B. Johnsonas, nuotoliniu būdu kreipdamasis į tarptautinę konferenciją „Krymo platforma“,  pažadėjo, kad JK ir toliau rems Ukrainą karine, humanitarine, ekonomine ir diplomatine parama, kol Rusija „užbaigs šį bjaurų karą ir išves savo pajėgas iš visos Ukrainos“.

16:12 E. Macronas: ES pasiruošusi remti Ukrainą „ilgą laiką“

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, antradienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga (ES) „ilgą laiką“ rems Ukrainą, kovojančią su Rusijos karine invazija“.

Praėjus šešiems mėnesiams nuo karo pradžios „mūsų ryžtas nepasikeitė, ir esame pasiruošę išlaikyti šias pastangas ilgą laiką“, E. Macronas sakė savo vaizdo kreipimesi į Kyjive vykstančios konferencijos „Krymo platforma“ dalyvius.

„Ši tarptautinės tvarkos destabilizacija ir tolesni sutrikdymai humanitariniu lygiu, energetikos ir maisto prasme, yra Rusijos ir vien tik Rusijos pasirinkimo užpulti Ukrainą vasario 24 dieną pasekmė“, – tęsė jis.

„Su tuo susiduriant negali būti jokio silpnumo, jokios kompromiso dvasios, nes tai yra mūsų visų laisvės ir taikos visame pasaulyje klausimas“, – pabrėžė E. Macronas.

16:02 Ukrainoje minimos vėliavos dienos Lvive akimirkos

Rugpjūčio 23 d. Ukrainoje – vėliavos diena. Lvive vyko šios dienos šios dienos minėjimas.

15:48 Vokietijoje užregistruota beveik 1 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Iš viso į Vokietiją bent laikinai atvyko 967.546 nuo karo bėgantys žmonės, 36% iš jų – vaikai, antradienį pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerija. Maždaug 97% jų yra Ukrainos piliečiai.

Tarp suaugusiųjų trys iš keturių yra moterys, maždaug 8% atvykėlių yra vyresni nei 64 metų.

„Daugelis mūsų visuomenės narių deda daug pastangų, kad padėtų pabėgėliams“, – sakė Nancy Faeser, vidaus reikalų ministrė, pavadinusi pabėgėlių antplūdį „didžiausiu pabėgėlių srautu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.

Praėjusios savaitės pabaigoje Vokietijos mokyklose buvo registruota 155.000 ukrainiečių moksleivių, pranešė Berlyne vykusios švietimo ministrų konferencijos dalyviai.

Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios visoje Europoje užregistruota daugiau kaip 6,6 mln. ukrainiečių pabėgėlių.

Dauguma Ukrainos pabėgėlių nori kuo greičiau grįžti namo, rodo liepos mėnesį paskelbtos JT apklausos duomenys, tačiau jie neturi vilties tai padaryti, kol nesibaigs karas.

15:34 Rusijoje surengtos A. Dugino dukters laidotuvės

Maskvoje antradienį atsisveikinta su Darja Dugina, įtakingo ultranacionalistinių pažiūrų filosofo Aleksandro Dugino dukterimi, žuvusia per automobilio sprogimą, dėl kurio Rusija iškart apkaltino Ukrainą. Kyjivas tokius kaltinimus griežtai atmeta.

Plačiau skaitykite čia.

15:24 Ukrainoje – futbolo rungtynės

Kyjive antradienį prasideda naujas futbolo lygos sezonas, kurio tikslas atgaivinti normalų šalies gyvenimą. Vasarį, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šalyje buvo sustabdytos visos profesionalios sporto rungtynės.

Olimpiniame stadione atidarymo dieną susitiks Donecko „Šachtar“ ir Charkivo „Metalist 1925“ – komandos iš rytinių miestų, kovojančių dėl savo išlikimo.

Į 65.000 žiūrovų talpinantį stadioną miesto centre nebus įleidžiami jokie sirgaliai, o nuskambėjus oro pavojaus sirenoms žaidėjai turės skubiai persikelti į slėptuves.

„Turime taisykles, kaip elgtis. Pavojaus atveju, turėtume būti po žeme. Esame pasiruošę, esame stiprūs ir, manau, parodysime visam pasauliui Ukrainos gyvenimą ir norą laimėti“, – pirmadienį interviu telefonu naujienų agentūrai AP sakė „Šachtar“ kapitonas Tarasas Stepanenka.

