Bandydamos taisyti Turkijos poziciją, Švedijos ir Suomijos delegacijos vyksta į Ankarą

„Kai matome kylančias problemas, žinoma, tai vertiname diplomatiškai. Siunčiame savo delegacijas į Ankarą iš Švedijos ir iš Suomijos. Tai įvyks rytoj“, – sakė P. Haavisto Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams Davose, Šveicarijoje.

Švedija ir Suomija anksčiau šį mėnesį pateikė paraiškas dėl stojimo į transatlantinį aljansą, susirūpinusios dėl savo saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Manome, kad NATO yra 30 demokratinių šalių grupė, turinti bendras vertybes ir labai stiprų transatlantinį bendradarbiavimą, ir būtent to šiuo metu ieškome“, – pridūrė P. Haavisto.

Turkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Ibrahimas Kalinas, prezidento atstovas, ir Sedatas Onalas, užsienio reikalų viceministras, trečiadienį susitiks su Suomijos ir Švedijos pareigūnais.

Turkijos Mevlutas Cavusoglu, užsienio reikalų ministras, privačiam transliuotojui NTV sakė, kad Ankara paruošė „susitarimo projektą“, kuris taps diskusijų pagrindu.

Turkija nori oficialiame pasirašytame susitarime numatytų „garantijų“, o ne „pageidavimų“, pridūrė jis.

Taip pat skaitykite: Greitai NATO plėtrai koją pakišti gali nacionaliniai šalių interesai

NATO narė Turkija jau seniai kaltina Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir  Fethullah Guleno, JAV gyvenančio pamokslininko, šalininkams. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, šeštadienį perspėjo, kad Ankara nepritars šių šalių narystei, jeigu nebus atsižvelgta į jai rūpimus klausimus. Tai galėtų būti rimta kliūtis Šiaurės valstybių priėmimui į aljansą, nes Aljanso plėtrai turi pritarti visos NATO narės. 

„Suprantame, kad Turkija turi tam tikrų saugumo problemų, tokių kaip terorizmas, – sakė P. Haavisto. – Manome, kad turime gerų jų sprendimų, nes taip pat dalyvaujame kovoje su teroristais. Taigi, manome, kad ši problema gali būti išspręsta.“

Pasak ekspertų, Ankara ne tik nori išspręsti nesutarimus su Šiaurės šalimis, bet ir išsikovoti tam tikrų nuolaidų iš kitų NATO narių, pavyzdžiui, naikintuvų iš JAV.

Pasak P. Haavisto, „gali iškilti klausimų, tiesiogiai nesusijusių su Suomija ar Švedija, bet labiau susijusių su kitomis NATO narėmis ar panašių, tačiau esu įsitikinęs, kad šį klausimą NATO gali geranoriškai išspręsti“.

Turkija kelia ir kitas įtampas NATO: Turkijos prezidentas pirmadienį užsipuolė Kyriakos Mitsotakį, Graikijos premjerą, dėl jo komentarų, kuriuose jis praėjusią savaitę paragino JAV Kongresą užblokuoti naikintuvų F-16 pardavimą NATO sąjungininkei Turkijai.

Turkija nori iš JAV nusipirkti dešimtis F-16 naikintuvų ir jų modernizavimo rinkinių savo turimam lėktuvų parkui. Turkija taip pat reiškia protestus, kad Graikija gali gauti geresnius F-35 lėktuvus, kurių JAV Ankarai neparduoda, motyvuodama tuo, kad jos Rusijoje pagamintos raketų sistemos S-400 gali būti naudojamos žvalgybinei informacijai apie „Stealth“ tipo naikintuvus rinkti.