JAV teigia, kad Ukrainos artilerija žlugdo rusų pastangas žengti į priekį Donbase, Rusija tęsia atsitraukimą nuo Charkivo

Ketvirtadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="a24285e7-6767-425f-96ff-6898339bf038" prefix="xrM" format="interactive" title="2022-05-12 : Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

Baigiame pildyti penktadienio naujienų juostą. Naujausias žinias pranešime šeštadienį ryte.

21:53 Baltieji rūmai: JAV aiškinasi Turkijos poziciją dėl NATO plėtros

Vašingtonas „dirba, kad išsiaiškintų Turkijos poziciją“, šios šalies prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pagrasinus blokuoti Suomijos ir Švedijos potencialų stojimą į NATO, penktadienį sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.

Abiejų Šiaurės šalių prisijungimo prie transatlantinio Aljanso idėja sulaukė „NATO šalių narių plataus palaikymo“, pridūrė J. Psaki.

R. T. Erdoganas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.

21:44 Pietų Osetija planuoja surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos

Sakartvelo separatistinio Pietų Osetijos regiono lyderis penktadienį paskelbė, kad liepos 17-ąją bus surengtas referendumas dėl šios teritorijos prisijungimo prie Rusijos.

„Anatolijus Bibilovas pasirašė įsaką dėl referendumo surengimo Pietų Osetijos Respublikoje“, – sakoma jo biuro pranešime. Ten pat nurodoma, kad šis plebiscitas atspindės Pietų Osetijos „istorinius siekius“ prisijungti prie Rusijos.

2008 metais Rusija ir Sakartvelas kariavo trumpą, bet kruviną karą dėl Pietų Osetijos. Po karo Rusija pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją – kitą separatistinį Sakartvelo regioną – nepriklausomomis valstybėmis ir įkūrė šiose teritorijose nuolatines karines bazes.

20:56 Ukraina: Rusijos atsitraukimas iš Charkivo tęsiasi

Ukrainos Generalinis štabas atnaujintoje informacijoje teigia, kad Rusijos pajėgos sutelkusios dėmesį į karių atitraukimą iš Charkivo srities.

Šios pajėgos vis labiau spaudžiamos Ukrainos kontratakų plačiame fronte į vakarus nuo jų tiekimo linijų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas taip pat praneša, kad ukrainiečių kontroliuojama teritorija buvo stipriau apšaudoma artilerijos, nes rusai bandė pasistūmėti link Slovjansko.

20:50 Rygos valdžia pritarė siūlymui nukelti paminklą sovietų kariams

Rygos dūma, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, penktadienį pritarė siūlymui nukelti Latvijos sostinės centre esantį paminklą Sovietų Sąjungos kariams.

Miesto taryba per neeilinį posėdį nusprendė pavesti tarnyboms demontuoti „Paminklą sovietinės Latvijos ir Rygos išvaduotojams nuo vokiečių fašistų įsibrovėlių“.

Sprendimas priimtas 39 balsais prieš 13. Vienas deputatas nebalsavo, o dar septyni posėdyje nedalyvavo.

20:36 Ukraina: rusai stiprina sienos apsaugą Briansko ir Kursko srityse

Rusija stiprina savo sienos apsaugą Briansko ir Kursko srityse, feisbuke rašo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pranešime taip pat teigiama, kad rusai artilerijos ugnimi iš savo teritorijos apšaudė civilinius objektus Sumų regione ir smogė iš oro Tolstodubovo gyvenvietei.

20:22 Tolesnius žingsnius siekiant narystės NATO aptarė su J. Bidenu  

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pranešė, kad penktadienį turėjo bendrą telefoninį pokalbį su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson, per kurį aptarė tolesnius žingsnius šioms skandinavų šalims siekiant narystės NATO.

19:59 JAV pareigūnas: Ukrainos artilerija žlugdo rusų pastangas žengti į priekį

Pasak aukšto rango JAV gynybos pareigūno, Ukrainos artilerija žlugdo Rusijos pastangas žengti į priekį Donbase, ypač tuo metu, kai Rusija bando perkelti pajėgas per Doneco upę, kad sustiprintų savo pozicijas Donbaso šiaurėje.

Pareigūnas, kurį cituoja CNN, sakė, kad teritorijoje tarp Iziumo ir Slovjansko vyksta daug mūšių, tačiau rusams ten nepavyko padaryti didelės pažangos.

Vis dėlto, pasak pareigūno, Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų į vakarus nuo Popasnos.

19:07 Nuo šeštadienio stabdomas rusiškos elektros eksportas į Suomiją

Rusija ateinantį savaitgalį sustabdys elektros tiekimą Suomijai, penktadienį pranešė energiją eksportuojanti bendrovė kaip tik tuo metu, kai padidėjo įtampa dėl Helsinkio planų įstoti į NATO ir Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje.

„Esame priversti sustabdyti elektros importą nuo gegužės 14 dienos“, – nurodė Suomijoje veikianti „RAO Nordic“, valdoma Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Inter RAO“, ir pridūrė, kad negavo apmokėjimo už gegužę parduotą energiją. Plačiau skaitykite čia.

18:59 V. Zelenskis: Prancūzijos prezidentas bergždžiai kalbasi su V. Putinu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė manąs, kad Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas „bergždžiai“ siekia konstruktyvaus dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakoma interviu, kurio ištraukas penktadienį paskelbė Kyjivas.

„Privalome neieškoti išeities Rusijai, ir Macronas tai daro bergždžiai, – V. Zelenskis sakė Italijos televizijai „Rai 1“. Jo interviu ištraukos buvo cituojamos Ukrainos prezidentūros kanalu platformoje „Telegram“.

„Žinau, kad jis nori gauti rezultatų iš tarpininkavimo tarp Rusijos ir Ukrainos, bet jų jis nesulauks“, – teigė V. Zelenskis. Plačiau skaitykite čia.

18:43 Pentagono vadovas paragino Rusiją nedelsiant skelbti paliaubas Ukrainoje

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį, pirmąkart nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, pasikalbėjo su rusų gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir paragino jį nedelsiant paskelbti paliaubas, pranešė Pentagonas.

„Sekretorius Austinas paragino nedelsiant paskelbti paliaubas Ukrainoje ir pabrėžė, kaip svarbu palaikyti ryšio linijas“, – sakoma Pentagono pranešime.

18:36 Europos naujienų agentūrų aljansas sustabdė TASS narystę

Europos naujienų agentūrų aljansas (EANA) penktadienį patvirtino, kad sustabdė Rusijos naujienų agentūros TASS narystę, nes ji nesilaiko standartų.

Sprendimas priimtas per EANA generalinės asamblėjos posėdį Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve, žurnalistams sakė aljanso prezidentas Clemensas Pigas.

Vasarį, praėjus trims dienoms nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios, EANA vykdomasis organas, sudarytas iš penkių narių, įskaitant naujienų agentūros AFP generalinį direktorių Fabrice'ą Friesą, nusprendė „nedelsdamas“ įšaldyti TASS narystę, kol bus priimtas Generalinės asamblėjos sprendimas.

Aljansas taip pat išreiškė visapusišką paramą Ukrainos naujienų agentūrai „Ukrinform“.

18:23 Sugriauta per 100 ligoninių

Nuo karo pradžios Rusijos pajėgos Ukrainoje visiškai sugriovė 101 sveikatos priežiūros įstaigą ir dar 570 apgadino, „Telegram“ kanale pranešė šalies parlamento Sveikatos komiteto pirmininkas Mychaylo Radutskis.

17:57 Rusija išsiunčia 10 Rumunijos diplomatų

Rusija išsiunčia dešimt Rumunijos diplomatų, penktadienį pranešė abi šalys.

Maskva apie rumunų diplomatų išsiuntimą pranešė po analogiško Bukarešto žingsnio, išprovokuoto Rusijos invazijos į Ukrainą.

17:50 Kyjive prasidėjo pirmo Rusijos kario teismas

Penktadienį Kyjive prieš pirmąjį karo nusikaltimų teismą nuo invazijos pradžios stojo Rusijos karys, kaltinamas neginkluoto 62 m. Ukrainos civilio nužudymu.

21 metų Vadimas Šišimarinas, kuris patvirtino, kad yra Rusijos karys, buvo atvežtas į teismą į parengiamąjį posėdį.

Jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

17:42 Latvija uždraudė įvažiuoti 102 Rusijos piliečiams

Latvija penktadienį uždraudė įvažiuoti dar 102 Rusijos piliečiams, naujienų agentūrai BNS pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Draudimas, taikomas neribotą laiką, šįkart įvestas daugiausia Rusijos kultūros veikėjams, aktyviai palaikantiems prezidento Vladimiro Putino sprendimą įsiveržti į Ukrainą.

Pasak ministerijos, parama Kremliaus nusikaltimams tolygi bendrininkavimui, todėl tokių asmenų atvykimas į Latviją yra neleistinas.

17:38 V. Zelenskis kalbėtųsi su V. Putinu – bet tik be tarpininkų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tik tiesiogiai – „be jokių tarpininkų“. Taip jis sakė Italijos televizijos kanalui „Rai 1“.

V. Zelenskis teigė, kad su V. Putinu kalbėsis tik „dialogo, o ne ultimatumų sąlygomis“.

Anot V. Zelenskio, „pirmas aiškus žingsnis“ į derybas bus tada, kai Rusija išves savo karius iš Ukrainos.

Jis pridūrė, kad kuo daugiau bus rusų „akivaizdaus brutalumo“ atvejų, tokių kaip Bučoje, Borodiankoje ar Mariupolyje, tuo mažiau jis bus tolerantiškas bet kokioms deryboms su Rusija.

17:23 Rusija pataria savo piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Britaniją

 Rusija penktadienį patarė savo piliečiams nevykti į Jungtinę Karalystę, kaltindama Londoną „nedraugiška“ pozicija ir delsimu išduoti vizas rusams.

„Siekdami išvengti finansinių nuostolių ir kitų galimų problemų, rekomenduojame Rusijos piliečiams, jei įmanoma, susilaikyti nuo kelionių į JK bei mėginimų gauti Britanijos vizas“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.

Ministerija pagrasino „taip pat elgtis“ su Didžiosios Britanijos piliečiais, kol padėtis pagerės.

URM teigė gavusi „daugybę Rusijos piliečių skundų, kad jiems tapo beveik neįmanoma arba labai sunku gauti bet kokios kategorijos JK vizą“.

17:18 Rygoje per mitingą prieš sovietinio paminklo nukėlimą sulaikyta EP narė 

Latvių policija penktadienį per mitingą prieš sovietmečio paminklo nukėlimą Rygos centre sulaikė keturis asmenis, įskaitant europarlamentarę Tatjaną Ždanoką, vieną iš Latvijos rusų sąjungos (LKS) vadovų.

Pasak policijos, vienas žmogus buvo sulaikytas, nes buvo įsisegęs už šalyje uždraustą Georgijaus juostelę, o likę trys – už dalyvavimą nesankcionuotame mitinge.

Penktadienį popietę gausios policijos pajėgos blokavo prieigą prie aikštės, kurios Dauguvos pusėje buvo susirinkę apie 50 žmonių – galimi mitingo dalyviai ir oponentai, diskutavę aktualiomis temomis. Policija liepė susirinkusiems žmonėms palikti tą vietą.

Rygos miesto taryba tuo metu svarstė siūlymą nukelti sovietinį paminklą Pardaugavoje, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą. 

16:51 „The New York Times“: rusai atitraukia pajėgas nuo Charkivo

JAV laikraštis „The New York Times“, remdamasis Ukrainos ir Vakarų pareigūnais, praneša, kad rusai atitraukia savo pajėgas iš Charkivo, antro pagal dydį Ukrainos miesto, prieigų, kur jie praranda pozicijas.

Laikraštis pažymi, kad dabar Rusija perkels savo kariuomenę į pietryčius kaip pastiprinimą, kad išlaikytų praėjusį mėnesį užimtą Iziumo miestą. Šis miestas yra už dviejų valandų kelio nuo Charkivo ir po užėmimo tapo pagrindiniu Rusijos operacijų centru mūšyje dėl Donbaso.

Tuo pat metu karo analitikai pabrėžia, kad Ukrainos kontrpuolimas prie Charkivo pradeda priminti sėkmingą okupantų išstūmimą iš Kyjivo prieigų ir šiaurinių šalies rajonų.

16:32 Ukraina kaltina Rusiją prievarta išvežus per 210.000 vaikų

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova pareiškė, kad tarp 1,2 mln. ukrainiečių, kurie, Kyjivo teigimu, buvo deportuoti prieš jų valią, yra daugiau kaip 210.000 vaikų.

Kalbėdama per nacionalinę televiziją, L. Denisova sakė: „Kai išveža mūsų vaikus, jie naikina nacionalinę tapatybę, atima iš mūsų šalies ateitį. Ten mūsų vaikus rusų kalba moko istorijos, kurią visiems pasakojo Putinas.“

16:16 O. Reznikovas teigia, kad Ukraina įžengia į ilgai truksiančią karo fazę

Ukraina privertė Rusiją sumažinti savo tikslus iki operatyvinio ir taktinio lygmens ir įžengia į „ilgą“ karo fazę, penktadienį feisbuke paskelbtame pareiškime teigia Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. 

„Kad dabar laimėtume, turime kruopščiai planuoti išteklius, vengti klaidų, projektuoti savo jėgą taip, kad priešas galiausiai negalėtų mums pasipriešinti“, – teigia jis.  

Dėl to, pasak ministro, siekiama apginkluoti milijoną kovotojų. 

Ministras taip pat pažymėjo, kad įvyko svarbus pokytis tarptautiniu lygmeniu.

„Per mėnesį Ukraina pasiekė integraciją gynybos srityje, kurios nepavyko pasiekti 30 metų. Iš partnerių gauname sunkiąją ginkluotę. Fronte jau dislokuotos amerikietiškos 155 mm (kalibro) haubicos M777. Prieš tris mėnesius tai buvo laikoma neįmanomu dalyku“, – rašo V. Reznikovas.

15:50 Dalis Mariupolio gyventojų priversti grįžti atgal į miestą 

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka sako, kad vis daugiau vietos gyventojų grįžta į Mariupolį, nes negali vykti į Zaporižią, Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

„Matome, kad mieste daugėja mariupoliečių, nes žmonės grįžta dėl to, kad Rusijos Federacija faktiškai uždarė visus „žaliuosius koridorius“. Mariupolio, Nikolsko, Berdiansko rajonuose ir Berdianske apsigyvenę žmonės, kurie negali išvykti į Zaporižią, taip pat ir dėl finansinės padėties, yra priversti grįžti į miestą, į savo namus, į savo butus“, – per nuotoliu surengtą spaudos konferenciją sakė P. Andriuščenka.

15:45 O. Scholzas: Rusija atsakinga už sutrikdytą pasaulinį aprūpinimą maisto produktais

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad Maskvai tenka atsakomybė už pasaulinio maisto tiekimo tinklo sutrikdymą savo invazija į Ukrainą, pranešė Berlynas.

„Kancleris ir Rusijos prezidentas taip pat kalbėjosi apie pasaulinę maisto padėtį, kuri yra ypač įtempta dėl Rusijos agresyvaus karo“, – sakoma O. Scholzo biuro pranešime, paskelbtame po abiejų lyderių pokalbio telefonu.

„Kancleris priminė jam, kad Rusijai šiuo atžvilgiu tenka ypatinga atsakomybė“, – nurodoma pranešime.

15:27 Ryga: Rusijoje platinami raginimai vykdyti kibernetines atakas prieš Latviją

Įvairiuose Rusijos tinklapiuose ketvirtadienį buvo išplatinti raginimai vykdyti kibernetines atakas prieš Latviją, o tokių bandymų jau užfiksuota, pareiškė viena aukšto rango latvių gynybos pareigūnė.

Kaip televizijai TV3 sakė Gynybos ministerijos parlamentinė sekretorė Baiba Bliodniecė, kibernetinės atakos prieš Latviją padažnėjo Rusijai įsiveržus į Ukrainą, o gegužės 9 ir 10 dienomis dar labiau suintensyvėjo.

CERT.LV vadovė Baiba Kaškina savo ruožtu nurodė, kad Latvija yra patekusi į programišių kolektyvo „Killnet“ akiratį. Iš pradžių jo taikinių sąraše buvo tik valstybinės institucijos, tačiau išvakarėse buvo paskelbtas platesnis, maždaug 100 taikinių sąrašas, apimantis ir finansų bei transporto įstaigas ir net vieną sporto klubą.

14:59 Vokietija pradėjo mokyti Ukrainos karius naudotis „PzH 2000“ haubicomis

Vokietija pranešė, kad šią savaitę pradėjo Ukrainos karių mokymus, kaip naudotis artilerijos sistema „Panzerhaubitze 2000“.

„PzH 2000“ haubicos yra vienas galingiausių artilerijos ginklų Bundesvero ginkluotėje, galintis smogti taikiniams 40 km atstumu.

14:44 Kyjivas prašo G-7 konfiskuoti Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainai atstatyti

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras penktadienį paragino Didįjį septynetą (G-7) konfiskuoti jų jurisdikcijoje esantį Rusijos turtą ir panaudoti jį Maskvos agresijos nuniokotos Ukrainos atkūrimui.

„Šiandien prašau G-7 šalių priimti įstatymus ir nustatyti visas procedūras, reikalingas konfiskuoti Rusijos valstybės aktyvams ir perduoti juos Ukrainai, kad šie pinigai būtų panaudoti mūsų šaliai atstatyti“, – diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba sakė atvykęs į Vokietijoje surengtą turtingųjų šalių klubo susitikimą.

14:38 Turkija nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.

„Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. 

Plačiau skaitykite čia.

14:36 D. Peskovas neigia, kad šiandien gali būti užsuktos dujos Suomijai

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, per spaudos konferenciją kalbėdamas apie Suomijos laikraštyje „Iltalehti“ pasirodžiusį pranešimą, kad Rusija jau šiandien gali nustoti tiekti dujas Suomijai, sakė, kad tai greičiausiai yra „dar viena laikraščio apgavystė“.

D. Peskovas teigė, kad neplanuojama nutraukti dujų tiekimo Suomijai, ir pridūrė, kad „Gazprom“ išlieka patikimu tiekėju, praneša „Reuters“.

Ketvirtadienį apie galimą dujų užsukimą Suomijos žiniasklaida pranešė po to, kai šalies lyderiai išreiškė paramą paraiškos teikimui dėl šalies narystės NATO.

14:27 V. Putinas kaltina Ukrainą blokuojant derybas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietijos kancleriui per pokalbį telefonu pareiškė, kad ne Maskva, o Kyjivas blokuoja taikos derybas.

Tuo metu Vokietijoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras sako, kad, jo nuomone, Rusija neturi noro nei taikos, nei saugumo deryboms.

Pokalbyje su O. Scholzu V. Putinas taip pat kartojo, kad rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su „nacių ideologija“, ir tvirtino, kad Mariupolio plieno gamykloje pasislėpusius civilius gyventojus ten laiko Ukrainos pajėgos.

14:16 JK įvedė sankcijas V. Putino šeimai, įskaitant A. Kabajevą

Didžioji Britanija paskelbė naujausias sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos prezidento šeimą ir artimiausią aplinką, įskaitant Aliną Kabajevą, kuri laikoma jo dabartine gyvenimo drauge, taip pat buvusią žmoną Liudmilą Očeretnają, V. Putino pusbrolius. Iš viso į sąrašą įtraukta 12 žmonių – įšaldytas jų turtas ir uždrausta keliauti.

Tarp asmenų, kuriems pritaikytos sankcijos, yra keli V. Putino giminaičiai, kurie eina vadovaujančias pareigas didelėse Rusijos įmonėse, pavyzdžiui, „Gazprom“. 

Plačiau skaitykite čia.

13:55 Kyjivas: ES sankcijos be Rusijos naftos embargo reikštų bloko vienybės praradimą

Ukraina penktadienį perspėjo, jog jeigu į tolesnį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketa nebus įtrauktas rusiškos naftos embargas, tai reikštų blok vienybės pabaigą „kritiniu momentu“.

„Jei šis sankcijų paketas bus priimtas be naftos embargo, manau, kad prezidentas V. Putinas galės švęsti, nes tai bus pirmas atvejis, kai Europos Sąjungos vienybė bus sutrikdyta dėl vienos šalies – Vengrijos – pozicijos“, – perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Rusiškos naftos embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinosi dalis Bendrijos narių, ypač Vengrija, kurios ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos, bet galiausiai iš nepritariančiųjų šiai priemonei liko vienintelis Budapeštas.

13:49 G-7 žada Ukrainai paramą „iki pergalės“

Didžiojo septyneto (G-7) šalys vieningai rems Ukrainą „iki pergalės“, penktadienį pareiškė Prancūzija, o Europos Sąjunga pažadėjo Kyjivui daugiau karinės pagalbos kovojant su Rusijos invazija.

„Šiuo metu labai svarbu toliau spausti Vladimirą Putiną tiekiant daugiau ginklų Ukrainai, plečiant sankcijas“, – sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, atvykusi antrai derybų su kolegomis iš kitų G-7 šalių dienai.

„G-7 vienybė šios krizės metu yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ji.

Tuo metu Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas pareiškė, kad G-7 šalys yra „labai tvirtai susivienijusios“ ir pasiryžusios „tęsti ilgalaikę paramą Ukrainos kovai už jos suverenitetą iki Ukrainos pergalės“. Plačiau apie tai skaitykite čia.

13:34 G. Nausėda reiškė palaikymą Stokholmo stojimui į NATO

Su Švedijos premjere Magdalena Andersson penktadienį telefonu kalbėjęsis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą šios šalies stojimui į NATO.

„Visuomet pasisakėme už glaudesnį Švedijos ir aljanso bendradarbiavimą. Sveikiname ir reiškiame visapusišką paramą jūsų valstybės planams jungtis prie NATO“, – Prezidentūros pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.

„Kiekviena šalis turi teisę spręsti ir rinktis, kokiai saugumo organizacijai nori priklausyti. Užtikrinu, kad Lietuva bus pasirengusi sparčiai ratifikuoti stojimo protokolus“, – sakė jis.

13:20 S. Lavrovas rusofobija vadina skulptūrų nukėlimą iš sovietinių karių kapinių Lietuvoje

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rusofobijos apraiška pavadino skulptūrų nukėlimą Lietuvoje esančiose sovietinių karių kapinėse ir kitose vietose.

„Tam, ką jie daro su paminklais ir kitais klausimais, kuriuos tiesiogiai reglamentuoja tarpvyriausybiniais susitarimai, neįmanoma rasti jokio kito protu paremto paaiškinimo kaip tik rusofobija ir absoliutus savo įsipareigojimų pamiršimas“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS cituoja spaudos konferencijoje Tadžikijos sostinėje Dušanbėje kalbėjusį S. Lavrovą.

„Man būtų sunku įtarti mūsų kolegas lietuvius, kad jie turi kokią nors ilgalaikę strategiją. Jie atlieka agresyvesnės rusofobiškosios NATO ir Europos Sąjungos dalies nuolatinio dirgiklio vaidmenį“, – teigė S. Rusijos diplomatijos vadovas.

13:17 Rusija kaltina ES tampant agresyvia ir karinga

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį sakė abejojantis Ukrainos siekio įstoti į Europos Sąjungą motyvais ir kaltino Briuselį už Europos žemyno ribų siekiančiomis ambicijomis.

Ukraina, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, „yra pasirengusi deklaruoti neutralios, neprisijungusios (valstybės – VŽ) statusą“, po Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) užsienio reikalų ministrų susitikimo Tadžikijos sostinėje Dušanbėje reporteriams sakė S. Lavrovas.

„Tuo pačiu metu jie bando visais įmanomais būdais pabrėžti savo troškimą tapti ES nare, – sakė S. Lavrovas. – Kyla rimtų abejonių dėl to, koks nekaltas yra Kyjivo troškimas.“

Plačiau apie tai skaitykite čia.

12:57 Švedijos ataskaita: narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką

Švedijos narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką, teigiama penktadienį Švedijos parlamentinių partijų paskelbtoje saugumo politikos apžvalgoje.

„Švedijos narystė NATO padidintų karinių konfliktų slenkstį ir taip turėtų atgrasomąjį poveikį Šiaurės Europoje“, – teigiama per Stokholme surengtą spaudos konferenciją pristatytoje ataskaitoje.

12:30 Lietuva ir Lenkija svarstys kartu pirkti ginkluotę

Vilnius ir Varšuva ketina svarstyti kartu pirkti ginkluotę, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Tą jis pareiškė penktadienį per bendrą spaudos konferenciją Vilniuje su Lenkijos gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku.

„(Įsigijimų – BNS) sinchronizavimas tai nėra toks paprastas dalykas. Mes mėginame sinchronizuoti salvinių ugnies sistemų pirkimą su Baltijos šalimis. Žinoma, kad mes su ministru kalbėjome apie tas sritis, kur galime vystyti mūsų bendras pastangas, tame tarpe ir kranto gynybos srityje, manau, kad mes svarstysime“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Tuo metu M. Blaszczakas teigė „šiek tiek juokais“ siūlęs Lietuvai įsigyti lenkiškas oro gynybos sistemas „Piorun“.

„Pasirodo, šis ginklas yra labai veiksmingas, ukrainiečiai jį naudoja, jis skirtas priešlėktuvinei gynybai“, – kalbėjo Lenkijos ministras.

Jis pabrėžė, kad Varšuva yra atvira pirkimų sinchronizavimui.

„Galime koordinuoti ir kitos ginkluotės pirkimą, esame artimi kaimynai, tai pasinaudokime tuo, kad mūsų karinės pajėgos naudotų tokią pačią ar panašią ginkluotę“, – sakė M. Blaszczakas.

12:25 Uchtos savivaldybė Rusijoje svarsto pervadinti mokyklą karo nusikaltėlio Arseno Pavlovo „Motorolos“ garbei

13-oji vidurinė mokykla Uchtoje, esančioje Komijos respublikoje, Rusijoje, svarstoma pervadinti Arseno Pavlovo, kitaip žinomo „Motorolos“ slapyvardžiu, garbei, rašo Rusijos naujienų portalas komiinform.ru.

Magomedas Osmanovas, Uchtos miesto administracijos vadovas, portalui patvirtino, kad penktadienį iniciatyva bus pristatyta visuomenei, o paskui ji bus aptarta savivaldybės taryboje. Jei bus sulaukta pritarimo, mokykla bus pervadinta gegužės gale.

A. Pavlovas yra kilęs iš Komių respublikos bei paviešintame garso įraše yra gyręsis dėl 15-os ukrainiečių karo belaisvių nužudymo. Jis taip pat vadovavo separatistiniams daliniams Donecke bei buvo kaltinamas karo belaisvių kankinimu. 

2015 metais sausio 21 dieną užfiksuota, kaip „Motorola“ dviem šūviais į galvą nužudė ukrainiečių karo belaisvį Ihorį Branovickį. 2016 spalį A. Pavlovas žuvo po sprogimo kėsinantis jį nužudyti.

12:10 Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo patronuojamosios įmonės Rusijoje.

Verslas Rusijoje, turintis apie 140 darbuotojų, „neparduodamas“, pareiškė žurnalistams Manfredas Knofas, banko generalinis direktorius.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

11:51 Rusija sako smogusi naftos perdirbimo gamyklai Ukrainoje

Rusijos gynybos ministerija skelbia smogusi naftos perdirbimo gamyklai Ukrainos centrinėje dalyje, Kremenčiuko mieste.

Rusija teigia, kad smūgis sunaikino keletą naftos saugyklų, o naftos perdirbimo procesas nebegalimas, rašo „The Guardian“.

11:30 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad jau nukovė 26.900 rusų karių, 1.205 tankų, 200 lėktuvų ir 6.481 vnt. kitos karinės technikos.

11:20 S. Lavrovas: „neleistina priimti vienašališkų sankcijų apeinant JT Saugumo Tarybą“

Per Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių užsienio reikalų ministrų tarybos posėdį Sergejus Lavrovas, Rusijos diplomatijos vadovas, skelbia pristatęs „specialios karinės operacijos“ situaciją.

„Kartu su kolegomis iš Baltarusijos, Kazachstano ir kitų šalių išreiškėme nepritarimą vienašališkiems veiksmams, kuriais siekiama sužlugdyti esamus ekonominius, prekybos, logistikos ir transporto ryšius. Visi pabrėžė, kad neleistina priimti vienašališkų sankcijų apeinant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Anot S. Lavrovo, Ukraina deklaruoja, kad yra pasirengusi įgyti neutralų statusą, nepaisant viešų šalies vadovybės pareiškimų, o Kyjivo noro įstoti į ES „nekenksmingumas kelia abejonių“.

10:53 Rusija toliau telkia pajėgas pietuose

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas mano, jog Rusija gali mėginti sustiprinti pajėgas pietuose, o tam tikslui gali būti siunčiami papildomi kariai ir ginkluotė. Visiškai naujas rusų pajėgų kontingentas buvo pastebėtas prie Mychailivkos.

Štabo ataskaitoje taip pat skelbiama, jog rusai toliau bombarduoja „Azovstal“ gamyklą smūgiais iš oro bei artilerija.

Pietuose esantis Enerhodaro miestas, kurį okupavo Rusijos pajėgos, susiduria su didele humanitarine krize, mieste baigiasi medicinos preparatai, o medicininė pagalba ne visada gali būti suteikiama.

10:42 J. Borrellis žada dar 500 mln. Eur karinės pagalbos paketą Ukrainai

Europos Sąjunga skirs papildomą 500 mln. Eur vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, penktadienio rytą pranešė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, rašo „Reuters“.

J. Borrellis taip pat išreiškė viltį, kad dėl rusiškos naftos embargo pavyks susitarti artimiausiomis dienomis.

10:39 Palydovai užfiksavo prie Gyvačių salos nuskandintą rusų desanto laivą

Palydovinėse nuotraukose matosi nuskandintas, kaip manoma Serna klasės desantinis laivas, kuris buvo prisišvartavęs prie uosto Gyvačių saloje, rašo BBC.

Praėjusį savaitgalį Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė, jog smogė rusų laivui prie šios salos ir vėliau paviešino vaizdo įrašą, kuriame matosi smūgis iš „Bayraktar TB2“ drono, o įrašo autentiškumas vėliau buvo patvirtintas nepriklausomų šaltinių.

Kompanijos „Maxar Technologies“ paskelbtose palydovinėse nuotraukose matosi panašaus kontūro laivas, gulintis jūros dugne šalia tos vietos, kur ir buvo atliktas smūgis.

10:14 JK ragina siųsti daugiau ginklų Ukrainai, toliau spausti V. Putiną

Jungtinė Karalystė paragino sąjungininkes toliau ginkluoti Ukrainą ir griežtinti sankcijas Rusijai, Didžiojo septyneto (G-7) šalims penktadienį surengus derybas Vokietijos šiaurėje.

„Šiuo metu labai svarbu toliau spausti Vladimirą Putiną tiekiant daugiau ginklų Ukrainai, plečiant sankcijas“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, atvykusį į antros dienos derybas su kolegomis iš kitų G-7 šalių.

„G-7 vienybė šios krizės metu yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ji.

10:08 Padniestrės separatistai skelbia, jog taikytasi į naftos saugyklą, kariškių įstaigą

Maskvos remiamo separatistinio Moldovos Padniestrės regiono pareigūnai penktadienį paskelbė, kad bandyta pulti du infrastruktūros objektus regiono sostinėje Tiraspolyje.

Incidentai įvyko po virtinės pranešimų apie atakas Padniestrėje, vis labiau nuogąstaujant, kad Rusijos karas Ukrainoje gali išplisti į kitas šalis.

„Maždaug 4 val. 15 min. ryto šalia vienos įmonės naftos saugyklos sustojo automobilis, iš jo išlipo nenustatytos tapatybės vyras... [Jis] pastato link metė Molotovo kokteilį ir pabėgo“, – sakoma separatistų paskelbtos „respublikos“ vidaus reikalų ministerijos pareiškime.

Jame nurodoma, kad užsidegė žolė, bet ugnis buvo greit nuslopinta.

Maždaug po pusvalandžio „du Molotovo kokteiliai buvo sviesti“ į naujokų šaukimo biurą Tiraspolio centre.

„Vienas atšoko ir nukrito ant šaligatvio, kitas įstrigo lango grotose. Ugnį greit užgesino apsaugininkai“, – nurodė ministerija.

10:04 Skelbiama apie Ukrainos pajėgų atsitraukimą iš Rubižnės

Po keleto savaičių intensyvių kautynių Ukrainos pajėgos turėjo apleisti Rubižnės miestelį Donbase, ties kuriuo Rusijos pajėgos buvo sukoncentravusios dideles pajėgas, remdamasis savo šaltiniais rašo CNN.

Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose išplatintuose vaizdo įrašuose Rubižnės priemiesčiuose dar buvo matomos kautynės. Penktadienį išplatintame Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo ataskaitoje skelbiama, kad „priešas toliau deda visas pajėgas, kad įtvirtintų savo kontrolę Rubižnėje“.

Palydovinėse nuotraukose matomas susprogdintas tiltas tarp Rubižnės ir Severodonecko, kas gali reikšti, jog ukrainiečiai mėgina įsitvirtinti naujose gynybinėse pozicijose.

09:50 „Gazprom“ pranešė nutraukiantis dujų tiekimą vamzdynu Jamalas-Europa

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais valdantis, Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ pranešė, kad, Rusijai įvedus atsakomąsias sankcijas Vakarų bendrovėms, nutraukia jų tiekimą vamzdynu Jamalas-Europa, nutiestu per Baltarusiją, Lenkiją iki Vokietijos.

Šio dujotiekio maksimalus pralaidumas – 33 mlrd. kubinių metrų per metus, tačiau pastaraisiais mėnesiais jo galimybėmis „Gazprom“ beveik nesinaudojo.

Daugiau apie tai galima perskaityti čia.

09:37 Rusai susprogdino tris tiltus aplink Charkivą

Rusijos pajėgos sunaikino tris tiltus netoli Charkivo, kurie yra reikalingi Ukrainos pajėgų kontrpuolimui regione.

CNN, remdamasi palydovinėmis nuotraukomis, patvirtino, kad trys tiltai buvo sunaikinti. Vienas jų – į šiaurės-rytus nuo Rubižnės, kitas – į rytus nuo Staryj Saltivo. Dar vienas tiltas sugriautas prie Pečenego hidroelektrinės.

09:30 Baltijos šalys, Lenkija ragina ES institucijas telkti išminuotojų misiją Ukrainoje

Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai ragina Europos Sąjungos (ES) institucijas koordinuoti paramos teikimą Ukrainos išminavimo darbams bei finansuoti juos ES lėšomis.

Kaip penktadienį pranešė Lietuvos Vidaus reikalų ministerija, ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotu bendru Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrų laišku Europos Komisija raginama koordinuoti paramos teikimą Ukrainos teritorijos išminavimo darbams bei prašoma įvertinti šios veiklos finansavimo ES lėšomis galimybes.

Viena iš siūlomų galimybių – pasinaudoti ATLAS tinklu, kurį sudaro visų 27 ES valstybių narių policijos taktinių padalinių atstovai.

Laiškas adresuotas Europos Komisijai ir ES Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai, taip pat būsimai pirmininkaujančiai šaliai – Čekijai. Jame raginama „kuo greičiau įsitraukti į Ukrainos žmonių gyvybių gelbėjimo procesą“ ir koordinuoti išminavimo ekspertų telkimą darbui karo niokojamoje šalyje.

09:17 JK Gynybos ministerija: Rusija deda didžiules pastangas pralaužti frontą Donbase

Rusijos kariuomenė deda didžiules pastangas, kad pralaužtų ukrainiečių gynybą Donbaso regione, rašoma kasdien atnaujinamoje Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos ataskaitoje apie Rusijos invaziją į Ukrainą.

Daugiausia pajėgų metama siekiant proveržio fronto linijoje ties Iziumu ir Severodonecku, kad būtų prasiveržta į Sloviansko ir Kramatorsko miestus, rašo BBC. Tokiu būdu dalis ukrainiečių pajėgų rytuose būtų atkirstos už prieš linijos.

JK žvalgyba patvirtino informaciją, kad Ukrainai pavyko atremti Rusijos pajėgų bandymą persikelti per Siversky Doneco upę.

09:01 Po sprendimo dėl narystės NATO Rusija grasina užsukti dujų čiaupą Suomijai

Suomijos aukščiausio lygio politikai buvo įspėti, kad Rusija jau penktadienį gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šiai prie NATO prisijungti besiruošiančiai Skandinavijos valstybei, skelbia Suomijos leidinys „Iltalehti“.

Jis tvirtina, kad Suomijos vyriausybė kol kas šios informacijos niekaip nekomentavo, ir pabrėžia, kad jei rusiškų gamtinių dujų tiekimas būtų nutrauktas, tai sukeltų „gana rimtų problemų“ kai kurioms pramonės šakoms ir maisto produktų gamybai.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

08:53 Respublikonų senatorius užlaikė 40 mlrd. USD pagalbos paketą Ukrainai

Respublikonų Senatorius Randas Paulas JAV Kongrese užlaikė 40 mlrd. USD karinės ir humanitarinės pagalbos paketo Ukrainai patvirtinimą, rašo BBC. Paketą buvo bandoma priimti skubos tvarka, todėl tam reikėjo visų Senato narių vienbalsio pritarimo.

Libertarinių pažiūrų Randas Paulas garsėja, kaip uždaros JAV užsienio politikos šalininkas ir yra nelinkęs palaikyti įvairių JAV įsipareigojimų užsienio politikoje.

R. Paulas reikalauja pataisų projekte, kurios numatytų specialų priežiūros vaidmenį pinigų išleidimui prižiūrėti.

„Jei senatorius R. Paulas laikysis savo neapgalvotų reikalavimų, viskas, ką jam pavyks pasiekti, tai tik vienam pačiam užlaikyti desperatiškai reikalingo pagalbos paketo Ukrinai patvirtinimą“, – sakė demokratas, Senato daugumos lyderis Chuckas Shumeris.

08:20 60 ukrainiečių artileristų Vokietijoje pradeda mokymus

60 Ukrainos karių atvyko į Vokietiją pradėti mokytis naudotis vokiškomis savaeigėmis haubicomis „PzH 2000“, kurias Vokietija pažadėjo perduoti Ukrainai.

Vokietija anksčiau paskelbė ketinanti perduoti 7 tokias haubicas, kurios pagal savo specifikacijas yra vienos pažangiausių pasaulyje.

Kaip rašo DW, mokymai truks iki 40-ies dienų, o paskui ginklai bus perduoti Ukrainai. Kariai į Vokietiją atvyko antradienį.

07:56 Rusija keičia poziciją dėl Ukrainos narystės ES

Kremlius anksčiau pabrėžė, kad Ukrainos stojimas į ES „yra kitame lygmenyje“ nei narystė NATO, tačiau, pasak Rusijos pasiuntinio Jungtinėse Tautose pavaduotojo Dmitrijaus Polianskio, Maskvos požiūris pasikeitė ir tapo artimas pozicijai dėl NATO.

Interviu „UnHerd“ jis teigė, kad pozicija pasikeitė po to, kai Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad „šį karą reikia laimėti mūšio lauke“.

Diplomatas teigė, kad įtakos turi ir tai, kad ES padidino ginkluotės tiekimą ir „tapo panašesnė į NATO“.

07:54 JT: Ukrainą paliko daugiau kaip 6 mln. pabėgėlių

Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, šią šalį paliko daugiau kaip šeši milijonai pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.

Gegužės 11 dienos duomenimis, iš viso Ukrainą paliko 6.029.705 žmonės. Agentūros specialioje interneto svetainėje skelbiama, kad daugelis jų prieš tęsdami kelionę išvyko į kaimynines šalis, o daugiausia jų – į Lenkiją.

Apie 90% iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Tarptautinės migracijos organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, dar 8 mln. žmonių buvo perkelti šalies viduje.

Kasdieniai pabėgėlių srautai per Ukrainos sienas nuo karo pradžios gerokai sumažėjo.

Vien kovo mėnesį iš šalies pabėgo beveik 3,4 mln. ukrainiečių. Balandį šis skaičius siekė maždaug 1,5 milijono.

07:48 JK: sankcijos liks, kol Rusija paliks Ukrainą

Tarptautinės sankcijos, įvestos Rusijai dėl pastarosios agresijos Ukrainoje turėtų būti panaikintos tik tada, kai visi jos kariai paliks Ukrainos teritoriją, pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Lizz Truss.

Tai ji pasakė per G7 ministrų susitikimą Vokietijoje. „Putinas žemina save pasaulio akivaizdoje“, – sakė ji ir pridūrė, kad V. Putinui neturi būti leista pasiekti jokios naudos iš invazijos Ukrainoje, rašo BBC.

07:29 Tebevyksta intensyvios kovos prie Siversky Doneco upės

Ukrainos kariuomenė skelbia, kad prie Siversky Doneco upės, kur kiek anksčiau ukrainiečiai sunaikino keletą Rusijos pajėgų kolonų, bandančių persikelti per upę, toliau vyksta intensyvios kovos, rašo CNN.

Kovos vyksta prie to paties upės vingio, prie kurio rusai mėgino konstruoti pastatomus tiltus ir anksčiau.

Palydovinėse nuotraukos, darytose ketvirtadienio popietę, matosi daug dūmų stulpų, kylančių iš kovos vietos.

Siarhėjus Gaidai, Luhansko regiono karinės administracijos vadas teigė, jog rusai ir toliau bando persikelti per upę.

07:14 JAV: Rusija priverstinai išvežė iš Ukrainos dešimtis tūkstančių žmonių

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ji prievarta perkėlė į savo kontroliuojamą teritoriją dešimtis tūkstančių ukrainiečių, dažnai atskiriamų dėl pasipriešinimo invazijai.

Šios pastabos patvirtina Ukrainos vyriausybės teiginius, kad beveik 1,2 mln. žmonių buvo ištremti į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją. Kyjivas pasmerkė vadinamąsias „filtravimo stovyklas“, kuriose Maskva apklausia sulaikytus asmenis.

JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Michaelas Carpenteris sakė, kad liudininkų parodymai patvirtina „žiaurius tardymus“ stovyklose.

„Šie brutalūs veiksmai ir priverstinis perkėlimas vyksta dabar, kai mes kalbamės, ir šie veiksmai prilygsta karo nusikaltimams“, – ESBO Vienoje sakė M. Carpenteris.

„Negalime leisti, kad šis blogis liktų, – pridūrė jis.

„Jungtinių Valstijų vertinimu, Rusijos pajėgos į šias „filtravimo stovyklas“ perkėlė ne mažiau kaip kelis tūkstančius ukrainiečių ir dar ne mažiau kaip dešimtis tūkstančių evakavo į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją, kartais nepranešdamos evakuojamiems asmenims apie galutinį kelionės tikslą“, – kalbėjo jis.

M. Carpenteris sakė, kad vien iš Mariupolio – strategiškai svarbaus miesto, kuris buvo paverstas griuvėsiais per Rusijos vykdomą karą, – buvo išvežti tūkstančiai žmonių.

07:12 A. Anušauskas karinį bendradarbiavimą aptars su Lenkijos gynybos ministru

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį karinį bendradarbiavimą aptars su Lenkijos gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku.

Susitikimo metu bus aptartas šalių progresas prioritetinėse bendradarbiavimo srityse ir tolesnio bendradarbiavimo praktiniai klausimai.

Ministrai, pasirašydami bendrą pareiškimą, taip pat įtvirtins įsipareigojimą toliau stiprinti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą gynybos srityje.

M. Blaszczakas į Lietuvą atvyko kartu su Lenkijos kibernetinio saugumo pajėgų vadu brigados generolu Karoliu Molenda bei Lenkijos kariuomenės Gynybos štabo vado pavaduotoju generolu leitenantu Tadeuszu Mikuteliu.