15:07 V. Zelenskis žada didėjanti atsaką Rusijai

Papildyta 15:28

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, bendroje spaudos konferencijoje su Andrzejumi Duda, Kyjive viešinčiu Lenkijos prezidentu, komentuodamas padidėjusią raketų grėsmę iš Rusijos per Nepriklausomybės dieną, t. y. rugpjūčio 24 d., teigė, kad ši informacija paremta Ukrainos ir užsienio žvalgybos duomenimis.

Jis pabrėžė, kad atakų iš Rusijos grėsmė visoje šalyje gresia kasdien, o atsakymas į sostinės puolimą būtų toks, koks būtų į bet kokį Ukrainos miesto atakavimą.

„Jei jie smogs mums, sulauks atsako, galingo atsako. Noriu pasakyti, kad kiekvieną dieną šis atsakas augs, jis bus vis stipresnis ir stipresnis“, – teigė Ukrainos lyderis, kurį citavo „The Guardian“.

V. Zelenskis dar savaitgalį perspėjo apie artėjančią grėsmę. Jis per savo kasdienį kreipimąsi į tautiečius pareiškė: „Šią savaitę Rusija gali bandyti padaryti kažką ypač bjauraus, kažką ypač žiauraus.“

Tokie perspėjimai nuskambėjo po Rusijos pareiškimo, kad Ukrainos žvalgybos tarnybos yra atsakingos už savaitgalį įvykdytą automobilio sprogdinimą, per kurį žuvo Aleksandro Dugino, vieno įtakingiausių dešiniojo sparno Rusijos politinių ideologų, duktė. Kyjivas neigia kaip nors prisidėjęs prie to incidento.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas vėlai pirmadienį perspėjo dėl platesnės branduolinės grėsmės – ypač atsižvelgdamas, kad Rusija užsiminė apie savo didžiulį branduolinį arsenalą karo pradžioje.

A. Guterresas pirmadienį pareikalavo nutraukti „žvanginimą branduoliniais ginklais“, nes pasaulis patiria „didžiausio pavojaus akimirką“. JT vadovas taip pat paragino atominius arsenalus turinčias šalis įsipareigoti „pirmoms jų nepanaudoti“.

14:57 Separatistai: Ukraina apšaudė administracinį pastatą Donecke

Ukrainos pajėgos antradienį iš Vakarų tiekiamų ginklų sistemą apšaudė pastatą, kuriame įsikūrusi Donecko regiono Rusijos primestos valdžios administracija.

Per šiuos smūgius esą žuvo trys žmonės, savo „Telegram“ kanale paskelbtoje žinutėje pranešė Denisas Pušilinas, Rusijos paskirtas Donecko vadovas.

Ukraina šių teiginių kol kas nepakomentavo.

14:35 V. Zelenskis dalyvavimas G 20 susitikime priklausys nuo padėties mūšio lauke

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, kalbėdamas spaudos konferencijoje su Andrzejumi Duda, Lenkijos prezidentu, pareiškė, jog jo sprendimas dėl dalyvavimo Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G 20) aukščiausiojo lygio susitikime priklausys nuo padėties mūšio lauke.

VŽ primena, jog Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, jau patvirtino savo dalyvavimą šiame aukščiausio lygio susitikime.

Kaip praneša „Unian“, V. Zelenskis patikino, kad Rusijai surengus šiuo metu įkalintų „Azov“ karių teismą, tai reikštų, jog „apskritai nebebus jokių derybų su Rusija, taip pat ir G 20 aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose“.

„Jei su mūsų kaliniais elgiamasi būtent taip, kaip jūs sakėte, tai čia kalbama apie raudonąsias linijas. Kokios derybos, apie ką čia kalbėti? Tai ir yra esmė. Neturiu ką pridurti“, – atsakė V. Zelenskis į klausimą dėl „Azov“ karių teismo Rusijoje.

14:25 Rusijos „Sberbank“ parduoda savo padalinį Kazachstane holdingui „Baiterek“

Į Vakarų sankcijų spaustuvus dėl karo Ukrainoje patekęs, nuo tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungtas didžiausias Rusijos komercinis bankas „Sberbank“ priverstas trauktis iš kaimyninės Kazachstano rinkos.

