A. Bilotaitė: migrantų srautas sumažėjęs, bet provokacijų gali būti

Publikuota: 2022-07-01 12:15
Agnė Bilotaitė, Lietuvos vidaus reikalų ministrė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Agnė Bilotaitė, Lietuvos vidaus reikalų ministrė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Neteisėtos migracijos srautai atrodo nuslūgę, bet atsipalaiduoti negalima, nes provokacijų galimybė išlieka, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Gyvename sudėtingame laikotarpyje, Lietuva atakuojama informacinėmis, hibridinėmis ir kibernetinėmis atakomis, kalbant apie nelegalios migracijos spaudimą, nors jis atrodo tik epizodinis šiuo metu, bet jis vis dar išlieka“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė A. Bilotaitė.

Ji teigė, jog sieną iš Baltarusijos pusės kirsti bandančių nelegalių migrantų sraute matyti naujos kryptys per Maskvą, todėl negalima atsipalaiduoti.

„Reikia sau aiškiai pasakyti, kad išlieka tikimybė tokioms pakartotinoms provokacijoms, todėl turime būti pasirengę, pasiruošę, tai mes ir darome“, – pažymėjo ministrė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Valstybės sienos apsaugos vadovas Rustamas Liubajevas teigė neatmetantis, kad neteisėta migracija, kaip ginklu prieš Europos Sąjungą, ateityje gali pasinaudoti ir Ukrainoje kariaujanti Rusija.

„Mes matome šiuo metu labai agresyvią Rusijos retoriką, tad neatmesčiau, kad ateityje Rusija pabandys pasinaudoti ir organizuoti panašią ataką prieš visą Europos Sąjungą. Dėl to, kaip ir minėjo ministrė, turime ruoštis tam dalykui, turime įvertinti pamokas, klaidas, kurios buvo padarytos“, – kalbėjo R. Liubajevas.

„Tai ne tik mūsų vertinimas Lietuvoje, bet ir „Frontex“ mato tokią riziką, kad ateityje Rusija gali imtis tokių priemonių“, – pridūrė jis.

VSAT vadas pripažino, kad šiuo metu signalų, jog Rusija ketintų pasinaudoti šia situacija, nėra, nes ji „turi daug rimtesnių problemų vykdant agresiją prieš Ukrainą“. Kartu jis priminė, kad Rusijos bandymų paveikti Vakarus neteisėtos migracijos priemonėmis jau būta prie Norvegijos, Suomijos sienos.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4.200 migrantų, daugiausia iš Viduriniųjų Rytų ir Afrikos šalių, prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka. Šeštadienį sukanka metai, kai Lietuva dėl migrantų antplūdžio paskelbė ekstremalią situaciją.

Ministrės teigimu, šiuo metu jau yra išnagrinėti visi praėjusią vasarą per krizės piką atvykusių migrantų prieglobsčio prašymai, absoliuti dauguma jų yra atmesti.

„439 asmenys pasišalino iš apgyvendinimo vietų. Tai parodo, kad šie asmenys tikrai nesiekia prieglobsčio Lietuvoje“, – sakė ministrė.

„Lukašenkos planas nepavyko“

Kalbėdama apie nepaprastosios padėties paskelbimą, A. Bilotaitė pabrėžė, kad ši teisinė padėtis leido lengviau naudoti Vyriausybės rezervo lėšas, koordinuoti veiksmus tarp institucijų, pasitelkti tarnybų ir kariuomenės pagalbą valdant migrantų srautus.

„Metai pareikalavo greitų, netradicinių ir, sakyčiau, dažnai nepopuliarių sprendimų, bet šie visi sprendimai buvo tikrai neišvengiami, nes mes turėjome kartu užtikrinti ir valstybės nacionalinį saugumą“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mes tikrai atrėmėme Lukašenkos organizuotą hibridinę ataką, Europai teko pirmą kartą susidurti su ataka, kurioje buvo panaudoti gyvi žmonės“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat teigė, kad Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos planas „užtvindyti Europos Sąjungą neteisėtais migrantais“ nepavyko dėl Lietuvos valios gintis.

„Mes turėjome ir turime politinę valią gintis, turėjome veiksmingą atsaką, ėmėmės visų būtinų veiksmų ir sprendimų, modernizavome sienos apsaugos sistemą, modernizavomės ir įveikėme (krizę)“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji tikino, kad Lietuvos patirtį valdant krizę perėmė ir Latvija, Lenkija, taip pat ir Suomija.

Ministrė priminė, kad iki metų pabaigos Lietuva ketina modernia stebėjimo sistema padengti visą pasienio su Baltarusija ruožą – šiuo metu ji įdiegta maždaug 70% atkarpoje. Taip pat iki rugsėjo ketinama užbaigti statyti ir fizinį barjerą.  

Lietuva sulaukė 42,1 mln. Eur prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimui, dar 15 mln. Eur skirta priemonėms iš ES vidaus saugumo fondo, 55 mln. Eur skirti iš Europos integruoto sienų valdymo fondo sienų apsaugos stiprinimui. Pasak A. Bilotaitės, laukiama Europos Komisijos sprendimo dar dėl 24 mln. Eur, kurie būtų nukreipti Kaliningrado tranzito saugumo stiprinimui.  

