Opozicija pateikė savo antiinfliacinį paketą: siūlo PVM lengvatas, didesnį NPD, mažesnį degalų akcizą

Papildyta valdančiųjų ir ekonomistų komentarais

Pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui. Jų iniciatoriai nenurodo, kiek dėl šio antiinfliacinių priemonių paketo sumažėtų biudžeto pajamos. 

Siekiant sumažinti buitiniams vartotojams tenkančią finansinę naštą, opozicinių parlamentarų grupė siūlo laikinai nulinį PVM taikyti šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai, o 9% – elektrai ir dujoms. Šie tarifai būtų taikomi nuo 2022 metų spalio iki 2023-ųjų balandžio 30-osios. 

Tokias PVM įstatymo pataisas Seime registravo beveik 50 įvairioms opozicinėms frakcijoms priklausančių Seimo narių. 

Lietuvos regionų frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo pradėti taikyti nulinį PVM tarifą maisto produktams – taip siekiama sumažinti maisto produktų kainas. Be to, jie siūlo buitiniams vartotojams nustatyti lengvatinį 5% (vietoje 9%) tarifą malkoms, kurios naudojamos namų šildymui.  

Taip pat jie registravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas dėl NPD prilyginimo minimaliai mėnesio algai (MMA). Pataisos numato NPD dydžio nykimo formulę – šis dydis nebegaliotų nuo apytiksliai 30.000 Eur metinių darbo pajamų. 

Gyventojams, kuriems nustatytas įvairaus lygio nedarbingumas, NPD siektų 1,25–1,5 MMA. 

NPD nuo birželio siekia 540 Eur – šis dydis taikomas mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija 12-kos mėnesių vidutinių darbo užmokesčių (VDU). MMA siekia 730 Eur.

Premjerė Ingrida Šimonytė gegužės viduryje sakė, kad NPD prilyginti MMA šiuo metu nėra galimybės, tam reikėtų maždaug 300 mln. Eur. 

Elektros energetikos įstatymo pataisa siūloma atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą. Gyventojams, kurie elektros suvartoja virš 1.000 kilovatvalandžių per metus, nepriklausomą tiekėją siūloma pasirinkti iki 2024 metų (dabar numatytas terminas birželio 18-oji), o kitiems – iki 2024 metų liepos 1-osios (vietoje 2023 metų sausio 1-osios). 

Taip pat siūloma nepasirinksiantiems nepriklausomo tiekėjo gyventojams netaikyti 25% priemokos už garantinį tiekimą.

Akcizų įstatymo pataisomis siūloma sumažinti akcizą degalams. Bešviniam benzinui taikomą 466 Eur už 1.000 l akcizą siūloma sumažinti iki 359 Eur, gazoliams – iki 330 Eur (vietoje 372 Eur), o naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) – iki 125 Eur (vietoje 304,10  Eur/t). 

Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad senatvės pensijos pagrindinė dalis būtų 25% VDU. Nuo birželio bazinė pensija yra 225,84 Eur. Priėmus pataisą, ji padidėtų iki 376 Eur per mėnesį. 

VDU 2022 metų pirmą ketvirtį siekė beveik 1.730 eurų iki mokesčių.  

Antiinfliacinių priemonių paketą opozicija nutarė rengti po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį. Dialogo grupė suburta spręsti konfliktui tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuris kilo po to, kai Seimas praėjusią savaitę svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui.

Opozicijos iniciatyva balsavime dėl interpeliacijos buvo padaryta pertrauka, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą, tačiau valdantieji dieną anksčiau sušaukė nenumatytą posėdį, per kurį buvo pritarta ministro Kęstučio Navicko atsakymams, bet protestuodama opozicija trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir nuo ketvirtadienio renkasi posėdžiauti alternatyviai. 

Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.

Valdantieji laiko populistiniu

Priemonių paketą valdantieji vadina populistiniu „infliacijos kurstymo“ paketu bei savivaldybių rinkimams pritaikytomis įstatymų pataisomis. 

Vytautas Mitalas, Laisvės frakcijos vadovas, Biudžeto ir finansų komiteto narys, teigia, jog tradiciškai opozicija siūlo išlaidauti nesvarstydama nei apie tokio išlaidavimo pasekmes, nei iš kur paimti papildomų pinigų.

„Opozicija šiuo paketu nori ir daug pavalgyti, ir kartu sulieknėti, o gyvenime toks dalykas neatsitinka vienu metu“, – BNS penktadienį sakė V. Mitalas.

Anot jo, daugeliu opozicijos pasiūlymu infliacija ne gesinama, o priešingai – kurstoma.

„Pavyzdžiui, sumažinus akcizą dyzeliui jis geriausiu atveju atpigs 4 ct už l, nes tiek mūsų akcizas skiriasi nuo minimalaus ES akcizo, o biudžetas neteks 100 mln. Eur“, – pridūrė jis.

Pasak Jurgio Razmos, Seimo pirmininkės pavaduotojo, konservatoriaus, opozicija „iš oro“, neatsižvelgiant į galimybes, siūlo taikyti įvairias lengvatas, didinti pensijas.

„Tokiais siūlymais žmonėms sudaromas įspūdis, tarsi yra tų pinigų kažkur padėta, bet bloga Vyriausybė jų neduoda, o štai geroji opozicija įregistruos projektus ir visi bus priversti jų duoti“, – BNS sakė J. Razma.

„Tai labiau panašu į populizmą, į veikimą prieš savivaldybių rinkimus, bandant žmonėms sukelti tam tikrus lūkesčius, bet ne į norą objektyviai vertinti mūsų viešųjų finansų galimybes“, – pridūrė jis.

J. Razma sakė dar nagrinėsiantis konkrečius opozicijos siūlymus, tačiau nematantis daug perspektyvų juos paremti. 

Skeptiški ir ekonomistai

Tuo metu ekonomistai mano, kad opozicijos pasiūlytas antiinfliacinių priemonių paketas yra populistinis ir neturėtų būti priimtas, nes verstų valstybę skolintis ir blogintų jos padėtį.

Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto ekonomistas, teigė, kad bet kokios papildomos lengvatos reiškia didesnes išlaidas valstybės biudžetui, kuris ir taip yra deficitinis, todėl dėl naujų lengvatų kalbėtis neverta.

Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas, opozicijos siūlymus vadina populizmu ir primena, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ruošiasi didinti bazines palūkanų normas – brangindamas skolinimąsi siekia stabdyti vartojimą ir dėl jo augančią infliaciją.

Anot jo, siūlomas paketas Lietuvos biudžetui gali kainuoti kelis šimtus milijonų eurų, kurių gali prireikti ateityje, jeigu situacija šalyje pablogėtų.

„Jeigu tokiems planams būtų pritarta, jiems prireiks šimtų milijonų eurų iš biudžeto, o tada galime prieiti tokį liepto galą, kad kai reikės paremti iš tikrųjų sunkiai gyvenančius žmones, iš biudžeto gyvenančius žmones, tai mes ne tik neturėsime iš ko, bet gali prireikti peržiūrėti įvairius mažinimus. Tie siūlymai yra prieš bet kokią logiką“, – kalbėjo ekonomistas.

M. Dubnikovo teigimu, vartojimas jau stabdomas šalyse, kuriose infliacija yra kur kas mažesnė nei Lietuvoje, kurioje gegužę suderinta metinė infliacija siekė 18,5% ir buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje.

 „Vokietijoje ar Prancūzijoje, kuriose infliacija siekia 6–8%, jau yra priimamos vartojimą mažinančios priemonės, tuo tarpu Lietuvoje vis dar gyvename iliuzijomis, kad pinigai yra begaliniai. Ir jeigu iki šiol galėjome skolintis gana patraukliomis palūkanomis, tai dabar akivaizdu, jog pasaulis suka aukštesnių palūkanų keliu, o tokiomis sąlygomis biudžetą dar ne vienerius metus temps žemyn, nes įsipareigojimai kainuos daugiau“, – teigė M. Dubnikovas.

Vertindamas siūlymą mažinti akcizą degalams, A. Bartkus atkreipė dėmesį į birželio pradžioje paskelbtus Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) planus, pagal kuriuos liepą–rugpjūtį naftos gavyba bus padidinta 650.000 barelių per dieną. Tokiu atveju, anot ekonomisto, degalų kaina sumažės dėl išaugusios pasiūlos.