„Švyturys-Utenos alus“ vadovas: „Energetinio saugumo namų darbus pasidarėme gerokai iki karo“

Reklama publikuota: 2022-06-21
Rolandas Viršilas, Dariau Kučio nuotrauka.
svg svg
Rolandas Viršilas, Dariau Kučio nuotrauka.

Šiuo metu aiškiai ir konkrečiai deklaruojama, jog bene vienintelis išsigelbėjimas nuo Rusijos įleistų nagų – Lietuvos virsmas visiška atsinaujinančios energetikos šalimi. Ekspertų teigimu, toks pokytis būtinas ir vardan tvarumo, ir vardan energetinės nepriklausomybės, tačiau pabrėžia, jog pilnam jo įgyvendinimui gali nepakakti ir kelių dešimtmečių. Kol vieni skaičiuoja ir ruošiasi tokio postūmio investicijoms, įmonės vizionierės pasakoja apie laiku atliktus namų darbus ir fiksuojamą grąžą.

Daugiau nei siekis prisidėti prie tvarumo

Apie atsinaujinančios energetikos perspektyvą kalbama jau seniai – pagal ES planus, nuo kurių Lietuva neturėti atsilikti, iki 2050-ųjų turėtų išnykti priklausomybė nuo iškastinio kuro, o ES turėtų tapti neutralia klimatui. Nors pereinamasis laikotarpis daugeliui šalių, pavyzdžiui, Vokietijai, pasėjo nemažai iššūkių, nelauktai prasidėję kariniai veiksmai Ukrainoje, planus ne tik keičia, bet ir gerokai skubina.

Mūsų Vyriausybė taip pat neseniai pritarė Energetikos ministerijos (EM) parengtiems penkių įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama dar iki 2030 m. užtikrinti daugiau kaip 90 proc. elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), skatinant atsinaujinančios energetikos plėtrą. Taip po aštuonerių metų iš AEI planuojama išgauti 14,6 TWh elektros energijos.

Pristatydamas paketo svarbą, energetikos ministras Dainius Kreivys akcentavo, jog įgyvendinus teikiamas priemones ir užsitikrinus vietinę elektros gamybą, bus ne tik įgyvendinami Žaliojo kurso tikslai, bet ir bus mažinama energetinė priklausomybė nuo Rusijos, prie kurios valdomo BRELL elektros žiedo Lietuva vis dar prisijungusi bei iš kur importuojama penktadalis suvartojamos energijos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Šiuo klausimu antrina ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius:

„Jei anksčiau investuojantys į atsinaujinančią energetiką daugiausiai pabrėždavo prisidėjimą prie klimato kaitos mažinimo, ekologijos, naujų darbo vietų ir pridėtinės vertės kūrimo savo šalyje, tai dabar tokios investicijos tapo dar ir papildomu būdu sumažinti savo išlaidas energijai bei netgi tam tikra patriotizmo forma – sumažinant naftos, dujų vartojimą, o tuo pačiu ir tokių agresorių, kaip Rusija, pajamas tolesniam agresijos finansavimui“, – įsitikinęs M. Nagevičius.

Investicijos į AEI duoda dvejopą grąžą

Į gerosios statistikos duomenis patenka ir vienas didžiausių šalyje aludarių – įmonė „Švyturys-Utenos“ alus. Investiciją į atsinaujinančius elektros išteklius įmonė padarė dar 2018 m., ant alaus daryklos stogo įsirengus saulės elektrinę. Kaip pasakoja Utenos daryklos vadovas Artūras Bernatavičius, jėgainės galingumas 1 MW, tad tai – viena iš didžiausių saulės jėgainių Lietuvoje. Jo teigimu, 3703 individualūs moduliai pagamina energijos, kuri tenkina maždaug iki 14 proc. gamyklos poreikių.

„Gėrimų pramonė gana stipriai priklausoma nuo sezoniškumo, natūralu, kad vasarą mūsų pajėgumai šokteli viršum, tad ir elektros energijos poreikis smarkiai išauga. Vis dėlto, gana reikšmingą dalį, maždaug 14 proc., pasigaminame būtent dėka saulės, o tiksliau – dėka 3703 individualių modulių. Skaičiuojame, jog kasmet dėl saulės baterijų darykla sutaupyti gali ne mažiau kaip 950 MWh elektros energijos“, – akcentuoja A. Bernatavičius.

Dalį elektros poreikio įmonė kompensuoja pirkdama elektrą iš Latvijos – jų turimos hidroelektrinės užtikrina vieną paprasčiausių būdų gauti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, o galutinį likutį užtikrina sertifikuota, žalia vėjo bei hidroenergija kartu su miesto šilumos tinklų energija, gaunama iš biokuro.

Į aplinką tausojančius sprendimus įmonė jau investavo ne vieną milijoną eurų, tačiau, kaip teigia A. Bernatavičius, grįžtamoji vertė yra neabejotina, o ilgalaikėje perspektyvoje atsiperka ne tik finansų, bet ir aplinkos apsaugos sąskaita.

„Investicijos į aplinkosaugos sritį yra neišvengiamos, bet labai svarbu ir taupiai naudoti turimus išteklius, jų nešvaistyti arba galvoti apie pakartotinį vartojimą. Be to, visuomet verta pasvarstyti apie investicijas į procesų optimizavimą. Pavyzdžiui, prekybos centruose, norėdami maksimaliai mažinti elektros suvartojimą, pakeitėme senus šaldytuvus į naujos kartos, energiją taupančius šiuolaikiškus įrenginius, kurie nenaudoja nuodingų dujų. Jų energijos suvartojimas 5 kartus mažesnis už tradicinių šaldytuvų.

Be to, prieš kelerius metus visą daryklos apšvietimą pakeitėme LED apšvietimu, kuris per metus leidžia sutaupyti apie 400 MWh elektros energijos. Matydami vis kylančias elektros kainas, esame tikri, kad investicijos netrukus atsipirks, tačiau nauda neabejotinai bus juntama ir aplinkos atžvilgiu“, – pasakoja A. Bernatavičius.

Energetinė nepriklausomybė karo kontekste įgauna naują reikšmę

Tuo metu bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas, pasakodamas apie AEI svarbą vystomoje pramonės srityje, pabrėžia esminį momentą – laiku atliktus namų darbus. Pasak jo, šių dienų kontekste jie leidžia išlošti dvigubai.

„Puikiai suvokiame, kad jei jau esame dideli išteklių naudotojai, privalome ieškoti galimybių juos naudoti taupiai ir tvariai. Vis dėlto, aš akcentuočiau kitą dalyką – karo akivaizdoje kaip niekad anksčiau svarbūs tapo tie tvarumo principai, kurie iki šiol atrodė savaime suprantami: taika, teisingumas, gyvybės žemėje išsaugojimas ir nepriklausomybė nuo tų, kuriems toks kelias nesuvokiamas. Kitaip tariant, laiku atliktos investicijos dabartiniame geopolitiniame kontekste mums garantuoja visišką nepriklausomybę nuo Rusijos žemės išteklių – savo įmonės veikloje nenaudojame jokio iškastinio kuro, diegiame darnius procesus ir funkcionuojame visiškai savarankiškai“, – akcentuoja R. Viršilas.

Nors tokių įmonių, kurios energetinę nepriklausomybę spėjo užsitikrinti dar iki karo, Lietuvoje yra ir daugiau, M. Nagevčiaus pastebėjimu, šiuo metu rinkoje stebimas investicijų į atsinaujinančią energetiką bumas tiek mūsų šalyje, tiek visoje Europoje.

„Tokį investavimo aktyvumą, žinoma, sąlygojo dėl Rusijos ir Ukrainos karo išaugusios elektros energijos, gamtinių dujų, naftos kainos, investicijas į atsinaujinančią energetiką padariusias finansiškai labai patraukliomis. Kita vertus, atsirado ir aiški politinė valia kaip galima greičiau sumažinti iškastinio kuro importą į Europą.

Jei prieš pusę metų Briuselyje dar vyko aršios diskusijos apie tai, ar Europos Sąjunga turėtų laikyti investicijas į gamtinių dujų infrastruktūrą skatinamomis, tai dabar atsirado visiškas politinis aiškumas – būtina mažinti bet kokio iškastinio kuro importą į Europą kaip galima greitesniu būdu. Tarp pramonės įmonių vadovų irgi nebeliko abejonių, kad priklausyti nuo į Europą importuojamo iškastinio kuro kainų svyravimo verslui yra pernelyg pavojinga“, – teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, pridurdamas kad kuo ilgiau verslas atidėlios investicijas į iškastinio kuro bei elektros energijos, pagamintos iš iškastinio kuro, vartojimo mažinimą, tuo sunkiau ateityje bus atsilaikyti konkurencinėje rinkoje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
„Baltic Amadeus“ įgijo „Microsoft Gold Cloud Platform“ kompetenciją Verslo tribūna

Vokietijos rinkos ir vartotojų tyrimų bendrovė „Statista“ skelbia, kad Europos debesų kompiuterijos rinkos...

Neringos savivaldybė persigalvojo: dalis renginių galės vykti iki antros valandos nakties 1

Neringos savivaldybė iš dalies pakeitė pernai priimtą sprendimą drausti visus viešus renginius iki 22...

Verslo aplinka
2022.06.21
ESBO vadovė apsilankė Lietuvoje, aptarė karo Ukrainoje, dezinformacijos klausimus

Vilniuje antradienį lankėsi Helga Maria Schmid, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)...

Verslo aplinka
2022.06.21
ES žada 600 mln. Eur paramą Afrikai ir kitoms šalims, jog padėtų spręsti apsirūpinimo maistu krizę 1

Europos Sąjunga (ES) antradienį pažadėjo papildomai skirti 600 mln. Eur, kad padėtų pažeidžiamoms šalims...

Verslo aplinka
2022.06.21
V. Sinkevičius: EK nesvarsto septintojo sankcijų Rusijai paketo ir dujų embargo

Septintasis sankcijų Rusijai paketas bei rusiškų dujų embargas Europos Komisijoje (EK) šiuo metu nėra...

Verslo aplinka
2022.06.21
G. Nausėda Rusijos grasinimų dėl Kaliningrado klausimą žada kelti ir EVT

Rusijai žarstant grasinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo, Gitanas Nausėda,...

Verslo aplinka
2022.06.21
Į Vilnių atsikelia Nigerijos ambasada 1

Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą Nigerija paprašė sutikimo perkelti šalies ambasadą iš Ukrainos į Lietuvą.

Verslo aplinka
2022.06.21
Nepaprastąją padėtį Lietuvoje siūloma pratęsti iki rugsėjo 15 d.

Lietuvoje įvestą nepaprastąją padėtį dėl Rusijos karo prieš Ukrainą siūloma pratęsti iki rugsėjo 15 d.

Verslo aplinka
2022.06.21
Konkurencijos tarybos pirmininkas: dar anksti kalbėti apie elektros rinkos liberalizavimo naudą

Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas, sako, kad dar per anksti pasakyti, ar vartotojai...

Pramonė
2022.06.21
Lietuvos bankas: MMA kitąmet galėtų augti 19% 10

Lietuvos bankas (LB) teigia, jog minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) kitąmet galėtų augti 18,9% arba 138 Eur,...

Finansai
2022.06.21
ES pareigūnai mato žalią šviesą dėl kandidatės statuso Ukrainai suteikimo

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai antradienį pareiškė, jog 27 valstybių Bendrija neprieštarauja, kad karo...

Verslo aplinka
2022.06.21
Rusija niršta dėl tranzito į Kaliningradą ribojimo, Vilnius atkerta – tai jos karo prieš Vakarus dalis 1

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Markusą Edererį, Europos Sąjungos (ES) ambasadorių,...

Verslo aplinka
2022.06.21
J. Kaczynskis atsisako pareigų Lenkijos vyriausybėje

Jaroslawas Kaczynskis, Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis ir vicepremjeras,...

Verslo aplinka
2022.06.21
Seimas nepritarė opozicijos siūlytam antiinfliacinių priemonių planui

Seimas po maždaug valandą trukusio pristatymo antradienį nepritarė nė vienam iš keturių opozicijos parengto...

Verslo aplinka
2022.06.21
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Baltijos šalių lyderiai prašo papildomos ES paramos Ukrainos pabėgėliams išlaikyti

Baltijos šalių lyderiai prašo papildomos Europos Sąjungos paramos Ukrainos karo pabėgėliams išlaikyti,...

Verslo aplinka
2022.06.21
Seimas padidino šauktinių, kariūnų skaičių, kariuomenės civilinį personalą

Seimas padidino per metus į privalomąją karo tarnybą kviečiamų jaunuolių, taip pat Karo akademijos kariūnų...

Verslo aplinka
2022.06.21
E. Macronas nepriėmė premjerės atsistatydinimo, pradės derybas su opozicija

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pateikė atsistatydinimo pareiškimą, valdančiajai partijai per...

Verslo aplinka
2022.06.21
M. Chodorkovskis: Kremlius kitu žingsniu gali siekti blokuoti Lietuvos oro erdvę

Jei Vakarams nepavyks sustabdyti Rusijos Ukrainoje, Kremliaus „kitas žingsnis bus Lietuvos oro erdvės...

Verslo aplinka
2022.06.21
I. Šimonytė: jokia Karaliaučiaus blokada nevyksta 6

Lietuva neinterpretuoja Europos Sąjungos (ES) sankcijų ir nevykdo Karaliaučiaus blokados, pareiškė premjerė...

Verslo aplinka
2022.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku