EK naujausioje prognozėje karpo ES ir Lietuvos ekonomikos augimą

Remiantis EK duomenimis, realusis BVP tiek ES, tiek euro zonoje 2022 m. augs 2,7%, o 2023 m. – 2,3%.

Anot naujausios EK ekonomikos prognozės, infliacija euro zonoje 2022 m. sieks 6,1%, o 2023 m. turėtų sumažėti iki 2,7%. Numatoma, kad infliacija visoje ES padidės nuo 2,9% 2021 m. iki 6,8% 2022 m., o 2023 m. sumažės iki 3,2%.

Tikimasi, kad nedarbo lygis ES toliau mažės iki 6,7% šiais metais ir 6,5% 2023 m., o euro zonoje atitinkamai iki 7,3 ir 7,0%.

„Neabejotina, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ES ekonomika išgyvena sudėtingą laikotarpį, todėl atitinkamai sumažinome savo prognozes. Didžiausias neigiamas veiksnys – pakilusios energijos kainos, dėl kurių infliacija pasiekė rekordiškai aukštą lygį, o Europos įmonės ir namų ūkiai patiria spaudimą. Nors šiais ir kitais metais augimas tęsis, jis bus daug lėtesnis, nei anksčiau tikėtasi. Neapibrėžtumas ir perspektyvai kylanti rizika išliks dideli tol, kol tęsis Rusijos agresija“,– EK pranešime spaudai cituojamas Valdis Dombrovskis, už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas EK pirmininkės pavaduotojas.

Mažina ir Lietuvos apsukas

Remiantis EK naujausia pavasario prognoze, Lietuvos ekonomika 2022 m. augs 1,7%, palyginti su 3,4% augimu, prognozuotu žiemą.

„Rusijos invazija į Ukrainą, susijusios geopolitinės įtampos ir prekybos trukdžiai daro neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai“, – rašoma EK pranešime spaudai.

BVP didėjimą neigiamai veiks dėl didelės infliacijos lėtėjantis vartojimo augimas, tačiau jis išliks pakankamai stiprus dėl sukauptų santaupų ir valstybės paramos priemonių. Ekonomikos augimą taip pat palaikys didėjančios ES investicijos šalyje. Tikimasi, kad ekonomika iki 2,6% turėtų paspartėti 2023-aisiais.

Prognozuojama, kad vartotojų kainos Lietuvoje 2022 m. vidutiniškai augs 12,5%. Infliacijai didžiausią įtaką darys didėjančios energijos, maisto, paslaugų kainos. Manoma, kad infliacija sulėtės iki 3% 2023 m.

EK skaičiuoja, kad dėl sparčiai didėjančių valstybės išlaidų ir ribotų naujų biudžeto pajamų šaltinių valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 1% BVP 2021 m. iki 4,6% BVP 2022 m. 

[infogram id=„defd3256-68df-4eed-bbb6-601b5faa44b4“ prefix=„Lse“ format=„interactive“ title=„Skirtingos BVP prognozės 2022 05 16“]