M. Skuodis: atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą priklausys tik nuo bankų, FNTT žodis – esminis

Papildyta M. Skuodžio komentarais

„Valstybė negali niekaip bankų įpareigoti, čia viskas priklausys nuo jų pačių sprendimų“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras. 

Šiaulių bankas liepą pranešė nuo rugpjūčio 15 dienos nebevykdysiantis mokėjimų Rusijos rubliais, neatsižvelgiant į gavėjo šalį, o nuo rugsėjo 1 dienos – ir mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją arba iš jų bet kokia valiuta.

M. Skuodžio teigimu, bankai sprendimą dėl mokėjimų priima remdamiesi trimis kriterijais – įsitikinę, kad valstybės institucijos kontroliuoja, kaip įgyvendinamos sankcijos, ar jos nebus pažeistos, ir atsižvelgdami į savo vertybinę politiką. 

„Kiekvienas bankas, kuris aptarnauja tokius mokėjimus, turi būti tikras, kad valstybės institucijos kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos sankcijos. Šitoje vietoje pagrindinis vaidmuo yra muitinės, ar bankai pasitiki muitine ir platesniu valstybės institucijų ratu. Jei pasitiki, tada prieiname prie antro klausimo – ar tokiu būdu bankai nepažeis sankcijų“, – sakė M. Skuodis.

„Kalbant apie keleivių vežimą, yra Europos Sąjungos susitarimas su Rusija, tarptautiniai įsipareigojimai, o kai pereinam prie krovinių vežimo, čia yra daug kriterijų, kvotos, sankcionuoti asmenys, galutinis naudos gavėjas, šitoje vietoje bankai vertina rizikas, ar jos nėra per didelės, ar jie netyčia ko nors nepraleis. Čia esminė institucija, kuri bankams svarbiausia yra Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, kuri atsakinga už finansinių sankcijų įgyvendinimą“, – sakė jis.

Ministras taip pat teigė neįsivaizduojantis, kaip tranzitas galėtų vykti, jei už tai nebus apmokama. 

„Neįsivaizduoju, kad mano sektoriaus įmonės galėtų teikti paslaugas, jei už jas nėra apmokama. O kaip bus apmokama, čia klientų atsakomybė. Mes manome, kad tie pervežimai, kurie leidžiami ir susiję su tarptautiniais įsipareigojimais, už juos atsiskaityti turėtų būti galima ir čia rizikos nėra per didelės. Ar tokio patikinimo pakaks finansų institucijoms – ne, čia esminis vaidmuo FNTT, muitinės ir pačių bankų akcininkų“, – sakė M. Skuodis. 

Anot ministro, lemiamą žodį šioje istorijoje turės tarti FNTT.

„Kadangi už finansinių sankcijų įgyvendinimą atsakinga yra FNTT, jų žodis yra esminis, Susisiekimo ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos ir kitų ministerijų žodis yra svarbus, bet kontrolę vykdo FNTT“, – trečiadienį Vilniuje žurnalistams sakė M. Skuodis. 

Anot jo, vyksta Lietuvos institucijų ir finansų įstaigų konsultacijos dėl apmokėjimų už tranzito paslaugas.

„Bankai vertina prisiimamas rizikas, jiems svarbu, kad sankcijos būtų įgyvendintos, ir jiems svarbus kontrolės mechanizmas, iš šios pusės atsakymus mes esame pateikę. Turėjome daugybę diskusijų, kertinis žodis čia yra FNTT, dėl to, kad skirtingų jurisdikcijų yra sankcionuoti geležinkelių vadovai, valdybos nariai“, – teigė M. Skuodis. 

Pasak jo, pati Susisiekimo ministerija mano, jog atsiskaitymai turėtų vykti, ir prašė bankų į tai atsižvelgti.

„Jeigu atsakymai tinkami į pirmus du klausimus, sankcijos užtikrinamos, mokėjimai gali būti vykdomi, tai tada bankas pats sprendžia: praleisti tokius mokėjimus, ar ne. Iš šios pusės konsultacijos vyksta, iš Susisiekimo ministerijos pusės mes esame pateikę raštą ir „Lietuvos geležinkeliams“, kuriuo buvo pasidalinta ir su bankais, mūsų vertinimu, atsižvelgiant į teisinę bazę, tokiems mokėjimas galėtų būti daroma išimtis ir esame paprašę bankų į tai atsižvelgti“, – kalbėjo ministras.

M. Skuodis nepatvirtino, kad sprendimus būtina priimti iki rugsėjo 1-osios, nes nuo šios datos Šiaulių bankas žadėjo nustoti aptarnauti mokėjimus. 

„Man sunku komentuoti Rusijos teiginius, lygiai taip pat negalėčiau pakomentuoti banko teiginių. Turbūt viena data įvardijama, bet dėl kiekvieno atsiskaitymo bankai turi atsakomybę įgyvendinti sankcijas finansų srityje, kurios kartais susijusios su transportu, bankai gali sprendimus priimti bet kada ir čia datų tikrai nėra. Mūsų interesas – labai aiškiai išaiškinat taisykles ir apribojimus, kuriais remiantis tranzitas yra galimas, kad būtų kuo mažiau interpretacijų ir eskalacijų“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Anot jo, konsultacijos vyksta ne tik su Šiaulių banku, nes ne tik jis susijęs su klausimų keliančiais mokėjimais.

„Ne tik su Šiaulių banku, kuris galbūt dabar yra dėmesio centre, nes paskutinis pasakė, su visais bankais kalbama, kad būtų atsakyta į jiems kylančius klausimais. Kalbėkime ne tik apie lietuviškus bankus, o apskritai apie bet kuriuos bankus“, – sakė M. Skuodis.

Dėl nuolat kintančio sankcijų taikymo ministras situaciją vadina painia.  

„Net jeigu ir dabar viskas tvarkoj, net jei po savaitės viskas tvarkoj, tai aš negalėčiau paneigti, kad kažkas neužstrigs bet kuriuo laikotarpiu, nes sankcijos yra kintančios, juridinių asmenų nuosavybė ir naudos gavėjai keičiasi, jeigu ES sankcijų nejudina tai nereiškia, kad kitos jurisdikcijos nejudina. Situacija bus paini, tai reikia pripažinti“, – sakė M. Skuodis.

Jis tvirtino, kad valstybės ir valdžios institucijų pozicija yra tokia, jog tranzitas turi tęstis pagal dabartinę tvarką.

Užsienio reikalų ministerija (URM) praėjusią savaitę pranešė gavusi ir nagrinėjanti Rusijos notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo, bet plačiau situacijos nekomentuoja.

Notą Lietuvos URM perdavė Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabokonis. Jis valstybinei televizijai „Rossija 24“ sakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje privalo apmokėti už krovinių pervežimą, o Vilnius visus šiuos mokėjimus yra nukreipęs per vienintelį Šiaulių banką, nuo rugsėjo nebevykdysiantį jokių operacijų su Rusija.

Kiti didieji Lietuvos bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ – nebeaptarnauja mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos jau anksčiau.

Sankcionuotų prekių Kaliningrado tranzitą Rusija šią savaitę atnaujino praėjus maždaug mėnesiui po to, kai Lietuva jį uždraudė, remdamasi balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.

Rusijai ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, Europos Komisija liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta tranzitą geležinkeliais atnaujinti.