Po ukrainiečių atakos užsidegė vienas naujausių rusų laivų „Vsevolod Bobrov“, iš Ukrainos pasitraukė per 6 mln. žmonių

Trečiadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="fb3bae10-ea39-4d01-949a-dbb53890516e" prefix="PE8" format="interactive" title="2022-05-11 : Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

21:50 D. Kuleba ragina Vokietijos įmones iš Rusijos persikelti į Ukrainą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį paragino Vokietijos įmones pasitraukti iš Rusijos ir persikelti į Ukrainą.

„Rusijai toliau vykdant siaubingus žiaurumus Ukrainoje, užsienio bendrovių, vis dar vykdančių verslą Rusijoje, pajamos suteptos ukrainiečių krauju. Raginu Vokietijos įmones pasitraukti iš Rusijos ir persikelti į Ukrainą. Tai bus nuoširdus indėlis į taiką Europoje“, – tviteryje parašė D. Kuleba.

21:41 Ukrainos pajėgos sudavė smūgį rusų laivui „Vsevolod Bobrov“ 

Odesos regiono karinė administracija patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė smūgį Rusijos logistikos laivui „Vsevolod Bobrov“ prie Gyvačių salos. Apie tai, kad Rusija bent kuriam laikui prarado dar vieną laivą, jau dieną skelbė Ukrainos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais. Tuomet dar nebuvo aišku, ar nukentėjo „Vsevolod Bobrov“, ar „Elbrus“.

„Dėl mūsų kariškių veiksmų užsidegė logistikos laivas „Vsevolod Bobrov“. Vienas naujausių Rusijos laivyno laivų“, – pranešė Odesos regiono karinės administracijos atstovas spaudai Serhijus Bratčukas.

Jo teigimu, yra pranešimų, kad laivas dabar buksyruojamas į Sevastopolį, bet šią informaciją dar reikia patikslinti.

Kiek anksčiau žurnalistas Serhijus Vysockis rašė, kad į laivą pataikė Ukrainos raketa „Neptun“.

Teigiama, kad „Vsevolod Bobrov“ į Gyvačių salą gabeno pastiprinimą, įskaitant priešlėktuvines raketų sistemas.

21:09 UNICEF: vien balandį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikų

Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) patvirtino, kad vien balandį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikų. Tačiau tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni, ketvirtadienį sakė UNICEF vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Omaras Abdi.

„Dar daugiau vaikų buvo sužeisti ir susidūrė su rimtais jų teisių pažeidimais, milijonai vaikų buvo priversti palikti namus“, – per Saugumo Tarybos posėdį kalbėjo UNICEF pareigūnas.

20:26 Europos plėtros bankas Ukrainai surinko 1 mlrd. Eur pagalbos

Europos plėtros bankas per šią savaitę įvykusį savo metinį susitikimą Ukrainai surinko 1 mlrd. Eur pagalbos, ketvirtadienį pareiškė institucijos vadovė.

Be šių pinigų, yra dar 2 mlrd. Eur vadinamajame atsparumo priemonių pakete, kurį Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pristatė netrukus po to, kai Rusija pradėjo savo invaziją į Ukrainą. Plačiau skaitykite čia. 

20:13 JAV senatoriai žada padėti Suomijai greitai įstoti į NATO

JAV senatoriai ketvirtadienį pažadėjo pasirūpinti, kad Suomija greitai įstotų į NATO, šios šalies lyderiams pasisakius už prisijungimą prie Aljanso Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje. Senatas tvirtina sutartis ir turi pritarti naujų narių priėmimui į NATO.

Senatorius demokratas Bobas Menendezas pareiškė, kad jo vadovaujamas Senato Užsienio reikalų komitetas „jau dirba prie to, kad užtikrintų greitą svarstymą“, kalbant tiek apie Suomijos, tiek apie Švedijos potencialias stojimo paraiškas.

Aukščiausio rango respublikonas komitete Jimas Rischas Helsinkio gynybos siekius pavadino „didžiuliu žingsniu į priekį transatlantinio saugumo ateičiai“.

19:58 Šiaurės Makedonijoje vyksta JAV vadovaujami NATO mokymai

JAV kariai kartu su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir kitų regioninių sąjungininkių pajėgomis ketvirtadienį dalyvavo karinėse pratybose, surengtose naujausioje NATO narėje Šiaurės Makedonijoje ir skirtuose parodyti Aljanso pasirengimą dislokuoti karius prie savo rytinių sienų.

NATO suplanuotose pratybose „Swift Response“ („Greitas atsakas“) dalyvauja beveik 10.000 karių iš 19 šalių, jau 12-tą savaitę tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą. Mokymai vyksta penkiose atskirose vietose teritorijoje nuo Norvegijos iki Šiaurės Makedonijos, pranešė ginkluotųjų pajėgų pareigūnai.

„Manau, kad tai puikiai atspindi, ką galime padaryti kaip Aljansas. Be to, rodomas mūsų gebėjimas, ką galime padaryti, jei mūsų paprašoma nukreipti kovinę galią, ir kaip greitai galime tai padaryti“, – po valandą trukusių parodomųjų pratybų Šiaurės Makedonijoje žurnalistams sakė generolas majoras Peteris B. Andrysiakas, JAV kariuomenės vado pavaduotojas Europai ir Afrikai.

19:40 E. Macronas „visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą“ dėl NATO

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija.

„Prezidentas pareiškė, kad Prancūzija visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą greitai prisijungti prie NATO“, – Eliziejaus rūmai pranešė po E. Macrono ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto pokalbio telefonu.

19:12 Į Kremenčuką atskriejo 8–12 raketų

Rusijos pajėgos vakare iš viso paleido 8–12 raketų į naftos perdirbimo gamyklą ir kitus objektus Kremenčuko mieste Poltavos srityje.

Tokius duomenis „Telegram“ kanale paskelbė Poltavos srities administracijos vadovas Dmytro Luninas. Anksčiau buvo pranešta apie keturias raketas.

18:54 JT: iš Ukrainos pasitraukė per 6 mln. žmonių

Naujausiais Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 6 mln. žmonių.

Be to, daugiau kaip 8 mln. žmonių – beveik kas penktas, skaičiuojant pagal prieš karą Ukrainoje buvusį gyventojų skaičių – persikėlė į saugesnę vietą šalies viduje.

JT prognozuoja, kad iš Ukrainos iš viso pasitrauks 8,3 mln. žmonių.

18:30 Ukraina derasi dėl 38 sunkiai sužeistų kovotojų evakuacijos iš „Azovstal“

Ukraina dabar derasi tik dėl 38 sunkiai sužeistų karių evakuacijos iš „Azovstal“, „Telegram“ kanale pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Ji pažymėjo, kad prezidento nurodymu „vedame labai sudėtingas derybas dėl sunkiai sužeistų kovotojų evakuacijos iš „Azovstal“ mainais į nelaisvėje esančius rusus“.

Kartu vicepremjerė pabrėžė, kad deramasi tik dėl 38 sunkiai sužeistų (gulinčių) kovotojų. „Dirbame žingsnis po žingsnio. Apkeiskime į 38 sunkiai sužeistuosius, tada judėsime toliau. Dabar nevyksta jokios derybos dėl apsikeitimo 500 ar 600 žmonių, kaip praneša kai kurios žiniasklaidos priemonės“, – pridūrė I. Vereščuk.

18:02 JT pradeda tyrimą dėl įtariamų Rusijos žiaurumų Ukrainoje

JT Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją, kuria pradedamas Rusijos karių žiauraus elgesio anksčiau jų kontroliuotose Ukrainos dalyse tyrimas, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.

Rezoliucija buvo priimta didele balsų dauguma: 33 narės balsavo už, o dvi – Kinija ir Eritrėja – prieš. Susilaikė 12 narių.

Rusijos narystė šioje taryboje suspenduota praėjusį mėnesį ir ji pasirinko nedalyvauti sesijoje stebėtojos teisėmis.

