Automobilių gamyba Rusijoje smuko 97%, surengti didžiausi karo belaisvių mainai nuo invazijos pradžios

Antradienio įvykius galite rasti čia. 

[infogram id="207cb0a8-bcfc-4017-a152-d5d8779c3131" prefix="nWw" format="interactive" title="2022-06-28: Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

Trečiadienio įvykių juostą pildyti baigėme. Kviečiame Rusijos karo Ukrainoje įvykius kartu sekti rytoj nuo 6 val. 30 min.

21:58 VERT ketina panaikinti visas „Inter RAO Lietuvos“ licencijas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį ketina panaikinti Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas. 

Panaikinti gegužės pabaigoje sustabdytas importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas siūloma bendrovei iki birželio 26 dienos neinformavus reguliuotojo, kad ji yra finansiškai pajėgi tęsti veiklą, taip pat jai vis dar esant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skelbiamame Vakarų sankcijų Rusijai ir jos oligarchams suvaržytų Lietuvos įmonių sąraše.

Be to, „Nord Pool“ birža yra sustabdžiusi „Inter RAO Lietuvos“ prekybą elektra.

Tuo metu įmonės elektros eksporto leidimą reguliuotojas siūlo panaikinti atsižvelgdamas į tai, jog bendrovė jos  neeksportuoja daugiau nei vienerius metus.

21:42 V. Zelenskis susitiko su R. Bransonu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį susitiko su Ukrainoje viešinčiu britų verslininku Richardu Bransonu.

Vaizdo įrašu, kuriame rodomas jų susitikimas savo „Instagram“ paskyroje pasidalijo V. Zelenskis.

21:18 Turkija optimistiškai vertina Ukrainos grūdų eksporto galimybes

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad būtų galima atidaryti humanitarinius koridorius ukrainietiškų grūdų eksportui į kitas pasaulio šalis vykstant Rusijos pradėtam karui.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

20:51 A. Anušauskas: siekiame, kad NATO brigada ateityje būtų dislokuota pilna apimtimi

Lietuva siekia kad NATO brigada šalyje būtų dislokuota pilna apimtimi, teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

Tai jis sakė Madride susitikęs su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht.

„Siekiame, kad Vokietijos pajėgumai Lietuvoje didėtų: keliame tikslą, kad NATO brigada ateityje būtų dislokuota Lietuvoje pilna apimtimi. Esame pasirengę planą, tam reikės papildomų investicijų, naujos infrastruktūros nuolatiniam sąjungininkų buvimui. Įgyvendindami NATO sprendimus su Vokietija dirbsime išvien“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime teigė A. Anušauskas.

Ministerija praneša, jog artimiausiu metu į Lietuvą atvyks Vokietijos karininkai, kurie įvertins esamą Lietuvos karinę infrastruktūrą ir spręs dėl papildomų pajėgumų dislokavimo. 

20:34 Ispanijos premjeras: NATO buvo naivi santykiuose su Rusija

NATO aljansas buvo naivus savo santykiuose su Rusija, kanalui CNN trečiadienį pareiškė Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas, kalbėdamas iš NATO viršūnių susitikimo Madride.

„Labai svarbu pasiųsti tarptautinės bendruomenės vienybės ir ryžto žinutę, ypač NATO sąjungininkams, be abejonės ir G7 narėms tam, kad būtų galima grįžti prie scenarijaus, kai šalys, ypač Rusija, vėl pradėtų gerbti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką, kuri buvo sugriauta siaubingo karo Ukrainoje“, – sakė premjeras.

Anot jo, NATO siunčia aiškią žinią, kad yra pasiryžusi remti Ukrainą tol, kol Rusija paliks jos teritoriją ir pradės gerbti šalies suverenitetą bei teritorinį vientisumą.

Paklaustas, ar NATO suklydo dar 2010 metais įvardijant Rusiją kaip strateginę partnerę, premjeras atsakė, kad „NATO stengėsi suteikti Rusijai ir V. Putinui galimybę, tačiau greičiausiai, metams bėgant, mes buvome pernelyg naivūs savo santykiuose su Rusija“.

20:11 G. Nausėda ragina NATO toliau vykdyti atvirų durų politiką

NATO lyderiams trečiadienį sutarus oficialiai pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, prezidentas Gitanas Nausėda ragina NATO toliau vykdyti atvirų durų politiką. 

„Suomijos ir Švedijos sprendimas siekti narystės NATO yra strategiškai svarbus Baltijos jūros regionui. Šių šalių narystė NATO reikšmingai sustiprins ir Aljansą, ir saugumą Europoje. Kartu tai yra ir NATO atvirų durų politikos gyvybingumo patvirtinimas, kuris itin svarbus transatlantinę ateitį norinčioms kurti Europos valstybėms, kaip Ukraina ir Sakartvelas“, – Prezidentūros pranešime teigė šiuo metu NATO viršūnių susitikime Madride dalyvaujantis G. Nausėda. 

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, jog Suomijos ir Švedijos narytės NATO Baltijos regiono saugumo iššūkių savaime neišspręs – tam būtina stiprinti regiono gynybinius pajėgumus ir saugumą. 

„Militarizuota Kaliningrado sritis ir Rusijos bei Baltarusijos karinė integracija kelia papildomų įtampų, todėl NATO privalo priimti skubius sprendimus, kurie reikšmingai sustiprintų regiono gynybinius pajėgumus ir stiprintų mūsų saugumą jau dabar“, – teigė G. Nausėda.

20:01 V. Zelenskis žada prisijungti prie G20 viršūnių susitikimo, priklausomai nuo kitų dalyvių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jo šalyje viešinčiam Indonezijos prezidentui Joko Widodo trečiadienį pareiškė, kad dalyvaus Balyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime, priklausomai nuo to, kas dar jame dalyvaus.

„Žinoma, priimu kvietimą. Ukrainos dalyvavimas priklausys nuo saugumo padėties šalyje ir nuo aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių sudėties“, – sakė V. Zelenskis po derybų su J. Widodo Kyjive, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimą dalyvavimą.

Indonezija šiemet rotaciniu pagrindu pirmininkauja G20, ir Vakarų šalys spaudė J. Widodo, balandį paskelbusį, kad Rusijos prezidentas pakviestas į viršūnių susitikimą, jį pašalinti.

Išvakarėse Italijos premjeras Mario Draghi sakė, kad J. Widodo atmetė galimybę V. Putinui dalyvauti šios šalių grupės lapkričio viršūnių susitikime Balyje.

Tuo metu Kremliaus patarėjas sakė, kad V. Putinas planuoja dalyvauti lapkričio 15–16 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime, ir nurodė, kad kviesta „dalyvauti asmeniškai“.

Indonezija, kaip ir dauguma didžiųjų kylančių ekonomikų, bando išlaikyti neutralią poziciją ir ragina taikiai išspręsti Rusijos invazijos Ukrainoje klausimą.

19:43 Automobilių gamyba Rusijoje smuko 97%

Automobilių gamybos apimtys Rusijoje šių metų gegužę, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, smuko 97%, skelbia Rusijos naujienų portalas RBK.

Lyginant skaičius nuo metų pradžios, per sausio-gegužės mėnesius pagaminta 43,6% kiekio automobilių, kiek buvo pagaminta per tą patį laikotarpį 2021 metais.

19:31 NATO: Kinijos prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams

NATO trečiadienį savo strateginėje koncepcijoje pirmą kartą pareiškė, kad Kinijos galia meta iššūkį Aljansui, o Pekino glaudesni ryšiai su Maskva prieštarauja Vakarų interesams.

„Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) deklaruojami užmojai ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“, – teigiama per Madride vykstantį aukščiausiojo lygio susitikimą paskelbtoje NATO strateginėje koncepcijoje.

„Ji siekia sugriauti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, be kita ko, kosmoso, kibernetinėje ir jūrų srityse“, – priduriama dokumente.

Be kita ko, Kinija kaltinama savo „kenkėjiškomis hibridinėmis ir kibernetinėmis operacijomis bei konfrontacine retorika“ taikantis į NATO nares.

19:03 G. Nausėda: rengiami planai dėl brigados dislokavimo sąlygų

NATO šalių vadovams Madride trečiadienį patvirtinus ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas, Vokietija ir Lietuva rengia planus, susijusius su brigados išdėstymu ir jos dislokavimo sąlygomis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

18:38 Rusija sugriežtino „užsienio agentų“ įstatymą

Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį priėmė teisės aktą, kuriuo išplečiamas „užsienio agentų“ apibrėžimas, naudojamas siekiant susidoroti su Kremliaus kritikais.

Valstybės Dūma, žemieji parlamento rūmai, savo pareiškime nurodė, kad naujos priemonės leis „apginti Rusijos Federacijos interesus ir užtikrinti jos saugumą“.

Pastaraisiais metais „užsienio agentų“ etiketė, primenanti stalinistinį „liaudies priešo“ statusą, Rusijoje plačiai priskiriama Kremliaus režimo oponentams, žurnalistams ir žmogaus teisių aktyvistams, kaltinamiems, kad jų politinė veikla finansuojama užsienio jėgų.

Pagal naująjį teisės aktą nuo šiol Rusijoje „užsienio agentu“ gali būti paskelbtas bet kuris „užsienio įtakoje esantis“ asmuo arba asmuo, gaunantis bet kokią – ne tik finansinę – paramą iš užsienio.