Nepalankus ESTT sprendimas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

Teisėjų kolegija tokį prejudicinį sprendimą ketvirtadienį priėmė skubos tvarka, išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą migranto M. A. byloje.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pirmadienį sukritikavo Lietuvos pareigūnų veiksmus tvarkantis su pernai kilusia migracijos krize ir pasiūlė sustabdyti apgręžimo politiką, paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.

Organizacijos rekomendacijose Lietuva raginama „nedelsiant sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą į Baltarusiją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo, tai yra niekas nebūtų perkeltas į vietą, kurioje jam grėstų realus persekiojimo ar kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų pavojus arba kur jam grėstų tolesnis grąžinimas“.

Ataskaita rėmėsi duomenimis gautais, „Amnesty International“ atstovų vizito Lietuvoje metu 2021 metų lapkričio–2022 metų gegužės mėnesiais. Jie apklausė 47 migrantus, aplankė Medininkų ir Kybartų užsieniečių registracijos centrus (URC).

Nuo pernai rugpjūčio pasieniečiai apgręžė daugiau nei 10 tūkst. neteisėtai į Lietuvą bandžiusių patekti asmenų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

M. Morawieckis: Prancūzija ir Vokietija valdo ES kaip „faktinę oligarchiją“

Lenkijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija valdo Europos Sąjungą kaip...

Nedarbas Latvijoje antrąjį ketvirtį sumažėjo iki 6,6%

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 6,6%, rodo šalies statistikos tarnybos reguliariai...

Vadyba
18:28
Estijos rusakalbėje šalies dalyje šalinamas sovietinis monumentas

Estijos vyriausybė antradienį pranešė nusprendusi pašalinti sovietmečio paminklą iš viešosios erdvės...

O. Scholzas nesutinka su draudimu Rusijos piliečiams atvykti į ES

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nepritaria draudimui Rusijos piliečiams keliauti po...

Suomija smarkiai ribos vizų išdavimą Rusijos piliečiams

Suomija nuo rugsėjo 1 dienos apribos turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams iki 10% dabartinės apimties...

Iranas pateikė atsakymą į „galutinį“ branduolinio susitarimo projektą

Europos Sąjunga antradienį pareiškė nagrinėjanti Irano atsakymą į „galutinį“ susitarimo dėl 2015 m.

Rinkos
15:36
Rusijos ekonomika verda savo sultyse – parduoti gali, bet pirkti labai problemiška Premium

Vladimiro Putino pradėtas karas Rusijos ekonomiką antrąjį metų ketvirtį nubloškė ketverius metus atgal. Kaip...

V. Putinas: JAV siekia užtęsti karą Ukrainoje 17

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, antradienį apkaltino Vašingtoną siekiant užtęsti karą Ukrainoje ir...

EIMIN skaičiuoja, kad administracinė našta verslui per pusmetį sumažėjo 9,5 mln. Eur

Pirmąjį šių metų pusmetį valdžios institucijos administracinę naštą verslui sumažino – sumažėjusių prievolių...

Finansai
11:54
Kinijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas

Kinijos centrinis bankas pirmadienį sumažino bazines palūkanų normas, siekdamas paspartinti šalies ekonomikos...

Eksportuotų prekių kainos birželį augo 16,8%, importuotų beveik trečdaliu

Eksportuotų prekių kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 16,8%, importuotų prekių –...

Prognozė: verslo kelionių sektorius visiškai atsigaus tik 2026-aisiais

Infliacija, tiekimo grandinių problemos ir tebesitęsiantys su COVID-19 susiję ribojimai Kinijoje yra vieni iš...

Dėl kelių įtariamų COVID-19 atvejų kilo sumaištis vienoje Šanchajaus parduotuvėje

Vos du įtariami užsikrėtimo COVID-19 atvejai sukėlė chaosą Šanchajuje, kur minios žmonių bėgo iš vieno...

Sekmadienį nustatyti 182 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės

Per praėjusią parą nustatyti 182 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės, rodo antradienį paskelbti...

M. Majauskas įsitikinęs: MMA kitąmet gali augti 15–19% 30

2023 metais minimali mėnesio alga (MMA) gali padidėti nuo 15% iki 19%, sako Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto...

A. Anušauskas: Lietuvoje dar rugpjūtį rengiami penki mokymai Ukrainos kariams

Lietuva rugpjūtį pradės penkis apmokymus Ukrainos kariams, sako Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras.

J. Assange'o advokatės dėl šnipinėjimo padavė į teismą JAV žvalgybą

Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklapio „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o advokatės pirmadienį...

Prieš prorusišką Donecko teismą stoja penki į nelaisvę paimti europiečiai 1

Rytų Ukrainoje į nelaisvę paimti penki kovotojai iš Europos šalių pirmadienį stojo prieš teismą prorusiškų...

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku