Danija balsuoja dėl prisijungimo prie ES bendros gynybos politikos

Pranešimas yra papildytas antru skyreliu, pakeista nuotrauka. 

Referendumas vyksta kaimyninėms Suomijai ir Švedijai pateikus istorines paraiškas įstoti į NATO, karui Ukrainoje verčiant Europos šalis persvarstyti savo saugumo politiką.

Daugiau kaip 65% šalies rinkėjų, kurių yra iš viso 4,3 mln., turėtų balsuoti už išimties panaikinimą, sekmadienį parodė vėliausia visuomenės apklausa.

Tačiau analitikų prognozės atsargios, nes tikimasi mažo rinkėjų aktyvumo šalyje, dažniai sakydavusioje „ne“ didesnei ES integracijai. Praėjusį kartą toks „ne“ buvo pareikštas 2015-aisiais.

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. (9 val. Lietuvos laiku) ir dirbs iki 20 val. Galutinių rezultatų laukiama maždaug 23 val.

„Visuomet, kai tik vyksta balsavimas, privalome balsuoti“, – sekmadienį per paskutinius televizinius referendumo kampanijos debatus ragino premjerė Mette Frederiksen.

„Visa širdimi tikiu, kad turime balsuoti „taip“. Tokiu metu, kai turime kovoti už saugumą Europoje, mums reikia labiau vienytis su savo kaimynais“, – sakė ji.

Danija ES narė yra nuo 1973 metų, bet 1992-aisiais nesutiko perduoti daugiau galių Briuseliui, kai 50,7% danų atmetė šiuolaikinę ES įteisinusią Mastrichto sutartį. Pastarajai buvo pritarta tik po metų, kai po derybų Kopenhagai buvo patvirtintos išimtys keturiose suvereniose srityse: dėl bendros valiutos euro, kurį Danija atmetė per referendumą 2000 metais, teisingumo ir policijos reikalų, gynybos ir ES pilietybės.

Ukraina – pagrindinė priežastis

Galimybė taikyti išimtį bendros gynybos politikos klausimais reiškia, kad ši Skandinavijos šalis, viena iš NATO steigėjų, nedalyvauja ES užsienio politikoje, susijusioje su gynybos sritimi, taip pat nesiunčia savo pajėgų į ES karines misijas.

Analitinio centro „Europa“ duomenimis, per 29 metus Kopenhaga 235 kartus pasinaudojo jai suteikta galimybe.

Danų premjerė M. Frederiksen paskelbė apie referendumą praėjus vos dviem savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą ir pasiekusi atitinkamą susitarimą su dauguma Folketingo (parlamento) partijų.

Ji taip pat pristatė planus iki 2033 metų padidinti išlaidas gynybai iki 2% BVP, kad jos atitiktų narystės NATO reikalavimus.

„Tai buvo didelė staigmena“, – sakė „Europa“ direktorė Lykke Friis.

„Daugelį pastarųjų metų niekas nė negalvojo, kad vyriausybė surengs nacionalinį referendumą dėl gynybos politikos išimties“, – sakė ji.

„Nėra abejonių, kad Ukraina – pagrindinė priežastis, paskatinusi surengti referendumą“, – pabrėžė analitinio centro vadovė.

Berlyno pareiškimas, kad Vokietija keičia dešimtmečius vykdytą gynybos politiką ir smarkiai didina savo karines išlaidas, taip pat padarė didelį poveikį Danijos sprendimui, nurodė L. Friis.

11-a iš 14-os Danijos partijų, turinčių daugiau kaip tris ketvirtadalius vietų parlamente, ragina rinkėjus balsuoti už išimties atsisakymą.

Tuo metu dvi ultradešiniosios euroskeptiškos partijos ir viena kraštutinių kairiųjų partija kviečia danus pasakyti „ne“.

Jos teigia, kad bendra Europos gynyba būtų palaikoma NATO sąskaita, o šis Vakarų karinis aljansas yra Danijos gynybos ramstis nuo pat jo įkūrimo 1949 metais.

2015 metų gruodį danai nubalsavo prieš glaudesnį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga teisėtvarkos ir saugumo klausimais, baimindamiesi prarasti suverenitetą imigracijos srityje.