Suomija ir Švedija vieningai pateiks stojimo į NATO paraiškas

Pranešimas yra papildytas Švedijos ministrės citatomis. 

Šis žingsnis, paskelbtas Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto, žymi istorinį atotrūkį nuo abiejų Šiaurės šalių ilgametės karinio neutraliteto politikos, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei po Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

Pasirašė stojimo paraišką

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde antradienį pasirašė šalies stojimo į NATO paraišką per televizijos tiesiogiai transliuotą ceremoniją, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.

„Tai didelis, svarbus įvykis. Šį sprendimą priėmėme, nes manome, kad jis yra geriausias Švedijai“, – A. Linde žodžius citavo švedų visuomeninis transliuotojas SVT.

„Ką tik pasirašiau Švedijos vyriausybės istorinį ketinimų laišką NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui. Mūsų NATO paraiška dabar oficialiai pasirašyta“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtoje A. Linde žinutėje.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pirmadienį paskelbė, kad Švedija narystės NATO sieks kartu su kaimynine Suomija.

„Vyriausybė nusprendė informuoti NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Švedijos ambasadorius prie NATO netrukus informuos NATO“, – žurnalistams sakė M. Andersson.

„Mes paliekame vieną epochą ir pradedame kitą“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, paraiška dėl stojimo į NATO bus priimta kartu su analogišką sprendimą priėmusia Suomija. 

Suomijos parlamente antradienį tebevyksta debatai dėl šalies vyriausybės ir prezidento siūlymo pritarti sprendimui dėl Suomijos stojimo į Vakarų šalių gynybos aljansą. Kaip pranešė „Yle“, balsavimas dėl šio sprendimo patvirtinimo tikriausiai įvyks antradienio popietę. Beveik neabejojama, kas suomių įstatymų leidėjai siūlymui pritars, o prezidentas, šiuo metu viešintis Stokholme jį patvirtins nuotoliniu būdu.

NATO sąjungininkai tikisi, kad Švedijai ir Suomijai taip pat apsisprendusiai stoti į NATO narystė bus suteikta greitai. Ratifikavimo procesas 30-ties šalių parlamentuose turėtų užtrukti nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Kol kas Turkija išreiškė prieštaravimą NATO plėtrai, tačiau Aljanso pareigūnai tikisi, kad iki proceso pabaigos pavyks perkalbėti Turkijos autoritarinį lyderį.

Pasak analitikų, Turkijos prieštaravimas atrodo kaip Ankaros taktika, kuria ji siekia iš NATO valstybių išsireikalauti nuolaidų.

Suomijos ir Švedijos ilgametę neutralumo politiką ir visuomenės nuomonę šiuo klausimu pakeitė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.