N. Pelosi, pareiškusi JAV paramą, išvyko iš Taivano

Pranešimas yra papildytas Kinijos reakcija. 

82 metų įstatymų leidėja pamojavo ją išlydintiems Taibėjaus Songšano oro uoste ir įlipo į JAV kariuomenės lėktuvą, pakilusį 18 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku, parodė tiesioginė televizijos transliacija.

Vėlų antradienį į Taivaną atvykusi Kalifornijos demokratė tapo aukščiausio rango JAV pareigūne, apsilankiusia Taivane per pastarąjį ketvirtį amžiaus, ir didžiausiu Taivano prezidentės Tsai Ing-wen šešerius metus trunkančio siekio pritraukti didesnę užsienio paramą ir sumažinti priklausomybę nuo Kinijos laimėjimu.  

„Mes neatsisakysime savo įsipareigojimų Taivanui ir didžiuojamės mūsų ilgalaike draugyste. Dabar labiau nei bet kada anksčiau Amerikos solidarumas su Taivanu yra labai svarbus. Tokią žinią mes šiandien čia nešame“, – Taivane kalbėjo N. Pelosi.

Per susitikimą su Tsai Ing-wen Taivano prezidentūroje N. Pelosi pavadino Taivaną „įkvėpimu visiems laisvę mylintiems žmonėms“ ir pasakė: „Pasaulis turi rinktis tarp demokratijos ir autokratijos. Amerikos sprendimas išsaugoti demokratiją čia, Taivane, išlieka tvirtas.“

Taivano vadovė taip pat gyrė abiejų šalių partnerystę, sakydama, kad Taivanas išlieka „patikimas JAV partneris“.

Ji pridūrė, kad Taivanas „sąmoningai susiduria su padidėjusiomis karinėmis grėsmėmis“, ir pridūrė, kad jis „nesitrauks ir kad Taivanas padarys viską, ko reikia, kad sustiprintų savo savigynos pajėgumus“.

Kai kelionę po Aziją tęsiančią N. Pelosi skraidinantis kariuomenės lėktuvas nusileido Taivane po kelias dienas trukusių įnirtingų spėlionių, ar šis apsilankymas įvyks, Pekinas sureagavo iškart.

Grasino pasekmėmis

JAV ambasadorius Nicholas Burnsas vėlai antradienį buvo iškviestas į Kinijos užsienio reikalų ministeriją ir perspėtas, kad Vašingtonas „brangiai sumokės“.

„Šis žingsnis yra itin baisaus pobūdžio, ir pasekmės yra nepaprastai rimtos“, – valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo Kinijos užsienio reikalų ministro pavaduotoją Xie Fengą.

„Kinija nesėdės rankas sudėjusi“, – perspėji jis.

Kinijos kariuomenė pranešė paskelbusi aukšto lygio parengtį ir pažadėjo „surengti virtinę tikslingų karinių veiksmų“, atsakydama į N. Pelosi vizitą.

Pekinas paskelbė, kad nuo trečiadienio vandenyse aplink salą bus rengiamos karinės pratybos, įskaitant manevrus Taivano sąsiauryje, per kuriuos bus naudojami „tolimojo veikimo kovinė ginkluotė“.

„Žaidžiantys su ugnimi bus jos pražudyti“, – pridūrė Užsienio reikalų ministerija Pekine.

Tuo metu Taivano gynybos ministerija pranešė, kad daugiau kaip 21 Kinijos karinis orlaivis antradienį įskrido į salos oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ).

ADIZ nesutampa su Taivano teritorine oro erdve – ji apima daug didesnę teritoriją, persidengia su dalimi Kinijos oro gynybos atpažinimo zonos ir netgi dalį žemyninės Kinijos.

Kinija žada kada nors susigrąžinti Taivaną, prireikus – jėga.

Pekinas stengiasi laikyti salą izoliuotą tarptautinėje arenoje ir priešinasi kitų šalių oficialiems ryšiams su Taibėjumi.

„Kinijos karinės pratybos jūroje netoli Kinijos Taivano yra būtina ir teisinga priemonė siekiant ryžtingai ginti nacionalinį suverenumą“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying.

„Dabartiniuose sunkumuose, susijusiuose su N. Pelosi vizitu Taivane, Jungtinės Valstijos yra provokatorės, o Kinija – auka. Ši bendra JAV ir Taivano provokacija įvyko pirmiau, o teisingas Kinijos gynimasis – vėliau“, – pridūrė ji.

Kinijos lyderiai piktinosi N. Pelosi apsilankymu Taivane ir tvirtino, kad tai kelia grėsmę trapiam status quo.

Reaguodama Kinija paskelbė, kad aplink Taivaną surengs virtinę karinių pratybų su koviniais šaudmenimis. Rytų teatro vadavietė paskelbė, kad „bendros karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų pratybos vyks jūroje ir oro erdvėje į šiaurę, pietvakarius ir pietryčius“ nuo salos.

Kinija taip pat ketvirtadienį turi pradėti kitas karines pratybas su koviniais šaudmenimis zonose aplink Taivaną. Kai kur Kinijos operacijų zona priartės per 20 km nuo Taivano krantų.

Pranešta, kad per pratybas Taivano sąsiauryje, kuris skiria salą nuo Kinijos ir kuriuo eina svarbūs laivybos keliai, bus šaudoma „toliašaudžiais koviniais šaudmenimis“.

Salos Gynybos ministerijos teigimu, tokios pratybos kelia grėsmę svarbiems uostams ir urbanistiniams rajonams.

Praeitą savaitę kalbėdamas telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas perspėjo, kad Vašingtonas „žaidžia su ugnimi“ Taivano klausimu.

Nors J. Bideno administracija stengėsi sudaryti įspūdį, kad nepalaiko N. Pelosi planų aplankyti Taivaną, Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby pabrėžė, kad Atstovų Rūmų pirmininkė gali keliauti savo nuožiūra.

Visgi jis pažymėjo, kad JAV politika Taivano atžvilgiu nepakito.

Tai apima Vašingtono paramą Taibėjaus vyriausybei, oficialų diplomatinį Pekino suvereniteto pripažinimą ir atsisakymą palaikyti salos nepriklausomybę arba Kinijos užmojus prisijungti salą jėga.