J. Bidenas atvyko į diplomatinę misiją Viduriniuose Rytuose, didelių laimėjimų nesitikima

Pranešimas yra atnaujintas pagal J. Bideno skrydžio detales. 

Amerikiečių prezidento lėktuvas „Air Force One“ taip pat atliks beprecedentį tiesioginį skrydį tarp žydų valstybės ir konservatyvios musulmoniškos karalystės, nepripažįstančios Izraelio egzistavimo.

Prieš tai J. Bidenas susitiks su Izraelio lyderiais, siekiančiais plėsti bendradarbiavimą prieš Iraną, ir palestiniečių lyderiais, nusivylusiais tuo, ką jie vadina Vašingtono nesugebėjimu pažaboti Izraelio agresijos.

Nepaliaujamos Izraelio ir palestiniečių diplomatijos problemos nėra naujas dalykas J. Bidenui, pirmą kartą šiame regione apsilankiusiam 1973-iaisiais, po išrinkimo į Senatą.

Iranas ir Izraelis tuo metu buvo sąjungininkai, bet dabar žydų valstybė laiko Teheraną didžiausia grėsme sau.

Izraelio laikinasis premjeras Yairas Lapidas, šį postą užėmęs mažiau nei prieš dvi savaites, yra sakęs, kad per derybas „visų pirma bus kalbama Irano klausimu“.

Jau kelis dešimtmečius Amerikos prezidentai atvyksta į Šventąją Žemę kaip nuoširdūs piligrimai, ieškantys šventojo gralio – dviejų valstybių sprendimo. George'as Bushas tikėjosi jį rasti 2003 m., pateikdamas „taikos planą“. Barackas Obama atvyko 2013 m., o jo valstybės sekretorius Johnas Kerry bandė atnaujinti Izraelio ir Palestinos derybas. Net Donaldas Trumpas žadėjo išspręsti konfliktą. 

„Joe Bidenas prarado tikėjimą. Liepos 13 d. prasidėsiantis jo beveik 48 valandų vizitas į Izraelį ir Palestiną bus banalumo pratybos: paspausti keletą rankų, apžiūrėti keletą lankytinų vietų, grįžti į oro uostą. Mažai tikėtina, kad jis paskelbs didelių planų ar pasakys jaudinančių žodžių. Nė vienas prezidentas pastaruoju metu nėra atvykęs su tokiu mažu noru kalbėti apie sunkiausiai sprendžiamą regiono konfliktą“, – J. Bideno vizitą vertina „The Economist“.

Ir izraeliečiai, ir palestiniečiai išgyvena politinę sumaištį, tad nėra kam įsitraukti į taikos procesus.

„O ir konfliktas nebeatrodo toks svarbus, kaip kadaise. Dešimtmečius tvirtinusi, kad „status quo“ yra netvarus, Amerika nusprendė, kad jis gali būti tvarus“,– konstatuoja „The Economist“.

Iš Jeruzalės į Betliejų

J. Bidenui atskridus Izraelio kariuomenė iškart pademonstruos jam savo naująją prieš dronus naudojamą lazerių sistemą „Iron Beam“, vadinamą itin svarbia Irano dronų grėsmės akivaizdoje.

Izraelis tvirtina padarysiantis visa, kas būtina, kad sukliudytų Iranui įgyvendinti savo branduolines ambicijas, ir griežtai nepritaria 2015 metų daugiašalio susitarimo, pagal kurį buvo sušvelnintos sankcijos Teheranui, gaivinimui.

Izraelis sako, kad pasitikdamas JAV lyderį visoje Jeruzalėje iškelia 1.000 vėliavų. J. Bidenas neatšaukė savo pirmtako Donaldo Trumpo prieštaringai vertinamo sprendimo pripažinti šį miestą žydų valstybės sostine.

Palestiniečiai nori, kad Izraelio aneksuota Rytų Jeruzalė būtų jų būsimos valstybės sostinė, ir prieš vizitą kaltino J. Bideną netesėjus savo pažado sugrąžinti Jungtinėms Valstijoms sąžiningo tarpininko šiame konflikte vaidmenį.

„Girdime tik tuščius žodžius ir nematome jokių rezultatų“, – sakė Jibrilas Rajoubas, palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso pasaulietinio judėjimo „Fatah“ lyderis.

J. Bidenas penktadienį Vakarų Kranto mieste Betliejuje susitiks su M. Abbasu, bet drąsių pareiškimų dėl naujo taikos proceso nesitikima, ir tai reiškia, kad vizitas gali tik dar labiau padidinti palestiniečių nusivylimą.

Izraelis taip pat yra patekęs į politinę aklavietę prieš lapkričio 1-ąją įvyksiančius rinkimus – jau penktus per mažiau nei ketverius metus.

Normalizavimo žingsniai

Neseniai įtampą tarp JAV ir palestiniečių sukėlė televizijos „al Jazeera“ reporterės Shireen Abu Akleh žūtis gegužės mėnesį, jai rengiant reportažą apie Izraelio kariuomenės reidą okupuotame Vakarų Krante.

Jungtinės Tautos padarė išvadą, kad JAV pilietybę turėjusi garsi palestiniečių žurnalistė žuvo nuo izraeliečių ugnies. Vašingtonas tai laiko tikėtinu dalyku, bet sako, jog nėra įrodymų, kad ji buvo nužudyta tyčia.

Sh. Abu Akleh šeima išreiškė pasipiktinimą J. Bideno administracijos „apgailėtinu atsaku“ į jos žūtį, o Baltieji rūmai nekomentavo šeimos prašymo leisti susitikti su prezidentu Jeruzalėje.

79 metų prezidento penktadienio apsilankymas Džidoje sulauks daugiausiai dėmesio, nes J. Bidenas yra pavadinęs Saudo Arabiją „parijumi“ dėl šios šalies žurnalisto ir disidento, JAV gyvenusio Jamalo Khashoggi nužudymo 2018 metais.

J. Bideno kelionė į Saudo Arabiją laikoma pastanga stabilizuoti karo Ukrainoje supurtytą naftos rinką, atnaujinant bendravimą su Rijadu. Saudo Arabija dešimtmečius buvo svarbi JAV strateginė sąjungininkė ir svarbi naftos tiekėja.

Tačiau Izraelis tikisi, kad vizitas taip pat žymės jo ir Rijado diplomatinių ryšių pradžią.

Padedant JAV, Izraelis 2020-aisiais išplėtė savo ryšius regione ir oficialiai užmezgė santykius su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), Bahreinu bei Maroku. Šie proveržiai padaryti po taikos susitarimų su Jordanija ir Egiptu, pasiektų atitinkamai 1994 ir 1979 metais.

Nors nesitikima, kad Saudo Arabija artimoje ateityje pripažins žydų valstybę, vienas Izraelio aukšto rango pareigūnas antradienį sakė, kad J. Bideno vizitas žymi svarbų žingsnį šia linkme.

Saudo Arabijos ir Izraelio normalizavimo susitarimas būtų J. Bideno užsienio politikos laimėjimas.  J. Bideno patarėjai mano, kad jis taip pat padėtų sumažinti Amerikos karinį buvimą regione. Ketinama paraginti Saudo Arabiją suartėti su Izraeliu ir pumpuoti daugiau naftos, tikintis, kad tai padės išvengti Amerikos recesijos ir demokratų pralaimėjimo lapkričio mėnesio vidurio kadencijos rinkimuose.

Labiausiai įtemptas kelionės momentas gali būti laukiamas susitikimas su Saudo Arabijos princu Mohammedu bin Salmanu, kuris daugeliui demokratų yra nepriimtina asmenybė dėl jo draugiškų ryšių su D. Trumpu ir liūdnos žmogaus teisių padėties. J. Bidenas atsisakė su juo kalbėtis nuo tada, kai jis pradėjo eiti pareigas.

Net ir dabar prezidentas tvirtina, kad neketina vykti į Džidą, Saudo Arabijos komercinę sostinę, dvišaliam susitikimui su Saudo Arabijos princu. Vietoj to jis ketina dalyvauti platesniame susitikime su šešių Persijos įlankos šalių, taip pat Egipto, Irako ir Jordanijos vadovais. Jei faktinis Saudo Arabijos valdovas atsitiktinai užsuks į diplomatinį aukščiausiojo lygio susitikimą Saudo Arabijoje, galbūt jis pasisveikins.

„Tai komiškas išsisukinėjimas. tai, kad J. Bidenas mano, jog turi jį pasiūlyti, rodo, kokia kontroversiška ši kelionė yra tarp demokratų“, – teigiama „The Economist“ analizėje.

Tikimasi, kad J. Bidenas Džidoje paskelbs, jog daugiau Izraelio lėktuvų galės skraidyti virš Saudo Arabijos oro erdvės. Kalbant apie naftą, net jei Saudo Arabija sutiktų pumpuoti daugiau, neaišku, kiek ilgai jie galės naudoti telkinius visu pajėgumu ir ar pasaulis turi pakankamai naftos perdirbimo pajėgumų, kad papildomą žaliavą paverstų degalais, kuriuos būtų galima suvartoti.

Liepos 9 d. neįprastame „Washington Post“ straipsnyje J. Bidenas iš anksto gynė savo kelionę, sakydamas, kad ji parodys Amerikos „gyvybiškai svarbų lyderio vaidmenį“ regione.

„Gali būti priešingai. Jo šeimininkai jį pasitiks draugiškai, tačiau jie tikriausiai išsiųs jį namo tik su keliais simboliniais suvenyrais“, – pastebi „The Economist“.

Siekia oro gynybos partnerystės 

J. Bideno administracija savo ruožtu teigia, kad bando suburti Izraelį ir jo arabų kaimynes į regioninę oro gynybos partnerystę, kuri visų pirma būtų skirta apsaugoti šalis nuo Irano ir jo sąjungininkų keliamos grėsmės.

JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Siulivanas žurnalistams sakė, kad kelionės metu J. Bidenas sieks didinti Izraelio integraciją į regioną ir koordinuoti veiksmus, susijusius su Irano keliama grėsme.

„Atrodo, kad tai naujo Vidurinių Rytų saugumo skyriaus aušra. Dabar svarbiausia, kad pasiekimai būtų institucionalizuoti“, – „Wall Street Journal“ teigė Jonathanas Schanzeris, Demokratijų gynimo fondo, Vašingtono analitinio centro, kritiškai vertinančio Iraną, vyresnysis viceprezidentas.

Tačiau JAV pastangas stabdo įtempti administracijos santykiai su Saudo Arabija, kuri priešinasi Vašingtono spaudimui keisti kursą svarbiausiais klausimais, įskaitant naftos gavybą ir žmogaus teises.

Sukurti integruotą oro gynybos sistemą, kuri apimtų teritoriją nuo Izraelio iki Jungtinių Arabų Emyratų, yra sudėtingas iššūkis. Įvairių derybose dalyvaujančių šalių interesai yra skirtingi ir dažnai prieštaringi. Tokios pagrindinės veikėjos kaip Saudo Arabija ir Kataras nepalaiko oficialių santykių su Izraeliu.

Teheranas taip pat grasino smogti Jungtiniams Arabų Emyratams ir Bahreinui, jei šie leis Izraeliui įrengti karinius objektus jų šalyse.  

Iranas savo ruožtu pareiškė, kad J. Bideno vizitas Viduriniuose Rytuose neatneš saugumo Izraeliui.

„Jei Amerikos pareigūnų vizitai į regiono šalis sustiprins sionistų režimo pozicijas ir normalizuos šio režimo santykius su kai kuriomis šalimis, jų pastangos niekaip neužtikrins sionistams saugumo“, – sakoma Irano prezidento Ebrahimo Raisi pareiškime, paminint Izraelį.