Žingsnis narystės link – NATO pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į aljansą protokolus

Pranešimas yra papildytas J. Stoltenbergo citatomis. 

Ceremonijoje NATO būstinėje Briuselyje dalyvavo Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, Ann Linde, Švedijos užsienio reikalų ministrė, ir Pekka Haavisto, Suomijos diplomatijos vadovas. 

„NATO durys ir toliau išlieka atviros visoms demokratinėms šalims“, – prieš pasirašant stojimo protokolus kalbėjo NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas. 

„Prie stalo esant 32 šalims būsime dar stipresni, o mūsų žmonės – dar saugesni, mums patiriant didžiausią per dešimtmečius saugumo krizę“, – pabrėžė Aljanso vadovas.

Jis taip pat antradienį sakė, kad tai yra „didi istorinė diena Suomijai ir Švedijai“. Suomijos ir Švedijos atstovai tikino, kad Šiaurės šalių narystė NATO ne tik sustiprins jų saugumą, bet ir viso NATO aljanso. 

Dabar Suomijos ir Švedijos stojimo protokolus dar turės ratifikuoti visų 30-ties NATO narių parlamentai. Procesas gali užtrukti ir iki metų. 

„Pasitikiu NATO narių galimybėmis sparčiai ratifikuoti stojimo protokolus“, – sakė J. Stoltenbergas. 

NATO generalinis sekretorius pastebėjo, kad kol kas procesas priimant šias dvi naujas nares „yra greičiausias, koks tik buvo NATO istorijoje“. 

Tikisi, kad nuomonės nebepakeis 

J. Stoltenbergas sakė besitikintis, kad niekas nuomonės nebepakeis.

„Buvo susirūpinimų dėl saugumo, kuriuos reikėjo išspręsti. Ir mes tai padarėme, kaip visuomet padarome NATO. Radome bendrą kalbą“, – teigė jis.

Kiekviena Aljansui priklausanti šalis susiduria su įvairiais teisėkūros iššūkiais ir procedūromis, todėl gali prireikti dar kelių mėnesių, kol abi šalys taps oficialiomis narėmis.

„Tikiuosi, kad ratifikavimo procesas bus spartus“, – sakė P. Haavisto.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą šis procesas tapo dar skubesnis. Tai padės abiem valstybėms įsilieti į Vakarų karinį aljansą ir suteiks NATO daugiau įtakos, ypač Maskvos karinės grėsmės akivaizdoje.

VŽ primena, kad aljanso 30 ambasadorių ir nuolatinių atstovų oficialiai patvirtins praeitą savaitę Madride įvykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus, kai NATO lyderiai priėmė istorinį sprendimą pakviesti Rusijos kaimynę Suomiją ir jos partnerę Skandinavijoje Švediją prisijungti prie transatlantinės gynybos organizacijos.

Nors Aljansas pasiekė politinį susitarimą dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO vis dar gali iškilti problemų jį tvirtinant Turkijos parlamente.

Praeitą savaitę Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, perspėjo, kad Ankara dar gali nuspręsti blokuoti šį procesą, jeigu abi Šiaurės šalys ne visiškai įvykdys Turkijos reikalavimą išduoti įtariamuosius, kaltinamus terorizmu ir siejamus su uždraustomis kurdų grupuotėmis arba su vienu į užsienį pasitraukusiu dvasininku, kaltinamu dėl 2016 metais Turkijoje mėgintu įvykdyti perversmu.