Kroatijai galutinė žalia šviesa – nuo kitų metų įsives eurą

Pranešimas papildytas kontekstu. 

Antradienį Briuselyje susirinkę ES finansų ministrai pritarė šiam žingsniui po to, kai Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, rekomendavo leisti 3,9 mln. gyventojų turinčiai Adrijos jūros valstybei įsivesti eurą. Anksčiau EK patvirtino, kad šalis atitinka būtinus reikalavimus, susijusius su infliacija ir valstybės skola.

„Norėčiau pasveikinti savo kolegą Zdravko Maričių ir visą Kroatiją tapus 20-ąja šalimi, prisijungsiančia prie euro zonos“, – pareiškė Čekijos, šiuo metu pirmininkaujančios Bendrijai, finansų ministras Zbynekas Stanjura.

Patvirtindami istoriniam žingsniui būtinus teisinius tekstus, ministrai oficialiai nustatė 7,53450 Kroatijos kunos už eurą kursą.

„Tai metas švęsti (...) ir tikrumo aktas“, – per pasirašymo ceremoniją Briuselyje kalbėjo Christine Lagarde, Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė.

„Visa Kroatija nusprendė ir išreiškė įsitikinimą, jog verta prisijungti prie euro ir euro zonos“, – pridūrė ji.

Kroatija taps pirmąja euro zonos naujoke nuo 2015 m., kai į euro zoną buvo priimta Lietuva. Kroatija šiuo savo žingsniu įvirtins savo orientaciją į Vakarus, taip pat gaus ir ekonominės naudos – mažesnes palūkanų normas ir geresnį kredito reitingą.

Kroatijai įsivedus eurą mokėjimai taps lengvesni ir pigesni, o jos finansų sistemai bus suteiktas apsaugos tinklas būsimų krizių atveju. Šalis, kurios didžiausi turistų traukos centrai yra Adrijos jūros pakrantėje esantys Splitas ir Dubrovnikas, taip pat siekia prisijungti prie Šengeno zonos.

Naujoji narė prie euro zonos prisijungs sudėtingu momentu, kai euras svyruoja ties pariteto su JAV doleriu riba, o tai yra gresiančios pragyvenimo krizės euro zonos ekonomikoje ženklas.

„Šiomis dienomis visi susiduriame su labai dideliais iššūkiais, bet, žinoma, manau, kad suderinta politika ir priemonėmis galime susidoroti su šiais iššūkiais“, – pažymėjo Z. Maričius, atvykęs į Briuselį susitikti su kolegomis.

Saugosi antros Graikijos 

Kroatija pareiškė norą įsivesti bendrą valiutą, kai 2013 metais įstojo į ES, o sprendimas leisti Zagrebui įstoti buvo priimtas eurui ką tik atšventus dvidešimtmetį.

2002 metų sausio 1 dieną milijonai europiečių 12-oje šalių atsisakė liros, franko, Vokietijos markės ir drachmos, įsivesdami euro banknotus ir monetas.

Nuo to laiko prie jų prisijungė dar septynios šalys: Slovėnija (2007 metais), Kipras ir Malta (2008-aisiais), Slovakija (2009-aisiais), Estija (2011-aisiais), Latvija (2014-aisiais) ir galiausiai Lietuva (2015-aisiais).

ES vyriausybės saugosi euro įvedimo pradžioje padarytų klaidų, kai buvo paskubėta į euro zoną priimti tokias finansiškai nestabilias šalis kaip Graikija, kas paklojo pagrindą euro zonos skolų krizei.

Kaip ir anksčiau eurą įsivedusių šalių gyventojai, daugelis kroatų nerimauja, kad įvedus eurą padidės kainos, ypač dėl to, kad verslas padidins kainas konvertuodamas kunas.

EK pirmininkės pavaduotojas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis mano, kad prisijungimas prie euro zonos Kroatijai „duos apčiuopiamos ekonominės naudos“.

Naudojant eurą „bus lengviau ir patraukliau investuoti šalyje. Sumažės kliūtys verslui ir valiutos keitimo kaštai“, mano V. Dombrovskis.

Kitos rytinės ES narės, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją, siekia pasekti Kroatijos pavyzdžiu. Tačiau kai kurie regiono gyventojai, pamatę nepriklausomos pinigų politikos naudą po 2008 m. pasaulinės finansų krizės, yra nusiteikę ne taip noriai.