Suomijos prezidentas dėl NATO kalbasi su V. Putinu, švedai nuogąstauja

Publikuota: 2022-05-14
Atnaujinta 2022-05-14 15:55
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl savo šalies ketinimų teikti paraišką įstoti į NATO, pranešė jo kanceliarija. Tuo metu sprendimą dėl stojimo į NATO rengiančios Švedijos visuomenės dalis nuogąstauja dėl greito sprendimo priėmimo proceso.

Papildyta pirmoji pastraipa

„Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be apsunkinimų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S. Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.

Rusijai vasario 24 d. įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ketvirtadienį S.Niinisto ir Suomijos premjerė Sanna Marin pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“. 

Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, ir pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.

Kremliaus pranešimu, V. Putinas savo kolegai suomiui Sauli Niinisto pareiškė, kad Suomijos ketinimai atsisakyti karinio neutraliteto būtų „klaida“.

„Putinas pabrėžė, kad tradicinės karinio neutraliteto politikos pabaiga būtų klaida, kadangi Suomijos saugumui niekas negresia“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Prognozuojama, kad Helsinkis sekmadienį paskelbs teiksiantis paraišką įstoti į NATO.

Anot Kremliaus, „toks šalies politinės orientacijos pasikeitimas gali daryti neigiamą poveikį per daug metų susiklosčiusius Rusijos ir Suomijos santykius, grindžiamus geros kaimynystės ir partnerių bendradarbiavimo dvasia“.

Abu lyderiai aptarė ir padėtį Ukrainoje, kur nuo vasario 24 dienos Maskva tęsia karinį puolimą.

V. Putinas informavo S. Niinisto apie Rusijos ir Ukrainos derybų padėtį. Kremliaus vadovas teigė, kad derybų procesas yra „beveik sustabdytas Kyjivo, nerodančio jokio suinteresuotumo konstruktyviu ir rimtu dialogu“, sakoma Maskvos pranešime.

Švedai nuogąstauja

Švedija, kaip spėjama, netrukus pateiks paraišką dėl narystės NATO, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau daugelis švedų liko nepatenkinti, kaip greitai vyksta sprendimo priėmimo procesas.

Artimiausiomis dienomis šalis ketina atsisakyti ne vieną dešimtmetį vykdytos neutralumo politikos ir žengti koja kojon su savo kaimyne bei ilgamete sąjungininke saugumo srityje – Suomija. Helsinkis sekmadienį ruošiasi oficialiai paskelbti apie savo ketinimą stoti į NATO.

Tačiau kai kurie švedai mano, kad procesas vyksta per greitai.

„Manau, kad visi norėtų daugiau laiko, nes tai didžiulis klausimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė socialdemokratas Stefanas Lofvenas, 2014–2021 m. ėjęs Švedijos premjero pareigas.

„Tuo pat metu žinome, kad ne visada gauni tiek laiko, kiek norėtum“, – pridūrė jis.

Kai kurie abejojantieji mano, kad jų kaimynai pernelyg greitai ir tvirtai apsisprendė dėl prisijungimo prie Vakarų karinio aljanso.

Suomija, turinti 1.300 km ilgio sieną su Rusija ir itin glaudžiai bendradarbiaujanti Švedija gynybos srityje, ketvirtadienį žengė istorinį pirmąjį žingsnį, kai suomių prezidentas ir premjerė pasisakė už stojimą į NATO.

„Norėčiau, kad Suomija būtų galėjusi palaukti. Tai nėra ideali situacija – esame liepsnojančio karo viduryje“, – AFP sakė buvusi užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom, ilgametė narystės priešininkė, nenoriai pradėjusi keisti savo nuomone šiuo klausimu.

Atspindint skeptikų požiūrius, socialinėje žiniasklaidoje neseniai žaibiškai paplito Stokholmo poziciją pašiepiantis vaizdas: jame matyti, kaip Švedijos pareigūną vaidinantis ponas Bynas kopijuoja Suomijos kolegą, pasirašantį prašymą dėl narystės NATO.

„Neutrali“ tapatybė

Švedija, kuri Antrojo pasaulinio karo metais buvo neutrali šalis, daugiau kaip du šimtmečius vengė karinių aljansų, nors nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio palaiko glaudesnius ryšius su NATO.

Tradiciškai narystei NATO nepritardavusi Socialdemokratų partija, vadovaujama premjerės Magdalenos Andersson, šį savaitgalį turėtų paskelbti apie istorinį savo pozicijos pasikeitimą. Spėjama, kad šis žingsnis Stokholmui sudarys galimybę pateikti paraišką dėl stojimo į NATO.

Toks staigus posūkis sukėlė kritikos, kad Švedija paskubomis surengė nacionalinius debatus, siekdama prisitaikyti prie Suomijos tvarkaraščio.

„Ne Švedija sprendžia dėl grafiko, o Suomija, nes jie turi 1.300 km ilgio sieną su Rusija“, – pabrėžė Andersas Lindbergas, nepriklausomo socialdemokratinės pakraipos dienraščio „Aftonbladet“ politikos apžvalgininkas.

Švedai yra įpratę prie ilgų vyriausybės užsakomų tyrimų svarbiais klausimais, taip siekiama skatinti diskusiją ir siekti konsensuso, kad sprendimus plačiai palaikytų visuomenė. Tuo metu parlamentinių partijų užsakyta saugumo apžvalga dėl narystės NATO privalumų ir trūkumų buvo parengta vos per kelias savaites.

Anot A. Lindbergo, toks radikalus politikos pakeitimas juolab stebėtinas, nes šalis daugelį metų „savo tapatybę grindė neutralumu“ ir nesijungimu prie karinių aljansų.

Parama narystei NATO Suomijoje ir Švedijoje išaugo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tačiau nors rekordiškai daug – 76 proc. – suomių pasisako už stojimą į transatlantinį aljansą, Švedijoje visuomenės nuomonė yra labiau susiskaldžiusi: naujausios apklausos rodo, kad šią idėją palaiko 50–60% respondentų.

„Ačiū“ Suomijai

Anot saugumo ekspertų, Švedija per ilgai delsė svarstyti narystės NATO klausimą.

„Švedijos socialdemokratai visuomet sakydavo: „Apie tai pagalvosime, kai įstos Suomija“... nes manė, kad Suomija niekada neprisijungs“, – AFP sakė Elisabeth Braw, analitinio centro „American Enterprise Institute“ ekspertė Šiaurės šalių gynybos klausimais.

Tuo metu Suomijos politiniai lyderiai žingsniu lenkė Stokholmą, neatmesdami vadinamojo „NATO varianto“, arba galimybės prireikus greitai įstoti į Aljansą.

„Atsakomybė už šią padėtį tenka tiems žmonėms ir toms struktūroms, kurie dar visai neseniai atsisakydavo svarstyti NATO klausimą“, – sakė Robertas Dalsjo, Švedijos gynybos tyrimų instituto (FOI) analitikas. Pasak jo, stojimas į NATO „įvyks greitai, nes tai yra nacionalinio saugumo klausimas... Negalime amžinai delsti, nes kai kurie žmonės anksčiau nesidomėjo šiuo klausimu“. 

Kitų nuomone, Suomija, pagreitindama sprendimo priėmimo procesą, padarė didžiulę paslaugą Švedijai, kuri istoriškai ir šiek tiek arogantiškai laiko save „vyresniuoju broliu“ mažesniajai kaimynei.

„Jei ne Suomija, Švedija niekada nebūtų įstojusi į NATO. Ačiū tau, didysis broli!“ – rašoma švedų dienraščio „Expressen“ redakcijos straipsnyje.

 

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
17:10
ES siekia įgaliojimų, apsunkinančių galimybes apeiti sankcijas

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, kurios apsunkintų Rusijos oligarchų galimybes...

EVT pirmininkas įsitikinęs, kad ES susitars dėl rusiškos naftos embargo

Charles'is Michelis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (EVT), trečiadienį teigė esąs tikras, kad Europos...

Rusija supaprastino pilietybės suteikimo tvarką Ukrainos pietinių sričių gyventojams

Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“...

JK paskelbta ataskaita: šalies lyderiai turi prisiimti atsakomybę už kultūrą, leidusią vykti vakarėliams 2

Jungtinės Karalystės (JK) politiniai lyderiai ir aukščiausi pareigūnai „turi prisiimti atsakomybę“ už...

ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
15:05
Davose su „Google“ ir „Meta“ atstovais susitikęs G. Nausėda pakvietė bendroves plėstis Lietuvoje

Gitanas Nausėda, prezidentas, paragino JAV informacinių technologijų gigantę „Google“ ir JAV socialinių...

Infografika: kokią dalį savo gynybos biudžetų Vakarai siunčia į Ukrainą Premium 3

Nuo karo pradžios Vakarų valstybės Ukrainai suteikė arba pažadėjo ginklų už 33,6 mlrd. Eur. Ši suma – 7,8...

Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
10:58
Lietuva Ukrainai perduoda karinės pagalbos paketą už 15,5 mln. Eur 4

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė Ukrainai perduos 20 šarvuotų transporterių „M113“,...

Antradienį nustatyti 159 nauji COVID-19 atvejai

Praėjusią parą nustatyti 159 nauji COVID-19 atvejai, nė vienas žmogus nemirė, rodo trečiadienį paskelbti...

Po spaudimo G. Schroederis atsisako narystės „Gazprom“ stebėtojų taryboje 2

Gehardas Schroederis, buvęs Vokietijos kancleris, besitęsiančio viešo spaudimo fone pareiškė atsisakantis...

Statybos inspekcijos užduotį pavedė verslui, bet apgalvojo ne viską Premium 1

Nuo gegužės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija verslui perleido pareigą tvirtinti...

G. Sorosas: V. Putinas turi būti nugalėtas kuo greičiau, jei pasaulis nori išsaugoti civilizaciją

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą gali reikšti „trečiojo pasaulinio karo“ pradžią, o Vladimiras Putinas, Rusijos...

Visuomeninio elektros bei dujų tarifo buitiniams vartotojams dar teks palaukti 2

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus...

EK pirmininkė: Rusija maisto tiekimą naudoja kaip ginklą

Antradienį Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, pareiškė, kad Rusija, veikdama taip pat kaip...

Vakarų spaudžiama Rusijos ekonomika – virš vandens, bet tik laikinai Premium

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje agresorė šiuo metu yra labiausiai sankcionuota šalis pasaulyje. Nepaisant...

Kaip įsukti verslą Afrikoje: verslininkų diskusija Premium

Apie iššūkius, galimybes ir veiklos būdus Afrikos žemyne VŽ į podkastą pakvietė skirtingų patirčių...

Pramonė
05:45
Vadovo distancijos ir atvirumo kaina - kiek arti prisileisti komandą? Verslo tribūna 1

Kokį santykį kompanijos lyderis turi palaikyti su savo komanda – šiltą ir draugišką, ar paremtą griežtomis...

Vadyba
05:00
Perspėja, kad politikų sprendimai paveiks maisto kainas Verslo tribūna

Lietuvos žemės ūkio sektorius su nerimu laukia, kaip ES Žaliojo kurso tikslai nuguls į reglamentus ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku