Nepaisant Kinijos grasinimų, N. Pelosi privatus lėktuvas nusileido Taivane

Papildyta skyreliu „Lėktuvai ir kibernetinės atakos“

„Financial Times“ skelbia, kad N. Pelosi susitiks su Taivano prezidente Tsai Ing-wen trečiadienį.

N. Pelosi atvykusi į Taivaną teigia, kad jos vizitas – ženklas, jog JAV yra įsipareigojusi remti gyvybingą Taivano demokratiją.

„Amerikos solidarumas su 23 mln. Taivano gyventojų šiandien kaip niekada svarbus, nes pasaulis turi rinktis tarp autokratijos ir demokratijos. Mūsų vizitas yra vienas iš kelių Kongreso delegacijų Taivane – ir jis niekaip neprieštarauja ilgalaikei JAV politikai, kuria vadovaujamasi 1979 m. Taivano santykių įstatymu, JAV ir Kinijos bendrais komunikatais ir Šešiomis garantijomis“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė politikė.

Kinijos užsienio reikalų ministerija netrukus po to, kai N. Pelosi nusileido Taibėjuje, pareiškė, kad jos vizitas yra „rimta politinė provokacija“, kuriai ji griežtai nepritaria.

„Kinija tikrai imsis visų būtinų priemonių, kad ryžtingai apsaugotų savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, reaguodama į JAV Atstovų rūmų pirmininkės vizitą. Visas iš to kylančias pasekmes turi prisiimti JAV pusė ir „Taivano nepriklausomybės“ separatistinės jėgos“, – teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį citavo „Bloomberg“.

Kinijos kariuomenė antradienį pažadėjo imtis „tikslingų karinių veiksmų“, atsakydama į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės vizitą Taivane.

„Kinijos liaudies išvadavimo armija perėjo prie aukšto lygio parengties ir surengs virtinę tikslingų karinių operacijų, kad į tai atsakytų, ryžtingai apgintų nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei ryžtingai sužlugdytų išorinį kišimąsi ir „Taivano nepriklausomybės“ separatistinius bandymus“, – sakoma Wu Qiano, kariuomenės atstovo, pareiškime.

Johnas Kirby, Baltųjų rūmų atstovas, atmetė griežtą Pekino kritiką ir pažymėjo, kad N. Pelosi yra ne pirmoji Taivaną aplankiusi JAV įstatymų leidėja.

„Šiuo atveju nėra jokio suvereniteto pažeidimo“, – televizijai CNN sakė J. Kirby.

„Nėra jokios priežasties, kad tai peraugtų į konfliktą. Mūsų politika niekaip nesikeičia. Tai visiškai ją atitinka“, – pridūrė Baltųjų rūmų atstovas.

J. Kirby nesureikšmino pranešimo, kad prieš N. Pelosi atskrendant į Taibėjų virš Taivano sąsiaurio praskrido Kinijos naikintuvų.

„Jungtinių Valstijų grasinimai neįbaugins, – sakė jis. – Turime rimtų saugumo įsipareigojimų šiame regione... Šiuos įsipareigojimus vertiname rimtai.“

J. Kirby pabrėžė, kad Vašingtonas pasirūpins, jog N. Pelosi vizitas būtų „saugus“.

N. Pelosi Taivane į Songshan oro uostą nusileido privačiu lėktuvu apie 22.40 val. vietos laiku (17 val. 40 min. Lietuvos laiku). Antradienio popietę Taivano užsienio reikalų ministerija įprastoje trumpoje spaudos konferencijoje teigė negalinti komentuoti spekuliacijų dėl N. Pelosi kelionės.

„Taivanas visada džiaugiasi užsienio svečiais, atvykstančiais į šalį, tai padeda geriau suprasti Taivaną. Be to, taip mums parodoma parama“, – žurnalistams sakė ministerijos atstovė spaudai Joanne Ou.

Tiesioginėje televizijos transliacijoje buvo matyti kaip N. Pelosi, atskridusi JAV kariuomenės lėktuvu į Songšano oro uostą Taibėjuje, buvo pasitikta mažos delegacijos, įskaitant Josephą Wu, Taivano užsienio reikalų ministrą.

Pekinas autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga. Jis griežtai įspėjo, kad N. Pelosi vizitą laikytų didele provokacija.

Kinija antradienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos sumokės, jei JAV Atstovų Rūmų pirmininkė apsilankys Taivane.