Tokiems asmenims bus draudžiama mokyti valstybinėse mokyklose, organizuoti viešus renginius ir užsiimti kita veikla.

Šis teisės aktas turėtų įsigalioti gruodžio 1 dieną, pranešė Valstybės Dūma.

„Užsienio agentais“ vadinami asmenys privalo atskleisti savo finansavimo šaltinius, atlikti auditą ir visus savo tekstus, vaizdo įrašus ir pranešimus socialiniuose tinkluose žymėti atitinkama etikete.

18:18 Ukrainoje lankosi Indonezijos prezidentas

Indonezijos prezidentas Joko Widodo lankosi Ukrainoje, kur mėgins atnaujinti derybas dėl taikos tarp Rusijos ir Ukrainos. Po savo vizito Kyjive J. Widodo keliaus į Rusiją, kur susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu.

Indonezija šiuo metu pirmininkauja Didžiojo dvidešimtuko grupei, o jos teritorijoje, Balyje, bus rengiamas kitas grupės lyderių susitikimas.

Jame prieš tai planavo dalyvauti ir V. Putinas, tačiau antradienį Italijos premjeras Mario Draghi teigė iš J. Widodo išgirdęs patikinimų, kad V. Putinas susitikime galės dalyvauti nebent nuotoliniu būdu.

17:58 Rusija ir Ukraina surengė didžiausią iki šiol apsikeitimą karo belaisviais

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusija ir Ukraina trečiadienį surengė didžiausią iki šiol buvusį karo belaisvių apsikeitimą.

Pranešama, kad į Ukrainą sugrįžo 144 kovotojai, įskaitant 95 asmenis iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje.

„Dauguma išlaisvintų ukrainiečių turi rimtų sužeidimų – šautinių ar skeveldrų žaizdų, sprogimų žaizdų, nudegimų, lūžių, amputacijų. Visiems jiems yra suteikiama skubi ir reikiama medicinos pagalba“, – rašoma ministerijos pranešime, kurį cituoja portalas „Meduza“.

Kiek rusų karo belaisvių buvo išmainyta pranešime neįvardijama.

17:19 Kyjivas sveikina NATO poziciją dėl Rusijos

Ukraina trečiadienį palankiai įvertino NATO sprendimus pažadėti didesnę paramą Kyjivui, kuris kovoja su Rusijos invazija, ir pakviesti Suomiją bei Švediją prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso.

„Šiandien Madride NATO įrodė, kad gali priimti sudėtingus, bet svarbius sprendimus. Sveikiname aiškią poziciją dėl Rusijos, taip pat [kvietimą] prisijungti Suomijai ir Švedijai. Tokia pat tvirta ir aktyvi pozicija dėl Ukrainos padės apsaugoti euroatlantinį saugumą ir stabilumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

17:10 Rusija kaltina Norvegiją blokuojant prekių patekimą į Svalbardą

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę, apkaltinusi Oslą blokuojant kelią į Svalbardo salyną Arktyje ir grasindama imtis atsakomųjų veiksmų.

„Mes pareikalavome, kad Norvegijos pusė kuo greičiau išspręstų šią problemą“, – pranešė Rusijos URM.

Plačiau apie tai rašoma čia.

16:38 Sirija pripažino Luhansko ir Donecko pseudo-respublikų nepriklausomybę

Sirija trečiadienį oficialiai pripažino separatistines Luhansko ir Donecko pseudo-respublikas, kaip nepriklausomus politinius darinius, rašo „The Guardian“.

Apie tokį sprendimą pranešė Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA. Sirijos diktatorius Basharas al Assadas apie ketinimus didinti bendradarbiavimą su šiomis respublikomis pranešė dar vasario mėnesį.

Rusija jėga atplėšė šias teritorijas nuo Ukrainos 2014 metais po to, kai okupavo Krymo pusiasalį ir pasiuntė karinės technikos bei karių kovoti šių pseudo-respublikų vardu.

16:23 NATO: Rusija kelia didžiausią ir tiesioginę grėsmę narių taikai ir saugumui

NATO trečiadienį paskelbė, kad Rusija kelia „didžiausią ir tiesioginę grėsmę“ jos narių taikai ir saugumui.

30 narių karinis aljanso pareiškimas, paskelbtas Madride vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime, pabrėžia, kaip smarkiai Rusijos įsiveržimas į Ukrainą pakeitė Europos saugumo padėtį.

NATO lyderiai pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomą „siaubingą žiaurumą“ ir taip pat pažadėjo „sustiprinti politinę ir praktinę paramą“ Kyjivui.

16:11 J. Stoltenbergas: Ukraina gali pasikliauti mumis tiek ilgai, kiek reikės

NATO lyderiai trečiadienį pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomą „siaubingą žiaurumą“ ir pažadėjo labiau paremti Kyjivą, kuris kovoja su Maskvos puolimu.

„Ukraina gali pasikliauti mumis tiek ilgai, kiek reikės“, – Madride vykstančiame viršūnių susitikime sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

15:56 NATO formaliai pakvietė Suomiją ir Švediją prisijungti

NATO išsiuntė oficialų kvietimą Suomijai ir Švedijai prisijungti prie Aljanso, skelbiama bendrame NATO valstybių lyderių trečiadienį išplatintame pranešime, rašo CNN.

„Šiandien mes nusprendėme pakviesti Suomiją ir Švediją tapti NATO narėmis ir sutinkame pasirašyti prisijungimo protokolus“, – rašoma pranešime.

Kiek anksčiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasidalino žinute, kad priėmimo procedūroms patvirtinti reikės ratifikavimo proceso 30-yje parlamentų. Anot jo, tai gali kiek užtrukti, tačiau J. Stoltenbergas teigė manantis, kad procedūros bus atliktos „gana greitai“.

15:42 A. Anušauskas: sprendimas dėl NATO brigadų rytiniame sparne – patvirtintas

NATO šalių vadovai Madride trečiadienį patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti  prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas, pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministras.

„Rusija įvardyta kaip aiški grėsmė Aljanso narėms, su tuo susiję ir kiti sprendimai, kurie didina aukštos parengties ir kitas pajėgas Rytų flange, didina egzistuojančias kovines grupes iki brigados dydžio vienetų“, – BNS telefonu iš Madrido sakė Arvydas Anušauskas.

15:09 Popiežius pasmerkė „barbarišką“ išpuolį Kremenčuke

Popiežius Pranciškus pasmerkė pirmadienio ataką Kremenčuko prekybos centre, pavadindamas tai „barbariška ataka“ prieš Ukrainą.

Melsdamasis Šv. Petro Bazilikoje Romoje jis prašė, kad „šis beprotiškas karas kuo greičiau baigtųsi“, rašo BBC.

14:38 Maskva: NATO viršūnių susitikimas įrodo Aljanso siekį sulaikyti Rusiją

Maskva trečiadienį pareiškė, kad Madride vykstantis NATO viršūnių susitikimas įrodo, jog Aljansas siekia sulaikyti Rusiją, o Suomijos ir Švedijos siekį tapti NATO narėmis ji laiko „destabilizuojančiu“ veiksniu.

„Viršūnių susitikimas Madride patvirtina ir įtvirtina šio bloko agresyvaus Rusijos sulaikymo politiką“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Manome, kad Šiaurės Atlanto aljanso plėtra yra visiškai destabilizuojantis veiksnys tarptautiniuose reikaluose“, – kalbėjo jis.

S. Riabkovas sakė, kad Rusija žinojo, ko tikėtis iš šio viršūnių susitikimo. „Bus priimta nauja strateginė koncepcija, kurioje Rusija bus vadinama grėsme Aljansui“, – sakė jis.

„Tai neturi nieko bendra su realiu gyvenimu. Tai aljansas kelia mums grėsmę“, – tvirtino jis.

14:36 Žuvusiųjų per apšaudymą Mykolajive padaugėjo iki 4, dar 5 sužeisti

Žuvusiųjų skaičius per kiek anksčiau trečiadienį įvykdytą apšaudymą Mykolajivo gyvenamajame rajone padaugėjo iki 4, dar 5 žmonės yra sužeisti, praneša CNN.

Ryte 8 raketos smogė į gyvenamuosius namus Mykolajive. Ukraina skelbia, kad greičiausiai buvo naudotos KH-55 raketos.

14:29 V. Zelenskis prašo NATO modernių ginklų ir finansinės pagalbos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO lyderiams trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija, reikia modernių ginklų ir finansinės pagalbos.

„Mums reikia daug daugiau modernių sistemų, modernios artilerijos“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Madride vykstantį NATO viršūnių susitikimą sakė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad finansinė parama yra „ne mažiau svarbi nei pagalba ginklais“.

14:19 Iš Kremenčuko prekybos centro griuvėsių traukiamos kūnų dalys, atliekami DNR testai

Per apšaudymą sunaikinto Kremenčuko prekybos centro griuvėsiuose rasta 11 kūno dalių, kanalui CNN pareiškė Antonas Stoletnyjus, Poltavos regiono vyriausiasis prokuroras.

Kūno dalys turės būti ištirtos, kad būtų nustatyta, kiek skirtingų žmonių jos priklausė, o šiuo metu yra atliekami giminaičių DNR testai.

Anot prokuroro, 54 žmonės tebėra gydomi ligoninėse, 35 iš jų sužeisti sunkiai. Žuvusiųjų skaičius siekia 18.

A. Stoletnyjus teigė, kad trys ketvirtadaliai prekybos centro teritorijos jau išvalyta, įvykio vietoje dirba apie 300 gelbėtojų.

14:10 G. Nausėda: Madrido susitikimas – turbūt paskutinė proga sustabdyti Rusiją

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Madride vykstantis NATO viršūnių susitikimas tikriausiai yra paskutinė proga sustiprinti regionui ir taip sustabdyti Rusiją.

„Manau, kad Rusija turi suprasti, jog Europa ir demokratinis pasaulis nėra silpnas, kad galime priimti reikiamus sprendimus, kurie būtų adekvatūs dabartinei situacijai“, – žurnalistams prieš susitikimą trečiadienį sakė G. Nausėda.

„Labai tikiuosi, kad pasinaudosime šia galimybe. Tai tikriausiai yra paskutinė galimybė priimti sprendimus, kurie bus pakankamai tvirti sustabdyti Rusijai, užkirsti kelią Rusijai nuo tolesnių veiksmų ir pasiekti, kad šis nuotykis Ukrainoje, jeigu jį galima taip pavadinti, liausis“, – pridūrė jis.

„Jeigu tai tęsis, kitas taikinys gali būti Baltijos šalys ar bet kuri kita valstybė Europoje, nes apetitas atkurti imperijai yra tiesiog neribotas“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak G. Nausėdos, regionui reikia „karių ant žemės“, jis nebegali priklausyti nuo įsipareigojimų Aljansui atsiųsti papildomas pajėgas jau prasidėjus konfliktui.

13:54 Norvegija siunčia Ukrainai raketų sistemų

Norvegija trečiadienį pranešė, kad padovanos Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas, kai panašius sprendimus priėmė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos.

„Turime ir toliau remti Ukrainą, kad ji galėtų tęsti kovą už laisvę ir nepriklausomybę“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pareiškime.

Salvinės raketų ugnies sistemos, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesni nei Rusijos artilerijos, bus pristatytos kartu su Didžiosios Britanijos perduodamomis sistemomis, pranešė Oslas.

„Mūsų ginklus reikia iš esmės atnaujinti, todėl susitarėme su britais, kad perduosime jiems norvegiškų ginklų, kad jie galėtų Ukrainai nusiųsti dalį savo ginklų“, – sakė ministras. 

Norvegija taip pat nusiųs Ukrainai dar 5 tūkst. granatų, papildysiančių ankstesnę analogišką šių ginklų siuntą.

12:49 Okupacinė valdžia: tarp Krymo ir Pietų Ukrainos kursuos autobusai, traukiniai 

Tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir Ukrainos pietinių Zaporižios bei Chersono sričių pradės reguliariai kursuoti autobusai ir traukiniai, trečiadienį pranešė Maskvos primesta vietos valdžia.  

„Nuo liepos 1 dienos pirmą kartą per aštuonerius metus tarp Krymo ir Chersono bei Zaporižios sričių pradės reguliariai kursuoti autobusai ir traukinai“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė aneksuoto Krymo pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas.

Keleivių saugumą užtikrins Rusijos nacionalinės gvardijos nariai, pridūrė jis. 

12:36 Į Kyjivą atvyko Indonezijos prezidentas

Indonezijos prezidentas Joko Widodo šį rytą atvyko į Kyjivą, kur susitiks su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Indonezijos prezidentas yra dabartinis G20 pirmininkas ir vienas iš šešių pasaulio lyderių, kuriuos Jungtinės Tautos paskyrė į Pasaulinę reagavimo į krizę grupę, sudarytą siekiant kovoti su bado ir skurdo grėsme, kurią kelia karas Ukrainoje.

Iki karo Ukraina buvo viena didžiausių Indonezijos kviečių tiekėjų.

Po vizito Ukrainoje J. Widodo vyks į Maskvą, kur turėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

12:07 Rusai teigia sunaikinę „užsienio samdinių mokymo bazę“ šalia Mykolajivo

Naujausiame kariniame operatyviniame pranešime Rusija teigia sunaikinusi „užsienio samdinių mokymo bazę“ netoli Mykolajivo.

Jame taip pat teigiama, kad Rusija praktiškai sunaikino Ukrainos 108-ąjį batalioną, per dieną sunaikino keturias vadavietes, įskaitant dvi Charkive, numušė lėktuvą MiG-29, du lėktuvus Su-25, sraigtasparnį Mi-8 ir devynis ukrainiečių bepiločius orlaivius.

Pranešime rašoma, esą kelių Ukrainos dalinių „padėtis dėl maisto yra kritinė“ ir todėl fiksuojama „daugybė pozicijų palikimo ir karių dezertyravimo atvejų“.

12:04 J. Bidenas paskelbė apie JAV pajėgų sustiprinimą Europoje 

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė planus sustiprinti JAV pajėgas Europoje ir pabrėžė, kad mūsų dienomis Aljansas yra reikalingesnis „negu kada nors anksčiau“.

NATO „bus sustiprinta visomis kryptimis, kiekvienoje srityje – sausumoje, ore ir jūroje“, – prezidentas sakė prasidedant transatlantinio aljanso aukščiausio lygio susitikimui Madride. Plačiau skaitykite čia.

11:41 Okupacinė Chersono administracija toliau kalba apie prisijungimą prie Rusijos

Rusijos primestos okupacinės Chersono regiono administracijos pareigūnas sako, kad šio regiono valdžia ruošiasi referendumui dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.

„Taip, mes ruošiamės referendumui ir jį surengsime, – „Telegram“ kanale teigė okupacinės Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas. – Chersono sritis priims sprendimą ir prisijungs prie Rusijos Federacijos.”

Vėliau naujienų agentūrai „Reuters“ jis sakė, kad referendumo dėl prisijungimo data dar nepaskirta, tačiau jis tikisi, kad balsavimas įvyks „per artimiausią pusmetį“.

11:23 Baltarusija nutarė už skolas užsienio valiutomis mokėti savo rubliais

Baltarusija, sekdama savo artimiausios sąjungininkės Rusijos pavyzdžiu, o abiem šioms autoritarinėms valstybėms dėl Vakarų sankcijų esant atkirstoms nuo tarptautinių finansų rinkų, vienašališkai nusprendė nacionaline valiuta atsiskaitinėti už užsienio valiutomis išreikštas tarptautinių skolinių vertybinių popierių emisijas, nepaisant tokio jų sąlygų pažeidimo.

„Baltarusija savo euroobligacijų skolinius įsipareigojimus vykdys Baltarusijos rubliais. Vyriausybė kartu su centriniu banku priėmė atitinkamą sprendimą. (...) Ši priemonė yra priverstinė ir būtina dėl mokėjimų tarpininkų bei kitų tarptautinės atsiskaitymų ir kliringo sistemos dalyvių nesugebėjimo užtikrinti lėšų pervedimus visiems euroobligacijų turėtojams laiku ir visiškai“, – šalies valstybinė žiniasklaida cituoja vyriausybės pranešimą.

11:02 Čekija savo AE atsisako rusiško branduolinio kuro

Praha, birželio 29 d. (AP-BNS). Čekijos valstybės kontroliuojama energetikos grupė ČEZ su JAV „Westinghouse“ ir Prancūzijos „Framatome“ pasirašė branduolinio kuro šalyje veikiančioms elektrinėms tiekimo sutartis, atsisakydama rusiško.

10 metų trukmės sutartys dėl Temelino branduolinės jėgainės aprūpinimo kuru įsigalios nuo 2024 metų, pasibaigus ilgalaikės sutarties su Rusijos „Rosatom“ priklausančios tiekėjos TVEL galiojimui, pranešė ČEZ.

Ji skelbia šiuo metu turinti kuro maždaug dvejiems Temelino AE eksploatavimo metams, o antrosios šalyje veikiančios Dukovanų atominės elektrinės atsargos yra dar didesnės – maždaug trejiems metams.

10:16 Ukraina teigia per parą nukovusi 200 Rusijos karių

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo nukauta 200 Rusijos karių, taip pat sunaikinti 5 tankai, 16 šarvuočių, 3 artilerijos sistemos, 3 daugkartinio raketų paleidimo įrenginiai ir kt.

09:51 J. Stoltenbergas: Rusija kelia tiesioginę grėsmę NATO saugumui

NATO lyderiai, trečiadienį susitinkantys Madride, planuoja pripažinti Rusiją grėsme Aljanso saugumui, reaguodami į karą Ukrainoje, pareiškė jo vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Aiškiai paskelbsime, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę mūsų saugumui“, – sakė J. Stoltenbergas prieš paskelbiant naujausią NATO strategijos dokumentą.

09:49 Rusija ketina blokuoti ESBO nuolatinės misijos Ukrainoje atnaujinimą

Rusija iki penktadienio užblokuos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuolatinės misijos atnaujinimą, taip užbaigdama šios grupės darbą karo krečiamoje šalyje, nurodė diplomatiniai šaltiniai.

Rusija „turi galią užblokuoti mandatą iki birželio pabaigos ir sakė, kad ketina tai padaryti“, naujienų agentūrai AFP sakė Danijos ambasadorius Henrikas Villadsenas, nuo 2018 metų dirbantis misijos projektų koordinatoriumi.

Jis patvirtino ankstesnį Lenkijos, šiuo metu pirmininkaujančios ESBO, pranešimą: „Deja, ji (misija) formaliai baigiasi po septynių dienų dėl Rusijos veto.“

09:36 V. Putinas žada stengtis „normalizuoti“ padėtį Afganistane

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį lankydamasis kaimyniniame Tadžikistane pareiškė, kad Maskva aktyviai siekia padėti „normalizuoti“ padėtį Afganistane, primindamas apie Rusijos įtaką šiame regione.

„Darome viską, kad normalizuotume padėtį (Afganistane), ir stengiamės užmegzti santykius su padėtį kontroliuojančiomis politinėmis jėgomis“, – sakė V. Putinas per derybas su Tadžikistano prezidentu Emomaliu Rachmonu.

V. Putinas, kurį citavo Rusijos žiniasklaida, sakė, kad jis su Tadžikistano prezidentu sutarė, kad Afganistano etninės grupės turėtų visapusiškai dalyvauti šalies valdyme. 

Tai pirmoji V. Putino kelionė į užsienį nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos pajėgos užpuolė Ukrainą.

09:30 B. Johnsonas ragins NATO sąjungininkes didinti išlaidas gynybai

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas per NATO viršūnių susitikimą Madride ragins sąjungininkes didinti išlaidas gynybai, reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, antradienį pranešė jo biuras.

Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą NATO narės įsipareigojo skirti gynybai mažiausiai 2% savo BVP, tačiau 2021 metais iš 30 NATO narių tik aštuonios vykdė arba viršijo šį įsipareigojimą.

„Du procentai visuomet buvo suprantami kaip grindys, o ne kaip lubos, ir sąjungininkai privalo padidinti (išlaidas) šiuo krizės metu“, – sakoma Dauningo gatvės paskelbtame kalbos, kurią B. Johnsonas pasakys Madride trečiadienį, anonse. Plačiau skaitykite čia. 

09:14 Į Mykolajivą atskriejo aštuonios raketos

Trečiadienį per Rusijos pajėgų smūgį daugiaaukščiam gyvenamajam namui Mykolajive žuvo mažiausiai trys žmonės ir penki buvo sužeisti, pranešė vietos valdžios institucijos.

Meras Oleksandras Senkevičius sakė, kad Mykolajivui smogta aštuoniomis raketomis, kurios pataikė į skirtingas miesto vietas. Jis paragino gyventojus evakuotis. Meras teigė, kad į minėtą daugiaaukštį, atrodo, pataikė Rusijos sparnuotoji raketa „X-55“.

08:57 Pranešama apie dar labiau intensyvėjančius karinius veiksmus Lysyčanske

Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus pranešė apie Lysyčanske suintensyvėjusius rusų karinius veiksmus.

Jo teigimu, situacija šiame mieste primena padėtį Sjeverodonecke daugiau nei prieš mėnesį, kai rusai pradėjo užiminėti pastatą po pastato.

„Padėtis Lysyčanske labai sudėtinga“, – per televiziją sakė S. Haidajus.

„Rusai naudoja visus jiems prieinamus ginklus, neskirstydami, ar taikiniai yra kariniai, ar ne – mokyklos, vaikų darželiai, kultūros įstaigos“, – sakė jis.

Lysyčanskas yra tapęs vienu pagrindinių taikinių per Rusijos pajėgų intensyvų puolimą Ukrainos rytuose, kai Kyjivo pajėgos atsitraukė iš šalia esančio Sjevjerodonecko miesto.

08:10 Mykolajive smogta gyvenamajam daugiaaukščiui 

Šį rytą Mykolajive nugriaudėjo galingi sprogimai – rusai smogė gyvenamajam daugiabučiui, „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Oleksandras Senkevičius.

Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas pranešė, kad per smūgį daugiaaukščiame name žuvo du žmonės.

„Po smūgio į daugiaaukštį namą šiuo metu 3 sužeisti, 2 žuvę. Be to, sužeistas Valstybinės skubios pagalbos tarnybos darbuotojas“, – pažymėjo V. Kimas.

08:07 Slovakija įsigys iš Švedijos 152 pėstininkų kovos mašinas

NATO narė Slovakija, turinti bendrą sieną su Ukraina, antradienį pranešė planuojanti įsigyti 152 vikšrines pėstininkų kovos mašinas iš Švedijos įmonės „BAE Systems Hagglunds“, siekdama sustiprinti savo kariuomenės pajėgumus.

