Nuo liepos bedarbio statusas – kitaip

Patvirtintos pataisos Užimtumo ir Sveikatos draudimo įstatymuose numato kitokią tvarką, kaip darbo neturintiems žmonėms bus suteikiamas bedarbio statusas. Darbas jo ieškantiems žmonėms bus pasiūlomas iš karto – tai leis Užimtumo tarnybai darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Žmonės, kurių įsidarbinimo galimybės bus ribotos – dėl stokos motyvacijos ar socialinių įgūdžių, bus priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, juos slėgs skolos – įgis darbo rinkai besirengiančio asmens statusą.

Jiems sveikatos draudimo patiems mokėti nereikės, jį dengtų valstybė, tačiau nustačius nelegalų ar nedeklaruotą darbą, įmokas teks mokėti patiems. Tokiu atveju šis statusas jiems būtų panaikintas, nustotų galioti visos privilegijos. 

Išmoka susieta su MMA

Žmonėms, kurie stokos motyvacijos ar socialinių įgūdžių, bus priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, juos slėgs skolos, be kita ko, bus priskiriami atvejo vadybininkai. 

Siekiant, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių rastų darbą, jiems bus kompensuojamos kelionės išlaidos ne tik vykstant į darbą, bet ir į darbo pokalbį ar konsultaciją Užimtumo tarnyboje.

Devynis mėnesius tinkamo darbo pasiūlymai bedarbiui bus teikiami atsižvelgiant į ankstesnį jo darbo užmokestį. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas nebūtinai turės atitikti žmogaus kvalifikaciją, kompetenciją ar darbo patirtį. 

Tačiau tada vis tiek bus atsižvelgiama į jo sveikatos būklę, kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.  

Taip pat Seimas įteisino dvi išmokas: iš užsienio pritrauktiems darbuotojams (4,1 minimalių mėnesio algų (MMA), arba šiuo metu 2.993 Eur) bei darbdaviams (7,2 MMA, arba 5.256 Eur). 

Dabar MMA siekia 730 Eur, bet kasmet ji didėja. 

Tokių išmokų galės tikėtis tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai, Lietuvoje nedirbę daugiau nei penkerius metus. 

Siekiama daugiau žmonių grąžinti į darbo rinką

Monika Navickienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, teigė, kad pakeitimais norima kuo daugiau žmonių grąžinti į darbo rinką. Be to, jie leis daliai ir dirbančių darbuotojų lengviau persikvalifikuoti ar kelti kvalifikaciją. 

„Neturime nurašyti nė vieno žmogaus“, – žurnalistams Seime teigė ministrė. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai, kiti neturi motyvacijos ar  socialinių įgūdžių. Planuojama tokių žmonų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims.

Atskyrus pasirengusius ir besirengiančius dirbti asmenis, pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.

Mindaugas Lingė, socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, teigė, kad Užimtumo tarnyba teiks daugiau paslaugų  bedarbiams, kurie negali įsidarbinti dėl priklausomybių ar skolų.   

„Iki šiol jiems nieko nebuvo galima pasiūlyti daugiau, jeigu nepasiūloma darbo. Dabar bus galima aktyviau dirbti su tokiais žmonėmis, bus sprendžiama ta problema, dėl kurios jie negali dirbti“, – Seime žurnalistams teigė jis. 

Ilgalaikių bedarbių – apie 50.000

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad Lietuvoje nedarbas visada buvo 3-4% didesnis tik todėl, kad bedarbiai automatiškai buvo draudžiami sveikatos draudimu. Pasak jo, daugiausia žmonių neieško legalaus darbo, nes turi skolų, kitiems per toli važiuoti į darbą arba jie neturi transporto.  

„Jeigu padarytume tyrimą, kiek iš tų žmonių kreipėsi pas medikus sveikatos klausimais, turbūt būtų nebent vienetai, nebent rado, kas juos nuveža“, – svarstė parlamentaras. 

Pasak M. Navickienės, ilgalaikių bedarbių dabar Lietuvoje yra apie 48.000. Ji pabrėžė, kad tik 10% Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių gauna vienos ar kitos rūšies paramą, pvz., socialinę pašalpą. 

Premjerės nuomonė

Komentuodama Seimo priimtą užimtumo sistemos pertvarką premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė: „Pagrindinė pakeitimo mintis yra skirti Užimtumo tarnybos ribotus išteklius tam, kad žmonės, kurie motyvuoti ir ieško darbo, jiems būtų suteikta maksimali pagalba, nes jos tikrai dažnai reikia, bet kai tenka resursus blaškyti ten, kur rezultato sunkiai pasieksime, būtų gerai to ir nedaryti.“

„Žmonių, kurie dirba šešėlyje, galbūt sumažės tik per ilgesnį laiką, tačiau pagrindinis tikslas – padėti tiems žmonėms, kurie nori įsidarbinti“, – pridūrė ji.

Premjerės teigimu, dabar dažnai Užimtumo tarnyboje registruojasi žmonės, kurie darbo neieško ir tai daro dėl sveikatos draudimo.

„Tai dažnai būna žmonės, kurie dirba šešėlyje, nemoka mokesčių, bet nori turėti sveikatos draudimą ir dėl to registruojasi tarnyboje. Tada tarnybos specialistai sukasi visiškai beprasmiškame cikle, nes žmonėms siūlomas darbas, jie jo atsisako arba nuvykę pas darbdavį prašo, kad jis parašytų, kad žmogus netinkamas darbui. Tai yra resursų švaistymas“, – sakė Vyriausybės vadovė.