A. Duda: didinamos NATO greitojo reagavimo pajėgos padarys Europą saugesnę

Publikuota: 2022-06-29
Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas. Javiero Soriano (AFP / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas. Javiero Soriano (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, trečiadienį atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Madride, gyrė jau anksčiau paskelbtą Aljanso sprendimą padidinti greitojo reagavimo pajėgas iki 300.000 karių.

Šiuo metu NATO greitojo reagavimo pajėgas sudaro 40.000 karių. Pasak Lenkijos prezidento, didinamos pajėgos, „be jokios abejonės, padarys Europą saugesnę“. 

Lenkija buvo viena iš aktyviausių NATO narių, siekiančių, kad būtų skirta daugiau karių ir ginkluotės rytiniam aljanso flangui ginti, teigdama, kad to reikia, kad Rusijos karas Ukrainoje neišplistų į NATO teritoriją.

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šį žingsnį pavadino „didžiausia mūsų kolektyvinės gynybos ir atgrasymo pertvarka nuo Šaltojo karo laikų“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

A. Duda sakė, kad Rusija kelia grėsmę Europai ir visam NATO, ir pridūrė, kad dėl to „nėra jokių abejonių“.

Sąjungininkai diskutuoja dėl greitojo reagavimo karių skaičiaus padidinimo, tačiau JK atstovas „Politico“ sakė, kad tai yra „siekiamybė“ 2023 m., o darbas dėl būsimo Jungtinės Karalystės indėlio „tęsiasi“.

Praėjusių metų vasarį Jungtinė Karalystė padvigubino savo karių skaičių Estijoje iki beveik 2.000.

„Jau esame įsipareigoję skirti didelį skaičių“, – sakė JK vyriausybės atstovas spaudai. „Kartu su NATO sąjungininkais dirbsime prie to, kaip bendrai pasiekti planuojamą karių skaičių“ ,– teigė JK atstovas.

Žurnalistų trečiadienį Madride paklaustas, kaip vertina Suomijos iš Švedijos sprendimą prisijungti prie aljanso, A. Duda reagavo džiugiai. 

„Tai labai svarbus sprendimas. Mes, Lenkija, labai džiaugiamės Suomijos ir Švedijos pasirinkimu įstoti į NATO ir tikiuosi, kad galutinis sprendimas dėl naujų narių bus priimtas šiandien“, – NATO viršūnių susitikime Madride sakė Lenkijos prezidentas.

VŽ jau rašė, kad Turkija kurį laiką blokavusi Suomijos ir Švedijos narystę NATO, antradienio vakarą pakeitė poziciją. Turkija buvo vienintelė šalis, kuri prieštaravo Stokholmo ir Helsinkio siekiams prisijungti prie Aljanso. Anksčiau abi Skandinavijos šalys laikėsi neutralumo pozicijos ir vengė žingsnių, kurie galėtų būti laikomi provokuojančiais Maskvoje, tačiau po atviros Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną, abiejų šalių pozicija kardinaliai pasikeitė.

Turkija nuolat pabrėždavo, kad viena pagrindinių priežasčių dėl šių šalių prisijungimo blokavimo buvo jų glaudūs ryšiai su kurdų tautybės kovotojais, kuriuos Turkija priskiria prie teroristinių organizacijų.

Tarp Suomijos, Švedijos ir Turkijos antradienio vakarą buvo pasirašytas bendras memorandumas, kuriame užtikrinama, kad visos trys šalys visiškai rems viena kitos saugumo interesus. 

Bendrame memorandume su Turkija abi Šiaurės šalys pasižadėjo „nepalaužiamą solidarumą ir bendradarbiavimą kovojant su terorizmu visomis jo formomis ir apraiškomis“. Jos taip pat pažadėjo išsižadėti ryšių su Kurdistano darbininkų partija (PKK).

Vingiuotas Šiaurės šalių kelias 

„The Economist“ skelbia, kad taip pat susitarta panaikinti ginklų embargą Turkijai, apriboti PKK finansavimą, „atsižvelgti“ į Turkijos prašymus dėl kurdų aktyvistų ekstradicijos ir deportacijos, ir iš dalies pakeisti įstatymus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įtariamųjų terorizmu išdavimui.

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, kelias savaites atkakliai stengėsi įveikti Turkijos veto, kuris grasino apkartinti aukščiausiojo lygio susitikimą. 

„Nė vienas sąjungininkas nepatyrė žiauresnių teroristinių išpuolių nei Turkija“, – pripažino jis, stengdamasis įvaldyti R. T. Erdogano mėgstamą naują šalies pavadinimo tarimą. Kiti sąjungininkai taip pat dirbo diplomatiniais kanalais. J. Stoltenbergui nemažai padėjo užkulisinis Amerikos spaudimas. Atrodo, kad Amerika griežtai įspėjo Turkiją, kad ji rizikuoja, jog jos prašymas dėl naujų F-16 naikintuvų gali būti užblokuotas Kongrese, jeigu ši ir toliau blokuos Suomijos ir Švedijos narystę NATO.

„Nepavykus to padaryti, būtų pasirodę pranešimai, kad NATO susiskaldęs ir tai būtų vertinama kaip V. Putino pergalė (nors ir trumpalaikė). Pasiekti šį susitarimą buvo visų prioritetas. J. Bidenui ir kitiems tai labai rūpėjo, galiausiai R. T. Erdoganui taip pat“, – „Twitter“ rašė Ivo Daalderis, buvęs JAV ambasadorius prie NATO.

Aukščiausiojo lygio NATO susitikime šalių atstovai trečiadienį pateiks oficialų kvietimą Suomijai ir Švedijai. Tačiau prireiks ne vieno mėnesio, kol 30 NATO sąjungininkių ratifikuos Šiaurės šalių prisijungimą prie NATO.

Sauli Niinisto, Suomijos prezidentas, suabejojo mintimi, kad šalis imsis keisti savo teisės aktus. Žurnalistams jis sakė, kad Suomija ir toliau laikysis esamos ekstradicijos praktikos. Atsižvelgiant į R. Erdogano polinkį į autokratiją ir polinkį visus oponentus vadinti teroristais, daugelis nerimauja, kad Šiaurės šalys rizikuoja susilpninti savo įsipareigojimą ginti žmogaus teises ir suteikti prieglobstį politiniams disidentams.

Suomijos ir Švedijos prisijungimas padės apsaugoti Baltijos jūrą ir sustiprins NATO gebėjimą ginti Baltijos šalis.

Plačiau apie tai, ko tikėtis iš NATO viršūnių susitikimo kviečiame skaityti čia. 

[infogram id="f451c664-cca4-4a7f-bf07-ffd758736021" prefix="OCi" format="interactive" title="Putino karas :: NATO plėtra"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Lietuva prašo sąjungininkų nauja pakeisti Ukrainai svarstomą perduoti ginkluotę

Lietuva ieško galimybių Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai siųsti papildomos ginkluotės ir teigia,...

Verslo aplinka
2022.08.11
Švedija pirmąkart nuo ginčo dėl stojimo į NATO pradžios išduos Ankarai Turkijos pilietį

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad perduos Ankarai Turkijos pilietį, nuteistą dėl sukčiavimo...

Verslo aplinka
2022.08.11
Latvija ir Estija traukiasi iš bendradarbiavimo formato su Kinija 16+1 6

Latvija ir Estija ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija, iš kurio...

Verslo aplinka
2022.08.11
Prieš Latvijos parlamento serverius surengta didelė kibernetinė ataka

Latvijos Saeimos serveriai ketvirtadienį tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu,...

Inovacijos
2022.08.11
Specialiųjų tyrimų tarnyba L. Ašoklienei pareiškė įtarimus dokumento suklastojimu 1

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Loretai Ašoklienei, tuo metu ėjusiai vyriausiosios šalies epidemiologės...

Verslo aplinka
2022.08.11
O. Scholzas vokiečiams žada paramą nuo infliacijos poveikio ir grįžti prie „skolos stabdžio“

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, ketvirtadienį pažadėjo imtis tolesnių priemonių vokiečiams apsaugoti...

Verslo aplinka
2022.08.11
Lietuvoje nustatyti dar du beždžionių raupų atvejai 1

Lietuvoje nustatyti dar du beždžionių raupų atvejai, ketvirtadienį pranešė Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos...

Verslo aplinka
2022.08.11
Estija įveda draudimą į šalį atvykti Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas

Ketvirtadienį Estijos vyriausybė paskelbė, kad rusams, turintiems Estijos išduotas galiojančias Šengeno...

Verslo aplinka
2022.08.11
A. Lukašenka ragina imtis priemonių dėl „atimto“ Baltarusijos turto Klaipėdos uoste 2

Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija faktiškai prarado turtą...

Verslo aplinka
2022.08.11
Siūloma įvesti kompensuojamos elektros suvartojimo lubas 3

Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo...

Pramonė
2022.08.11
Latvijos parlamentas pripažino Rusiją teroristine valstybe

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė pareiškimą, kuriuo Rusija paskelbta „terorizmą remiančia valstybe“,...

Verslo aplinka
2022.08.11
Ispanijoje siekiant taupyti energiją ribojamas kondicionierių naudojimas 1

Ispanijoje trečiadienį įsigaliojo naujos energijos taupymo taisyklės, ribojančios oro kondicionierių...

Verslo aplinka
2022.08.11
„Lietuvos draudimas“ penktadaliu padidino pajamas, uždirbo kuklesnį pelną

„Lietuvos draudimo“ (kartu su Estijos filialu) šių metų pirmojo pusmečio pajamos siekė 158,8 mln. Eur ir buvo...

Finansai
2022.08.11
Ukrainoje metinė infliacija liepą augo iki 22,2%

Metinė infliacija Ukrainoje liepą išaugo iki 22,2% nuo 21,5% birželį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.

Verslo aplinka
2022.08.11
A. Navys: ukrainiečių kontrpuolimas dabartinėmis sąlygomis dar nelabai įmanomas Premium

Kol nėra sustabdytas vis atsinaujinantis Rusijos puolimas iškart keliomis kryptimis, ukrainiečiai vargu ar...

Verslo aplinka
2022.08.11
Metų infliacija Rusijoje liepą sumažėjo iki 15,1% 1

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje liepą sumenko iki 15,1% nuo 15,9% birželį, pranešė nacionalinė...

Verslo aplinka
2022.08.11
Milžino dominavimas biotechnologijose: leidžia kvėpuoti mažesnėms įmonėms ar jas smaugia? Premium

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų įmonės pernai ir vėl didino apsukas, vienvaldžiu lyderiu išliko „Thermo...

Inovacijos
2022.08.11
SAM: COVID-19 diagnozuoti galios ir greitieji savikontrolės testai 2

COVID-19 ligai diagnozuoti galios ir namuose atlikti greitieji savikontrolės testai, epidemijos, atsižvelgus...

Verslo aplinka
2022.08.11
Vengrijos naftininkė MOL apmokėjo „Transneft“ rusiškos naftos tranzitą per Ukrainą

Vengrijos naftos įmonė MOL trečiadienį pranešė sutikusi padengti rusiškos naftos tranzito per Ukrainą...

Verslo aplinka
2022.08.11
Trečiadienį – 1.513 naujų COVID-19 atvejų, mirė žmogus

Per praėjusią parą nustatyta 1.513 naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus, rodo ketvirtadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.08.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku