Ilgametei Nemuno taršai ties Kaunu – papildomos priemonės

Aplinkos apsaugos departamentas BNS informavo, jog iš Aplinkos ministerijos gavo papildomą finansavimą ir paskelbė viešuosius pirkimus taršai suvaldyti.

„Birželį gavome būtiną finansavimą  ir iš karto organizuoti viešieji pirkimai – perkamos taršos patekimo į Nemuną nutraukimo techninių priemonių projektavimo, įrengimo ir eksploatacijos paslaugos. Labai tikimės, kad jų ėmusis teršalai iš istoriškai užterštos teritorijos į Nemuną nebepateks“, – šią savaitę BNS informavo departamentas.

Kauno apygardos prokuratūra birželio pabaigoje paskelbė pradėjusi patikrinimą dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų mieste po informacijos viešumoje, jog atkarpoje nuo Santakos iki Panemunės tilto, į Nemuną gali būti leidžiami teršalai. Pirminiais duomenimis, į upę leidžiamas mazutas.

Šioje Kauno vietoje, A. Juozapavičiaus prospekte, praėjusiame amžiuje veikė pabėgių mirkymo gamykla. Jos teritorijoje yra išlikusių nesutvarkytų taršos šaltinių. 

Aplinkosaugininkai 2022 m. buvo sulaukę kelių pranešimų, kad iš teritorijos į Nemuną bėga teršalai. Tarša suvaldoma užtveriant bonas, naudojant naftos produktų skaidiklius, tačiau iš esmės problema nesprendžiama.

Anot prokuratūros, už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos nesiėmė efektyvių priemonių pažeidimams šalinti ir ignoruoja žalą aplinkai.

Ilgas procesas

Anot aplinkosaugininkų, teritorijos krantinėje prie A. Juozapavičiaus pr. 118–120 sutvarkymas, tikėtina, bus ilgas ir sudėtingas procesas, kurį labai apsunkina ne tik taršos mastas, vieta ir sudėtingos hidrogeologinės sąlygos, bet ir tai, kad tarša išplitusi į trijų skirtingų savininkų sklypus.

„Akivaizdu, kad rezultatas gali būti pasiektas tik glaudžiai bendradarbiaujant visiems žemės savininkams ir koordinuojant tvarkymo veiksmus visoje taršos išplitimo teritorijoje. Deja, sutarimo ir koordinuotų veiksmų pasiekti kol kas nepavyksta be teismų, nors tam dedamos visos pastangos“, – teigiama departamento komentare.

Jis teigia priėmęs sprendimą nelaukti teismų pabaigos ir savo iniciatyva imtis teršalų valdymo.

„Departamentas imasi tarpinio inžinerinio sprendimo: numatyta, kad dar šiais metais Nemuno pakrantėje bus įrengtos taršos sustabdymo priemonės. Konkrečios priemonės paaiškės atrinkus geriausią pasiūlymą ir projekto derinimo stadijoje. Viena galimybių – iškasus tranšėją, įrengti teršalus sorbuojančią sienelę“, – teigė departamentas.

Moka už teršalų valymą

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė BNS informavo, jog administracija savo lėšomis moka už teršalų surinkimą ir utilizavimą.

„Pavyzdžiui, 2019 m. Nemuno krantinėje buvo pradėti valyti šuliniai, pakeistas teršalus sulaikantis filtras. Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje buvo pritarta tam skirti 10.000 Eur. Kadangi teršalai įsigėrę giliai į gruntinius vandenis, jų pratekėjimas į Nemuną tebevyksta. Todėl periodiškai keičiamos ant vandens sudėtos teršalus sulaikančios bonos“, – sakė ji.

Šiemet sausį – gegužę buvo pakeistos 35 bonos, taip pat dešimt kartų vykta jų taisyti.

Birželio paskutinėmis dienomis valyti ir šuliniai, išsiurbti aštuoni kubiniai metrai vandens su teršalais.

Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius teigia, jog problemą miestas turi jau daug metų.

„Deja, teršiama didžiausia Lietuvos upė. Yra labai aiškiai nustatyta teritorija, iš kur per gruntą požemiais iki Nemuno atbėga naftos produktai. Tai akivaizdus taršos židinys. Bet šis sklypas – privati nuosavybė, iki šiol niekas nesugeba priversti savininkų susitvarkyti“, – teigė jis.

Pasak jo, atsakingos institucijos kol kas bado pirštais į savivaldybę, tačiau, jo teigimu, savivaldybė yra „kraštinis žaidėjas“ – stengiasi kovoti su padariniais, bet ne priežastimis.

„Galbūt dar kartą atkreiptas visuomenės ir teisėsaugos institucijų dėmesys padės pagaliau padėti tašką ir šią dešimtmečių problemą išspręsti nebe rūpestingais žodžiais, bet realiais veiksmais“, – sakė patarėjas.

Departamentas informavo BNS Aplinkos ministerijai rekomendavęs inicijuoti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimą, kad būtų paspartinti tokių atvejų sprendimo procesai ateityje.

Siūloma, kad tuomet, kai žalą padariusio asmens nėra arba jis nesiima būtinų priemonių, įstatymu įgalioti savivaldybę skirti atsakingą už žalos nutraukimą ir aplinkos atkūrimo organizavimą.