„Vyriausybė pritarė šiam istoriniam projektui ginkluotosioms pajėgoms“, – savo „Facebook“ puslapyje parašė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

„Padidinsime Slovakijos gynybos pajėgumus ir įvykdysime įsipareigojimus sukurti sunkiąją mechanizuotąją brigadą“, – pridūrė jis.

07:41 Kanada Ukrainai suteiks papildomą finansinę pagalbą

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pranešė, kad jo šalis Ukrainai suteiks papildomą 151,7 mln. USD pagalbą, kuri bus skirta humanitarinei, vystymosi ir saugumo paramai.

07:22 JAV: Turkija negavo nuolaidų už Švedijos ir Suomijos narystės NATO palaikymą

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, jog Turkijai nebuvo suteikta jokių nuolaidų, kad ji nebeprieštarautų Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO.

„Iš Turkijos pusės nebuvo jokio prašymo amerikiečiams padaryti kokią nors konkrečią nuolaidą“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, Madride prasidėjus NATO viršūnių susitikimui. Plačiau skaitykite čia.

07:09 Ukrainos prezidentas ragina JT lygmeniu įteisinti teroristinės valstybės statusą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas per JT Saugumo Tarybos posėdį, pareiškė, kad Rusijos įvykdyta raketų ataka prieš Kremenčuko prekybos centrą turėtų būti laikoma teroristiniu aktu, taip pat paragino JT jame apsilankyti.

„Siūlau Jungtinėms Tautoms atsiųsti arba specialųjį atstovą, arba Jungtinių Tautų generalinį sekretorių, kad Jungtinės Tautos galėtų nepriklausomai išsiaiškinti informaciją ir įsitikinti, kad tai tikrai buvo Rusijos raketų smūgis“, – sakė V. Zelenskis apie pirmadienio ataką, per kurią žuvo mažiausiai 18 žmonių. 

Be to, V. Zelenskis mano, kad būtina JT lygmeniu nustatyti teroristinės valstybės apibrėžimą.

„Deja, šiandien JT neturi teisinio pagrindo, kas yra teroristinė valstybė, tačiau vienaip ar kitaip turime įteisinti šį statusą JT lygmeniu ir nubausti bet kurią teroristinę valstybę“, – sakė jis.

Ukrainos vadovas taip pat paragino atimti iš Rusijos teisę balsuoti Generalinėje Asamblėjoje.

07:06 V. Zelenskis: Ukrainai nuo karo pradžios smogė per 2.800 Rusijos raketų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tradiciniame kreipimesi vėlų antradienio vakarą sakė, kad Ukrainai jau smogė daugiau kaip 2.800 Rusijos raketų.

Jis pažymėjo, kad tai vien raketų skaičius, o Ukrainos miestai apšaudomi ir iš kitų rūšių ginklų.

06:58 Dniepropetrovsko srityje nuo rusų raketų nukentėjo dvi įmonės

Dniepropetrovsko srityje antradienį dėl Rusijos raketų smūgio kilo gaisras transporto įmonėje: sunaikinti pastatai, angaras, po griuvėsiais rasti dviejų žmonių kūnai. Preliminariais duomenimis, apgadinta 13 sunkvežimių ir 21 lengvasis automobilis. Taip pat nukentėjo ir viena pramonės įmonė. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Jos teigimu, rusai į Dniepropetrovsko sritį iš viso paleido šešias raketas: viena buvo numušta virš Dnipro, o trys – virš Sinelnikovskio rajono.

„Dvi raketos, įskridusios į Dniprą, sunaikino dvi įmones – pramonės ir transporto“, – pažymėjo gelbėtojai.

Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pridūrė, kad Sinelnikovo rajone numuštos rusų raketos nuolaužos sukėlė 1 ha ploto gaisrą atviroje teritorijoje. Gaisras jau užgesintas.

06:50 Konsultacinė grupė dėl saugumo garantijų darbą pradės liepos 1-ąją

Liepos 1 d. buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas lankysis Ukrainoje ir pradės konsultacinės grupės dėl saugumo garantijų Ukrainai darbą, pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

„Saugumo garantijos yra būtent tie klausimai, kuriuos spręs mūsų kartu su buvusiu NATO generaliniu sekretoriumi Rasmussenu vadovaujama konsultacinė grupė. Liepos 1 d. jis turėtų apsilankyti Kyjive, kad pradėtų grupės darbą ir pristatytų pirmuosius jos dalyvius“, – sakė A. Jermakas.

Be to, pasak jo, siekiant pagerinti Ukrainos kariuomenės aprūpinimo koordinavimą, bus sudaryta strateginė grupė, į kurią įeis Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo ir Ukrainos gynybos ministerijos atstovai, taip pat JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų pagrindinių šalių partnerių karinių štabų atstovai.