Panevėžio savivaldybė planuoja kapitalinį „Ekrano“ užtvankos remontą

Papildyta S. Gentvilo komentaru 

Trečiadienio rytą savivaldybėje susibūrę specialistai aptarė susidariusią situaciją.

„Mes planavome užtvankos tilto kapitalinį remontą ir einamąjį užtvankos remontą. Dabar, kai įvyko toks įvykis, būtinas kapitalinis užtvankos remontas“, – BNS trečiadienį sakė Panevėžio savivaldybės vicemeras Valdemaras Jakštas.

Jo teigimu, savivaldybė ketina kreiptis į Vyriausybę prašydama finansinės pagalbos kapitaliniam remontui.

„Kalba eina ne apie šimtus tūkstančių, bet milijonus. Tiksliau bus aišku, kai bus parengtas projektas. Suderinus projektą, apskaičiavus sąmatą, kreipiamasi į Vyriausybę. Tai greit nevyksta“, – sakė V. Jakštas.

Anot jo, kapitalinio remonto pradžia užtruks, nes pirmiausia reikia parengti projektą. Iki šiol savivaldybė rengė projektą dėl jo remonto, tačiau po nelaimės jo apimtys keičiasi.

Antradienį užtvanką apžiūrėjo hidrotechnikos specialistai, jie savivaldybei ketina pateikti rekomendacijas.

S. Gentvilas: ministerija gali prisidėti prie užtvankos griovimo, bet ne remonto  

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad ministerija gali prisidėti parama žuvitakių įrengimui arba prie užtvankos griovimo, bet ne jos remonto.

„Matysime, kalbėsimės, bet šiaip valstybė turi apie 800 užtvankų, savivalda – kelis šimtus. Visi mes rūpinamės savo užtvankomis. Mes, kaip Aplinkos ministerija, pinigus turime tik griovimui arba žuvitakių įrengimui. Mes dažniausiai griauname užtvankas, o ne atstatinėjame, remontuojame“, – trečiadienį žurnalistams sakė S. Gentvilas.

Anot jo, jei savivaldybė planuoja kapitalinį užtvankos remontą, lėšų turi kreiptis ne į aplinkosaugininkus, nes „aplinkosaugininkai į užtvankas žiūri kritiškai“.

Pasak S. Gentvilo, Lietuvoje jau dešimtmetį negalima statyti užtvankų, o birželio 30 dieną priimtas Vandens įstatymas, kuris dar labiau sugriežtino reikalavimus ir įpareigoja kiekvieną užtvankos savininką padaryti žuvitakį iki 2026 metų, reguliuoti debitą, kad užtvanka nenusausintų vagos, laikytis aplinkosauginių reikalavimų.

Išimtis dėl žuvitakio taikoma tik Kauno hidroelektrinės užtvankai, kur žuvitakis bus įrengtas vėliau.

„Techninę priežiūrą kiekvienas savininkas turi atlikti. Panevėžio savivaldybė tikrai ne tarp „biedniausių“ šalies savivaldybių, neatsilikęs kraštas, yra nuosavybė, rekreacinis objektas, turima rūpintis savo nuosavybe. Nelaimėje visada reikia padėti, bet pats principas, kad valstybė nusimačiusi kryptį, kaip griauti užtvankas“, – teigė S. Gentvilas.

Nuims sulūžusį skydą

Panevėžyje ketvirtadienį atliekant užtvaros iškėlimo darbus bus ribojamas eismas, pranešė vietos savivaldybė.

Darbai ties užtvanka, esančia J. Biliūno gatvėje, bus vykdomi nuo 9 iki 12 valandos. Esant galimybei, vairuotojų prašoma rinktis kitą maršrutą.

Planuojama, kad ketvirtadienį bus nuimamas sulaužytas užtvankos skydas, dėl kurio į Nevėžį nevaldomai plūdo vanduo.

Procedūra gana sudėtinga, nes, pasak V. Jakšto, skydas didžiulis ir yra aukštai.

„Jei sklandžiai pavyks, rytoj bus nuimamas, niekur tempti negalima. Kad neįvyktų nelaimė. Skydus reikia keisti abudu – ir tą, kuris sveikas, nes šiandien sveikas, o kur garantija, kad neatsitiks, kaip su šituo atsitiko. Ekspertai pasakė, kad to numatyti, kas nutiko, nebuvo galima“, – tvirtino vicemeras.

Pasak V. Jakšto, užtvankoje vienas šalia kito yra du skydai, kurių pagalba reguliuojamas paleidžiamo vandens kiekis. Skydai gali būti tiek abu uždaryti ar atverti, tiek po vieną, – atsižvelgiant į užtvankos vandens lygį.

V. Jakšto teigimu, pralaužus vieną iš skydų antradienį užtvankoje vandens lygis buvo nukritęs daugiau nei metrą, tačiau per naktį maždaug pusė tiek vėl pakilo.

Antradienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog „Ekrano“ užtvankos avarija Panevėžyje yra jos netvarkymo pasekmė.

„Pasakymas – vienas dalykas, bet jei savivaldybė nebūtų prižiūrėjusi, nesirūpinusi, ar būtų jau prieš kurį laiką pradėti ruošti priešprojektiniai pasiūlymai užtvankos remontui? Ne šiandien tai pradėjome daryti, ženkliai anksčiau, o nelaimė įvyko dabar“, – sakė vicemeras.

Pradėjo tyrimą

Po antradienį „Ekrano“ marių užtvankoje įvykusio šliuzo gedimo, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą, atliekamas tvenkinio naudojimo ir priežiūros aplinkosauginių reikalavimų vykdymo patikrinimas, pranešė departamentas.

Pasak aplinkosaugininkų, situacija mieste stabilizuota, tačiau ją nuolat stebi atsakingų institucijų atstovai. „Ekrano“ marių užtvankoje pastatyti avariniai, vandenį sulaikantys užtvarai.

Antradienį apie 7.30 val. sugedo „Ekrano“ marių užtvankos šliuzas, dėl to patvino per miestą tekantis Nevėžis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad lūžus užtvankos šliuzui vanduo nevaldomai veržiasi į Nevėžį ir kyla grėsmė dėl jo išsiveržimo.

Popietę vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio paskelbta ekstremali situacija.

„Ekrano“ gamyklos tvenkinys dar vadinamas Ekrano mariomis yra Biliūno gatvėje, rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje, ir tęsiasi Panevėžio rajone. 

Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1.351 užtvanka, iš jų 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 yra privačios. Apie 40% užtvankų nesama informacijos.