Seimas pripažino V. Landsbergį pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės vadovu

Už specialų Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė keturi parlamentarai.

Įstatymas nustato, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.

Valdantieji teigė, kad šiuo projektu tiesiog konstatuojamas istorinis faktas, o opozicijos atstovai savo ruožtu tvirtino, jog siekiama perrašyti istoriją.

Viena iš projektų iniciatorių Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra tvirtinusi, kad šis įstatymas yra pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje: „Esu įsitikinusi, kad atėjo laikas įvertinti profesoriaus V. Landsbergio indėlį ir, tikiu, kad šis Seimas yra būtent tas, kuriam užteks jėgų ir išminties tai padaryti. Niekam nekilo abejonių, kad tuo metu Lietuva jau buvo nepriklausoma ir savarankiškas valstybė. Šiandien puikus laikas pripažinti, kad ši valstybė turėjo ir vadovą.“

1990–1992 m. galiojusiame Laikinajame pagrindiniame įstatyme nebuvo numatyta valstybės vadovo institucija, tačiau pagrindinis įstatymas numatė, jog aukščiausiasis valstybinės valdžios organas yra Aukščiausioji Taryba, o jos posėdžiams pirmininkauja, vadovauja pirmininkas. Taip pat pagrindinis įstatymas numatė, kad Tarybos pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvai tarptautiniuose santykiuose.

Ketvirtadienį absoliuti dauguma opozicijos atstovų balsavime dėl įstatymo priėmimo nedalyvavo. Tačiau jiems nepavyko sužlugdyti kvorumo, nes dalyvavusiųjų balsavime buvo daugiau nei pusė – 79 iš 141. 

Iš opozicijos atstovų balsavime dalyvavo aštuoni parlamentarai. Už balsavo Vytautas Bakas, Rūta Miliūtė ir Lukas Savickas, prieš pasisakė Saulius Skvernelis, susilaikė Zigmantas Balčytis, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis ir Zenonas Streikus. 

Komentuodamas priimtąjį sprendimą V. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju Lietuva pagaliau prilygo Estijai.

„Gerai, kad Lietuva galų gale prilygo Estijai. Estijoje labai seniai taip nutarta – kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo valstybės vadovas. Estai seniausiai tą padarė, be jokių tragedijų“, – BNS sakė V. Landsbergis.

„Tvarkoj, nusprendė taip, tegu būna taip“, – pridūrė jis.

Plačiau pakomentuoti sprendimą V. Landsbergis sakė galėsiąs vėliau.

Seimo ketvirtadienį priimtasis įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda. 

Parlamente jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.