A. Bilotaitė: įstatymas dėl migrantų apgręžimo Seimui galėtų būti pateiktas rudenį

Papildyta V. Mitalo komentaru.

„Šiuo metu jau jie yra finišo linijoje, rengimo stadija jau eina į pabaigą ir tikimės, kad turėtume ateiti rudens sesijoje su šituo projektu“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministrė.

Ji pabrėžė, kad tokia praktika yra taikoma ir šiuo metu, bet tai daroma jos kaip operacijų vadovės sprendimu, tačiau įtvirtinti ją įstatymu būtų „teisiškai teisingiau“.

„Šiuo metu tai jau veikia ir mes tą priemonę naudojame, tiktai mes manome, kad tai reikėtų įtvirtinti įstatymu, nes tiesiog būtų teisiškai teisingiau, kad tai būtų teisiškai reglamentuojama atskiru įstatymu ir tiesiog būtų aišku, kokie kriterijai yra, kokiom sąlygom šis mechanizmas gali įsijungti kaip tam tikra išimtis“, – kalbėjo ministrė.

Ji anksčiau yra sakiusi, jog teisės akte būtų numatyta, jog tokias priemones pasieniečiai galėtų taikyti ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu.

A. Bilotaitė pabrėžė, jog ši praktika ir toliau būtų taikoma esant išimtiniais atvejais ir įstatyme būtų numatyta galimybė žmonėms, kurie iš tikrųjų bėga nuo karo ir kitų grėsmių, pateikti prieglobsčio prašymą.

Apgręžimą Lietuva pradėjo taikyti prieš metus, reaguodama į migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija ir apkaltinusi Minsko režimą jo organizavimu.

Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai vidaus reikalų ministrė įsakymu leido pasieniečiams apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 11.000.

Kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo.

Anot biuro, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.

Siūlo kritiką priimti

Reaguojant į neteisėtos migracijos krizę buvo padaryta klaidų ir Lietuva turėtų priimti kritiką dėl migrantų apgręžimo, o ne siekti šią praktiką įtvirtinti įstatymu, sako Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas.

„Žinoma, kad tie patys veiksmai, gana griežti veiksmai, kurių ėmėsi Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos tarnybos, jos padėjo apsaugoti Lietuvos teritoriją ir tam, tiesą sakant, buvo ir politinis sutarimas tame pačiame Seime ir Vyriausybėje, – Žinių radijui trečiadienį sakė politikas. – Bet dabar mes per distanciją galime įvertinti, kad buvo padaryta ir klaidų.“

Politikas tvirtino, jog klaidas reikia pripažinti ir toliau eiti „labiau taikos keliu negu kad priešpastatymo mūsų politikos prieš ES politiką keliu“.

„Šitoje vietoje džiaugtis ir didžiuotis, kad reikia pagal tai pakeisti ir įstatymais įtvirtinti ir galbūt visą ES migracijos politiką iš esmės pakeisti – aš nematyčiau kuo, nes ne veltui ta kritika atėjo, tą kritiką reikia išmokti priimti ir derybų keliu surasti geriausius sprendimus“, – kalbėjo V. Mitalas.

„Man atrodo, kad toks įstatymas nebūtų reikalingas dabar Lietuvos Seime“, – pridūrė jis.