17:51 Raketomis atakuota Kremenčuko naftos perdirbimo gamykla

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos smogė Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklai, „Telegram“ kanale pranešė Poltavos regiono administracijos vadovas Dmytro Luninas.

„Vėl keturi „atskridimai“ į Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą. Sprogimų garsai taip pat girdėjosi Poltavos rajone. Detalės vėliau. Nepaliekame slėptuvių!“ – rašė D. Luninas.

17:27 Vokietijos kancleris sveikina Suomiją ir reiškia visišką paramą

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasveikino Suomijos planą pateikti paraišką dėl narystės NATO.

Jis tviteryje pranešė, kad kalbėjosi su suomių prezidentu ir „patikino Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė visapusiškai ją remia".

17:20 Suomijos žiniasklaida: penktadienį Rusija gali nutraukti dujų tiekimą  

Penktadienį, praėjus dienai po to, kai Suomijos vadovai pareiškė, kad šalis turėtų nedelsdama pateikti paraišką stoti į NATO, Rusija gali nutraukti dujų tiekimą Suomijai, rašo vietos laikraštis „Iltalehti“.

Pagrindiniai Suomijos politikai buvo įspėti, kad Rusija penktadienį gali sustabdyti dujų tiekimą, praneša leidinys, remdamasis neįvardytais šaltiniais ir nenurodydamas, iš kur gautas įspėjimas. Jį cituoja theguardian.com.

Jei rusiškos dujos būtų nutrauktos, tai sukeltų didelių problemų kai kurioms Suomijos pramonės šakoms ir maisto produktų gamybai, rašo „Iltalehti“.

17:12 „Azovstal“ gamykloje – 600 sunkiai sužeistų karių

Šiuo metu „Azovstal“ gamyklos teritorijoje yra 600 sunkiai sužeistų Ukrainos karių, ispanų žiniasklaidai sakė Azovo pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras.

Jis teigė, kad gamykloje esantys kariai vis dar sugeba gintis ir toliau tai daro itin sudėtingomis sąlygomis.

Pasak S. Palamaro, kariai neketina pasiduoti, o tikisi evakuacijos, kuriai taikomos tarptautinės garantijos.

Rusijos pajėgos „Azovstal“ gamykloje jau yra sunaikinusios dvi karo lauko ligonines.

17:10 EK kuria solidarumo kelius Ukrainos grūdų eksportui

Europos Komisija (EK) pristatė solidarumo koridorių kūrimo veiksmų planą, kuriuo siekiama padėti Ukrainai eksportuoti savo žemės ūkio produkciją.

Kaip praneša EK, Rusijai vykdant invaziją į Ukrainą ir blokuojant jos uostus, iš Ukrainos nebeįmanoma išvežti grūdų ir kitų žemės ūkio prekių. Šioje situacijoje kyla grėsmė pasaulio apsirūpinimui maistu ir reikia skubiai sukurti alternatyvius logistikos maršrutus, kuriuose būtų naudojamas visų susijusių rūšių transportas. Plačiau skaitykite čia.

16:41 V. Putinas: sankcijos Rusijai kelia pasaulinę krizę

Vakarų Rusijai taikomos sankcijos „provokuoja“ pasaulinę krizę, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per susitikimą ekonomikos klausimais.

„Jų autoriai, vedami trumparegiškų, išpūstų politinių ambicijų, rusofobijos, labiau kenkia savo pačių nacionaliniams interesams, ekonomikai, piliečių gerovei. Tai pirmiausia matome iš smarkiai išaugusios infliacijos Europoje“, – sakė V. Putinas.

Jo teigimu, tolesnis Vakarų „sankcijų manijos“ tęsimas neišvengiamai sukels „sunkiausias, sunkiai įveikiamas pasekmes“ Europos Sąjungai, taip pat skurdžiausioms pasaulio šalims.

V. Putinas pridūrė, kad Rusija susidoroja su Vakarų sankcijų išprovokuotais iššūkiais, o infliacija šalyje lėtėja: „Savaitinis kainų augimas jau sumažėjo iki 0,1% – tai arti savaitinio augimo tempo, kuris atitinka Rusijos banko nustatytą infliacijos tikslą“.

16:31 Ukraina: rusai stiprina pajėgas Gyvačių saloje

Rusija bando stiprinti savo pajėgas Gyvačių saloje, kad užblokuotų Ukrainos susisiekimą jūra, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianikas.

Jis taip pat pažymėjo, kad išlieka grėsmė, jog priešas iš Juodosios jūros gali smogti Ukrainos kariniams ir civiliniams objektams sparnuotosiomis raketomis.

16:11 JK visame pasaulyje perka Ukrainai sovietinės ginkluotės

 Jungtinė Karalystė (JK) perka sovietų ir rusų gamybos gynybinę ginkluotę, kad ją perduotų ukrainiečiams ir padėtų jiems kovoti su Rusijos pajėgomis, sako JK gynybos ministras.

„Didelė dalis (gynybos ministerijos) ir gynybos atašė visame pasaulyje (jos) ieško“, – žurnalistams Vašingtone teigė Benas Wallace'as.

„Beje, kartais susiduriame su rusais, kurie taip pat ieško atsargų kai kuriose šalyse, nes jos greitai senka“, – sakė ministras.

Jo teigimu, 23 šalys turi sovietinės ir rusiškos ginkluotės atsargų.

„Jei tikrai norite ryt ryte perduoti (ginklų) ukrainiečiams, kad jie galėtų toliau kovoti... suraskite tai, kuo jie moka (naudotis), raskite tai, ko jiems reikia“, – sakė B. Wallace'as.

15:56 Lietuvoje SOP kariai treniravosi veikti pagal situacijas Rusijos užpultoje Ukrainoje

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos ir kitų Vakarų šalių kariuomenės pritaiko jo patirtį rengdamos savo vienetus aukšto intensyvumo kariniams veiksmams, sako Lietuvos kariuomenės vadas.

Lietuvos ir NATO partnerių specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) nuo balandžio vykusiose pratybose taip pat treniravosi veikti pagal situacijas, kurios klostėsi Rusijos užpultoje šalyje.

„Esminis dalykas – šitas karas parodė, kad mes turime visų pirma visas kariuomenes, įskaitant ir Lietuvos kariuomenę, ginkluotąsias pajėgas ruošti aukšto intensyvumo karui. Tokiam karui, kokį matome Ukrainoje“, – žurnalistams ketvirtadienį po pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2022“ baigiamojo etapo sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Plačiau skaitykite čia.

15:24 Berlynas: Rusija naudoja energiją „kaip ginklą“

 Maskvai paskelbus sankcijų Vakarų energetikos bendrovėms ir vėl sumažėjus vienu iš svarbių dujotiekių Europai tiekiamų dujų srautui, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ketvirtadienį apkaltino Rusiją naudojant energiją kaip „ginklą“.

„Reikia pasakyti, kad padėtis pasiekė kritišką tašką, nes energija dabar keliose srityse yra naudojama kaip ginklas“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją.

Trečiadienį Rusijos vyriausybė paskelbė potvarkį, kuriuo nustatė sankcijų 31 Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Valstijų ir Singapūro energetikos bendrovei, keršydama už Vakarų sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.

15:16 Kremlius: „visi nori išvengti“ tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo

Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad „visi nori išvengti“ tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo, tačiau pridūrė, kad Rusija bus pasirengusi duoti „patį ryžtingiausią atsaką“ tiems, kurie bandys įsitraukti į vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.

„Visi nori išvengti tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo: ir Rusija, ir NATO, ir, svarbiausia, Vašingtonas“, – per spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Kartu Rusija bus pasirengusi duoti ryžtingiausią atsaką tai pusei, kuri bandys kaip nors patekti į Ukrainą ir įsitraukti į Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdomą specialiąją operaciją“, – pridūrė jis.

15:12 ES nesvarsto Ukrainos grūdus gabenti per Baltarusiją 

Europos Komisija ragina Bendrijos nares padėti Ukrainai išgabenti grūdus – spartinti muitinės procedūras, atlaisvinti sandėlius, kurti logistikos koridorius, o jūrų uostuose suteikti didesnius krovos pajėgumus, sako Virginijus Sinkevičius, Lietuvos deleguotas eurokomisaras. Tačiau, pasak jo, Briuselyje nesvarstoma, kad grūdai į Klaipėdos uostą galėtų būti vežami per Baltarusiją. Plačiau skaitykite čia. 

15:08 D. Kuleba giria pozityvius Vokietijos pozicijos pokyčius

 Berlyne viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pagyrė Vokietijos reakciją į karą su Rusija, sakydamas, kad po įtampos tarp Kyjivo ir Berlyno Vokietija dabar pasuko „teisinga kryptimi“.

„Matome, kad Vokietijos pozicija svarbiausiais klausimais keičiasi – ši pozicija juda teisinga linkme“, – ketvirtadienį Berlyne žurnalistams sakė D. Kuleba.

Tai galėtų būti ginklų tiekimas Ukrainai arba sankcijos, kurias reikia įvesti Rusijai, sakė jis. „Mes matome teigiamą dinamiką“, – kalbėjo D. Kuleba.

14:42 NATO šalių lyderiai sveikina Suomijos vadovų sprendimą

NATO valstybių narių lyderiai sveikina Suomijos vadovų pareiškimą, kad ši šalis turėtų pateikti paraišką įstoti į Aljansą.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sako, kad toks Suomijos sprendimas yra „puiki žinia Lenkijos ir Europos saugumui“.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala teigia, kad jo šalis tikrai palaikys Suomijos paraišką prisijungti prie NATO. 

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sako, kad šiaurinės kaimynės kuria istoriją ir kad Suomija gali tikėtis „visapusiškos jos šalies paramos“.

14:34 Žiniasklaida: Rusija neteko dar vieno laivo 

Rusija per karą su Ukraina Juodojoje jūroje neteko dar vieno laivo, pranešė „24 kanalas“, remdamasis šaltiniais žvalgyboje; jį cituoja unian.net.

„24 kanalo“ teigimu, Rusija prarado projekto 23120 logistikos laivą. Rusija turi tik du tokius laivus – „Elbrus“ ir „Vsevolod Bobrov“.

Preliminariais duomenimis, Rusijos laivas naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį plaukė link Gyvačių salos ir dėl nežinomų priežasčių užsidegė. Buvo pradėta gelbėjimo operacija, o po to apdegęs laivas bandė pasiekti Rusijos okupuoto Krymo krantus – Sevastopolio uostą.

„Atrodo, kad rusams pavyko ir laivas prisišvartavo uoste. Kiek laiko laivas neveiks, nežinoma, tačiau, preliminariais duomenimis, jam reikės rimto remonto“, – pažymima „24 kanalo“ pranešime, kuriame priduriama, kad projekto 23120 laivus galima vadinti naujausiais.

14:18 Rusijos URM reakcija į Suomijos vadovų pritarimą narystei NATO

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „Suomijos prisijungimas prie NATO yra radikalus šalies užsienio politikos pokytis. Rusija bus priversta imtis atsakomųjų veiksmų – tiek karinio-techninio, tiek kitokio pobūdžio, kad sustabdytų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

Ministerija apkaltino NATO siekiu sukurti „dar vieną karinės grėsmės mūsų šaliai flangą“. „Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes“, – pabrėžė URM.

Anksčiau ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

13:58 FNTT: dėl sankcijų Maskvai ir Minskui Lietuvoje įšaldyta jau beveik 62 mln. Eur

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldyta apie 61,6 mln. Eur: 50,15 mln. Eur, 12,1 mln. USD ir 285.000 RUB, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

Praėjusią savaitę įšaldytų lėšų suma siekė 22,6 mln. Eur.

Anot FNTT, dėl sankcijų Rusijai Lietuvoje finansinės sankcijos taikomos septyniems juridiniams asmenims – bendra jų įšaldytų lėšų sąskaitose suma yra daugiau nei 18,95 mln. Eur ir beveik 3 mln. USD.