Rusijos žiniasklaida skelbia, jog „Sberbank“ pasirašė sutartį dėl jo antrinio banko Kazachstane pardavimo šios šalies nacionaliniam holdingui „Baiterek“.

Išsamiau skaitykite čia.

14:16 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per pastarąją parą nukovė 150 rusų karių, sunaikino du tankus ir aštuonis šarvuočius.

14:06 Maskvos savivaldybės nariui pateikti kaltinimai diskreditavus kariuomenę už pacituotą popiežiaus maldą

Maskvos regiono tarybos nariui Ziuzinui Konstantinui Jankauskui policija surašė protokolą už tai, kad šis „diskreditavo“ šalies ginkluotąsias pajėgas.

Kaltinimai vyrui pareikšti už tai, kad šis „VKontakte“ paskyroje pasidalijo popiežiaus Pranciškaus malda, kurioje meldžiamasi dėl taikos Ukrainoje.

„Broliai ir seserys, ką tik pasimeldėme palaimintajai Nekaltajai Marijai. Šią savaitę miestas, nešantis jos vardą – Mariupolis, tapo sielą draskančio karo, kuris niokoja Ukrainą, kankiniu. Barbariškumui ir vaikų bei nekaltų, beginklių civilių žudymui negali būti jokių patenkinamų, strateginių argumentų: ši nepriimtina, ginkluota agresija turi būti sustabdyta, kol ji nepavertė miestų kapinėmis“, – rašoma politiko pasidalintoje maldoje.

Popiežius kovo 13 dieną malda kreipėsi su prašymu „sustabdyti skerdynes“.

Teismas vyro laukia rugpjūčio 26 dieną.

13:44 Ukraina perspėja apie rusų galimai ruošiamą teroro išpuolių seriją

Oleksyjus Danilovas, Ukrainos saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, pareiškė, kad artimiausiu metu Rusija gali surengti seriją teroristinių išpuolių, kurių metu būtų taikomasi į civilius gyventojus.

Tai, anot jo, būtų atsakas už Darijos Duginos žmogžudystę, dėl kurios Kremlius paskubomis kaltę verčia Ukrainos specialiosioms tarnyboms. Ukraina kaltę dėl atakos neigia.

O. Danilovas taip pat teigė, kad mažėjanti rusų parama karo veiksmams reiškia, jog Kremliui reikia imtis priemonių, jei šis nori sutelkti pakankamai paramos visuotinei mobilizacijai.

13:28 V. Zelenskis pasirašė įstatymą, numatantį įrengti slėptuves visuose naujuose pastatuose

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, kuris numato, jog nuo šiol bus būtina įrengti slėptuves visuose naujuose pastatuose.

Apie tai praneša Aukščiausios Rados interneto svetainėje.

12:47 Rygoje pradėtas nuimti sovietų karių paminklas

Latvijos sostinėje Rygoje prasidėjo paminklo, skirto sovietų kariams, nukėlimo darbai, praneša latvių spauda.

Paminklų nukėlimas gali užtrukti, o kada tiksliai visos karių skulptūros bus nukeltos – neaišku. Rygos miesto taryba skelbė, kad darbai turi būti baigti vėliausiai iki lapkričio 15-os dienos.

Pirmadienį apie 50 žmonių buvo susirinkę protestuoti prieš paminklo nukėlimą, pranešė latviška portalo „Delfi“ versija.

Paminklas buvo pastatytas 1985 metais, jis stovi centrinėje Rygos dalyje, Pergalės parke.

12:27 G. Landsbergis: ES nesutarus dėl vizų rusams draudimo, Lietuva svarstytų jį regiono lygiu

Jeigu Europos Sąjunga nesutartų dėl vizų rusams neišdavimo keliavimo tikslais, Lietuvos pareigūnai svarstytų siūlyti daryti tai regiono lygiu, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Pirmiausia siekiame europinio sprendimo dėl to, kad jis yra tvariausias, teisiškai teisingiausias. (...) Jeigu tokio nėra randama, neatmetame galimybės ieškoti regioninio sprendimo, kuris įtrauktų Baltijos valstybes, Lenkiją ir, potencialiai, Suomiją“, – žurnalistams po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

12:07 Rusija skelbia užėmusi vieną kaimelį pietų Ukrainoje

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pirmadienio ataskaitoje pripažino, kad Rusijos pajėgoms pavyko apsiekti dalinės sėkmės Blagodatnojų miestelyje Chersono regione, maždaug 35 km atstumu nuo Mykolajivo.

Tai kol kas yra vienintelė Rusijos pajėgų sėkmė fronte pastaruoju metu.

11:27 Lietuva į JK siųs 30 instruktorių Ukrainos kariams apmokyti  

Lietuva į Jungtinę Karalystę siųs dvi rotacijas instruktorių, kurie ten apmokys Ukrainos karius, antradienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Galiu patvirtinti, kad Lietuva siųs į D. Britaniją dvi rotacijas po 15 instruktorių baziniam Ukrainos karių rengimui. Tai dar didina Lietuvos indėlį rengiant Ukrainos karius“, – feisbuke rašė ministras.

Nuo Rusijos besiginančios Ukrainos šauktiniai Didžiojoje Britanijoje apmokyti pradėti liepą. Iš viso pagal dvišalę sutartį čia rengiamasi apmokyti iki 10.000 ukrainiečių savanorių, neturinčių beveik jokių karybos įgūdžių.

Programoje dalyvauja per tūkstantį britų kariškių.

Kelias savaites trunkantys kursai pagrįsti britų karių rengimo programa. Jie apima pagrindinių kario įgūdžių formavimą, gebėjimą valdyti ginklus, teikti pagalbą mūšio lauke, veikti lauko sąlygomis reikalingus gebėjimus, patruliavimo taktiką ir ginkluotųjų konfliktų teisinius ypatumus.

11:20 A. Anušauskas: Ukraina investuotų į Lietuvos įmones, gaminančias žvalgybinius dronus

Ukraina pasiryžusi investuoti į Lietuvos įmones, kurios galėtų operatyviai gaminti karui su Rusija reikalingus žvalgybinius dronus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Plačiau apie tai rašoma čia.

11:08 33 krovininiai laivai jau išgabeno 719.549 tonų maisto produkcijos iš Ukrainos

Iš viso jau 33 pakrauti krovininiai laivai jau paliko Ukrainos Juodosios Jūros uostus pagal pasiektą susitarimą tarp Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir Jungtinių Tautų dėl saugaus koridoriaus maisto produktų kroviniams eksportuoti.

Šie laivai jau išgabeno 719.549 tonų krovinio, pranešė Ukrainos žemės ūkio ministerija.

10:43 Ukraina: 825 žmonės evakuoti iš okupuotų teritorijų Charkive

Iryna Veresčiuk, Ukrainos vicepremjerė, savo „Telegram“ pranešime skelbia, jog Ukrainai pavyko evakuoti 825 žmones iš Rusijos okupuotų teritorijų Charkivo regione.

Anot jo, 238 iš išgelbėtųjų buvo vaikai.

„Norime padėkoti regiono gubernatoriui Olehui Synehubovui bei savanorių būriams, suorganizavusiems šį procesą“, – rašė I. Veresčiuk.

10:17 Lenkijos prezidentas A. Duda atvyko į Kyjivą

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atvyko į Kyjivą, kur ketina susitikti su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Lyderiai aptars karo Ukrainoje situaciją, Lenkijos paramą Kyjivui ir dvišalius santykius, A. Duda skelbia savo „Twitter“ įraše.

09:38 Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportas per metus sumažėjo perpus

Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksporto apimtys sumažėjo per pusę, lyginant su praėjusių metų skaičiais, rodo pirmadienį paviešinti Žemės ūkio ministerijos duomenys, kuriuos cituoja „The Guardian“.

Produkcijos eksportas periode nuo vasario 24 dienos iki rugpjūčio 15 dienos sumažėjo iki 10 mln. tonų produkcijos, palyginti su 19,5 mln. tonomis pernai metais.

Grūdų derlius šiemet, planuojama, susitrauks iki 50 mln. tonų, palyginti su 86 mln. tonomis rekordiniais 2021-aisiais.

09:12 Per Rusijos smūgius Dnipropetrovsko srityje žuvo moteris, dar 3 žmonės sužeisti

Rusijos pajėgos praėjusią naktį keturis kartus apšaudė Dnipropetrovsko regioną centrinėje Ukrainoje, pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenko.

Turimais duomenimis, per smūgius mažiausiai vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti. 

„Įtempta naktis su keturiais apšaudymais... Rusijos armija vėl atakavo du rajonus – Kryvyj Riho ir Nikopolio“, – parašė V. Rezničenka  platformoje „Telegram“.

Pasak jo, Kryvyj Rihas buvo apšaudytas iš salvinės raketų ugnies sistemų „Uragan“. Per apšaudymą žuvo 45 metų moteris, jos sutuoktinis buvo sužeistas.

„Nikopolio rajonas praėjusią naktį buvo apšaudytas priešo tris kartus“, – nurodė V. Rezničenkoa ir pridūrė, kad buvo sužeistos dvi moterys – 61 ir 63 metų.   

Per apšaudymą Nikopolio mieste, įsikūrusiame šalia Dnipro upės, buvo apgadinti šeši gyvenamieji namai, dujotiekis ir vandentiekis.

08:34 „Politico“: JAV galėjo perduoti daugiau ginklų Ukrainai nei skelbė viešai

Vašingtone daugėja spekuliacijų, kad JAV galėjo perduoti daugiau ginklų Ukrainai, negu buvo pranešta viešai, rašo žurnalas „Politico“.

Penktadienį aukšto rango Pentagono pareigūnas teigė, kad JAV jau kurį laiką tiekia Ukrainai didelio greičio priešradarines raketas. Oficialiai apie tokių sistemų perdavimą anksčiau pranešta nebuvo, pranešė žurnalas.

„Politico“ taip pat matė JAV prezidento administracijos pareigūno laišką Kongresui, kuriame kalbama apie 775 mln. USD vertės karinės paramos paketą Ukrainai, kuriame taip pat užsimenama, kad į sąrašą gali būti įtraukta ne visa suteikta parama.

Žurnalas taip pat rėmėsi dviem neįvardintais pareigūnais, kurie teigė, jog į rugpjūčio 19-os dienos karinės pagalbos paketą buvo įtrauktos ir „Excalibur“ raketos, nors viešai apie tokių sistemų perdavimą pranešta nebuvo.

Spekuliacijas dėl to, kad galbūt ne visa karinė parama buvo atskleista, paskatino ir sėkmingi Ukrainos smūgiai Krymo pusiasalyje, atlikti gerokai toliau nuo fronto linijos ir reikalaujantys didesnio veikimo nuotolio nei turi dauguma turimų Ukrainos ginklų sistemų, o vienintelė turima Ukrainos tokio nuotolio sistema būtų nebent priešlaivinė raketa „Neptun“.

„Politico“ spėja, kad smūgiams Krymui galbūt buvo pasitelktos ATACMS sistemos, nors JAV iki šiol neigė perdavusi tokias sistemas Ukrainai.

07:42 JAV žvalgyba: Rusija ketina intensyvinti bombardavimą ateinančiomis dienomis

JAV Valstybės departamentas išplatino perspėjimą, kuriame teigiama, kad ateinančiomis dienomis Rusija ketina suintensyvinti civilinės infrastruktūros ir valdžios įstaigų apšaudymą.

JAV ambasada Kyjive išplatino šį pranešimą.

Jungtinių Valstijų žvalgyba pirmadienį paviešino ataskaitą, kurioje manoma, jog Rusija telks pastangas ties civilių objektų bombardavimu ir paragino JAV piliečius palikti šalį.

07:14 Seimo Užsienio reikalų komitetas aiškinsis situaciją dėl vizų neišdavimo rusams

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) antradienį svarstys siūlymą Europos Sąjungos (ES) mastu neišduoti Šengeno vizų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

„Tą temą norime aptarti, nes ji tikrai aktuali. Komiteto nariai nori kartu su ministru aptarti, kokia situacija yra Europos Sąjungoje, kokios yra valstybių pozicijos ir kokia galėtų būti Lietuvos pozicija“, – URK posėdžio išvakarėse BNS sakė komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.

Anot jos, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio argumentus svarbu išklausyti ir dėl to, kad rugpjūčio 31 dieną numatytas neformalus užsienio reikalų ministrų susitikimas, per kurį taip pat bus keliamas šis klausimas.

Komiteto posėdis bus uždaras.

Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Panašius sprendimus priėmė ir Latvija su Estija.

Talinas žengė dar toliau ir į šalį neįsileidžia Rusijos turistų, turinčių Estijos išduotas Šengeno vizas.

Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, pasiūlė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.

06:54 Nyderlandai Ukrainos atstatymui atidėjo 65 mln. Eur

Nyderlandai skirs daugiau nei 65 mln. Eur sumą Ukrainos atstatymui po karo, praneša „BBC Russian“.

Pinigai bus numatyti tiltų, ligoninių, užtvankų, kurios buvo sugriautos per karą, atstatymui, dalis lėšų bus skirta Ukrainos smulkiam ir vidutiniam verslui paremti.

Dar milijonas eurų bus skirtas Nikolajevo, Odesos ir Chersono atstatymui.

10 milijonų eurų numatoma skirti teritorijų išminavimo reikmėms. Šiuo metu Nyderlandų gynybos ir užsienio prekybos ministrai Kaisa Ollongren ir Lie Schreinemacheris lankosi Kyjive.

06:49 G. Nausėda dalyvaus Krymo platformos susitikime

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį nuotoliniu būdu dalyvaus antrajame Krymo platformos susitikime.

„Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo aneksijos, kaip ir kitų Rusijos bandymų diskredituoti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Privalome ir toliau remti Ukrainą, plačiai ir garsiai tarptautinėje erdvėje kalbėti apie Rusijos vykdomus žiaurius karo nusikaltimus. Visapusiškai remiu šią Volodymyro Zelenskio iniciatyvą“, – susitikimo išvakarėse Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.

Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

06:45 Mariupolio gynėjai pasakoja apie rusų nelaisvėje patirtus žiaurumus 

Po mūšio dėl Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio į Rusijos nelaisvę patekę ukrainiečių kariai iš pulko „Azov“ pirmadienį sakė, kad nelaisvėje buvo žiauriai mušami.

Keli pulko „Azov“ nariai, paleisti per Kyjivo ir Maskvos apsikeitimą belaisviais, per internetinę spaudos konferenciją žurnalistams pasakojo matę, kaip kariai buvo mušami tol, kol jiems lūžo kaulai.

„Jie mus išrengė, privertė nuogus tupėti. Jei kuris nors iš vaikinų pakeldavo galvą, jie tuoj pat pradėdavo mušti“, – pasakojo sunkiai sužeistas „Azov“ karys Denysas Čepurka.

Pasak Mariupolio gynėjo, per tardymus jis buvo mušamas, taip pat buvo reikalaujama, kad jis pasirašytų pareiškimą, smerkiantį jo vadus. 

„Aš pasakiau, kad to nedarysiu. Tada jie pradėjo mušti mane lazdomis, grasinti mirtimi“, – sakė D. Čepurka.

„Mačiau vaikinų, kuriuos atvežė sulaužytais šonkauliais, labai sunkios būklės“, – kalbėjo jis. 

Kitas buvęs belaisvis, Vladyslavas Žaivoronokas, sakė, kad jam teko stebėti „rimtų kankinimų“ atvejų.

„Kai kuriems į žaizdas buvo įbestos adatos, kai kurie buvo kankinami vandeniu“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

D. Čepurka sakė, kad būta atvejų, kai „vaikinai buvo išvesti ir nebegrįžo“.

„Mačiau, kaip vienas karys buvo išvestas iš mūsų kareivinių ir po dviejų dienų sugrąžintas negalintis pajudėti“, – sakė jis žurnalistams.

„Jie norėjo, kad jis pasirašytų dokumentą, jog visa tai Mariupolyje padarė ne Rusija, o mes, bet jis atsisakė, todėl jam buvo sulaužyti šonkauliai, kojos ir rankos“, – pasakojo D. Čepurka. 

D. Čepurka ir V. Žaivoronokas buvo tarp beveik pustrečio tūkstančio ukrainiečių karių, kurie paimti į rusų nelaisvę buvo laikomi liūdnai pagarsėjusiame Olenivkos kalėjime prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Donecko srities dalyje Rytų Ukrainoje. 

Praėjusį mėnesį per smūgį šiam kalėjimui žuvo dešimtys ukrainiečių belaisvių.