„JAV prisiims atsakomybę ir sumokės už Kinijos suverenių saugumo interesų pažeidimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying per eilinę spaudos konferenciją.

Lėktuvai ir kibernetinės atakos

Daugiau kaip 20 Kinijos karinių lėktuvų antradienį įskrido į Taivano oro gynybos zoną, pranešė Taibėjaus pareigūnai, JAV Atstovų Rūmų pirmininkei pradėjus vizitą autonominėje saloje.

Salos Gynybos ministerija per „Twitter“ pranešė: „21 PLA (Kinijos išvadavimo armijos –VŽ) orlaivis 2022 metų rugpjūčio 2-ąją įskrido į Taivano pietvakarinę oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ).“

ADIZ nesutampa su Taivano teritorine oro erdve – ji apima daug didesnę teritoriją, persidengia su dalimi Kinijos oro gynybos atpažinimo zonos ir netgi dalį žemyninės Kinijos.

Taivano prezidentės biuro interneto svetainė šiandien patyrė 20 minučių trukusią kibernetinę ataką, teigiama Taivano oficialiai skelbiamame pranešime. „DDoS“ atakų mastas buvo 200 kartų didesnis nei įprastai, sakė Taivano prezidentės atstovas spaudai Ksaveras Čangas. Svetainė trumpam buvo nepasiekiama, bet vėliau veikė normaliai.

Kremlius dar prieš N. Pelosi nusileidžiant Taivane teigė, kad N. Pelosi vizitas Taivane „būtų provokacija“. 

„Tai, kas yra susiję su šia kelione ir galimu vizitu Taivane, yra gryna provokacija, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Norime dar kartą pabrėžti, kad esame absoliučiai solidarūs su Kinija.“

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį apkaltino Vašingtoną destabilizuojant pasaulį.

„Vašingtonas destabilizuoja pasaulį. Per pastaruosius dešimtmečius neišspręstas nė vienas konfliktas, bet daugybė išprovokuotų“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Pasipylė grasinimai

Savo kelionę Singapūre pradėjusi N. Pelosi po Malaizijos turi apsilankyti Pietų Korėjoje ir Japonijoje, bet daugiausiai dėmesio sulaukė jos kelionė į Taivaną. 

Nors manoma, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija nepritaria N. Pelosi apsilankymui Taivane, Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby sakė, kad ji gal vykti, kur panorėjusi.

„Pirmininkė turi teisę apsilankyti Taivane, – žurnalistams sakė jis. – Nėra priežasties Pekinui galimą vizitą, atitinkantį seną JAV politiką, versti kažkokia krize.“

J. Kirby citavo žvalgybinę informaciją, kad Kinija rengė galimas karines provokacijas, galbūt įskaitant raketų leidimą Taivano sąsiauryje ar „didelio masto“ įsibrovimus į Taivano oro erdvę.

Pasak jo, N. Pelosi keliauja kariniu lėktuvu ir nors Vašingtonas nesibaimina tiesioginės atakos, jis mano, kad padidėja apsiskaičiavimo tikimybė.

Taivano kariuomenė antradienį pareiškė esanti „pasiryžusi“ ginti salą nuo padidėjusios Kinijos grėsmės dėl galimo N. Pelosi vizito.

Tačiau J. Kirby pakartojo, kad JAV politika Taivano atžvilgiu nesikeičia.

Tai reiškia paramą savarankiškos salos vyriausybei, tuo pačiu metu diplomatiškai pripažįstant Pekiną, o ne Taibėjų ir nepritariant oficialiam Taivano nepriklausomybės paskelbimui ar Kinijos sprendimui perimti salą jėga.

Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekino režimo žvanginimas ginklais suintensyvėjo valdant Xi Jinpingui.

Praėjusią savaitę telefonu kalbėdamasis su J. Bidenu Xi Jinpingas įspėjo Jungtines Valstijas „nežaisti su ugnimi“ dėl Taivano.

Pirmadienį Kinijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Zhang Junas sakė, kad toks vizitas būtų „labai pavojingas, labai provokuojantis“.

Jei jis įvyks, „Kinija imsis griežtų priemonių savo suverenumui ir teritoriniam vientisumui apsaugoti“, sakė jis.

Amerikiečių pareigūnai dažnai rengia diskretiškus vizitus į Taivaną, taip pademonstruodami paramą salai, bet N. Pelosi apsilankymas pritrauktų daugiausiai dėmesio pastaraisiais metais.