Tuo metu bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos ES sankcijos, suma yra beveik 740.000 Eur, 1,5 mln. USD ir 285.000 RUB.

13:55 V. Rupšys: Lietuva tikisi ilgalaikio sąjungininkų specialiųjų operacijų pajėgų dislokavimo

Lietuvos kariuomenė tikisi, jog sąjungininkai šalyje dislokuos savo specialiųjų operacijų pajėgų, atvykusių į šalyje vykusias pratybas.

„Tikiu ir turiu vilties, kad kai kurios pajėgos čia ir užsiliks, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. – Tikrai čia yra turbūt toksai ne tik treniruotės pagrindinis aspektas, bet ir laikinas arba ilgalaikis dislokavimas kai kurių pajėgų specialiųjų operacijų.“

„Dabar kalbamės su kitomis šalimis, bet kol kas detalių labai negaliu atskleisti“, – žurnalistams sakė jis.

13:33 V. Zelenskis kalbėjosi su Suomijos prezidentu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Twitter“ paskyroje skelbia, jog kalbėjosi su savo kolega iš Suomijos.

Pokalbio metu V. Zelenskis pagyrė Suomijos pasirengimą stoti į NATO. Taip pat kalbėta apie Ukrainos eurointegraciją ir bendradarbiavimą gynybos srityje.

13:15 D. Peskovas: Suomijos narystė yra grėsmė Rusijai

NATO plėtra neprisidės prie saugumo situacijos gerinimo Eurazijoje, o Suomijos narystė NATO yra grėsmė Rusijai, ketvirtadienį po šios šalies oficialaus patvirtinimo dėl narystės siekio pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Žinoma, – į žurnalistų klausimą atsakė D. Peskovas, – dar viena NATO plėtra nedaro mūsų žemyno labiau stabiliu ir saugiu“.

Anot jo, Rusija atidžiai analizuos situaciją. „Be abejonės, visi šie elementai bus specialios analizės dalis, imantis atitinkamų priemonių situacijai subalansuoti ir saugumui užtikrinti“, – D. Peskovą cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.

12:57 „Shell“ parduoda mažmeninės prekybos verslą Rusijoje „Lukoil“

Jungtinės Karalystės energetikos milžinė „Shell“ pasirašė susitarimą parduoti mažmeninės prekybos verslą Rusijoje koncernui „Lukoil“. Tai yra dalis britų bendrovės planų pasitraukti iš šalies agresorės po jos invazijos į Ukrainą.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

12:51 Ukraina: situacija fronte ties Luhansku sparčiai blogėja

Ukrainos pareigūnai skelbia, kad situacija ketvirtadienį fronto linijoje Luhansko srityje blogėja, o apšaudymas intensyvėja.

„(Rusai – VŽ) visiškai sunaikino ir užėmė keletą gyvenviečių Luhansko srityje. Apšaudymas intensyvėja visame Luhansko fronte“, – pranešė Siarhėjus Gaidai, Ukrainos Luhansko regiono karinės administracijos vadas.

Anot jo, intensyvios kovos vyksta aplink Severodonecką, o situacija čia „smarkiai pablogėjo“. Kautynės vyksta Belohorivkos, Komyšuvahos gyvenvietėse ir pačiuose Severodonecko priemiesčiuose.

Kalbėdamas apie situaciją Belohorivkoje jis sakė, kad „mūsų gynėjai du kartus sunaikino pastatomų tiltų perėjas, ir sprendžiant iš rusų veiksmų, trečias kartas baigsis taip pat“, S. Gaidai citavo CNN.

Jis taip pat pabrėžė, kad rusai laikosi tokios pačios taktikos – pirmiausia sunaikinti miestą, ir tik tada įžengti į suniokotą teritoriją.

12:38 V. Rupšys: išminuotojų siuntimas į Ukrainą gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į karą

Išminavimo darbų vykdymas Ukrainoje gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į karą, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

„Buvo pasakyta NATO vadovybės, buvo pasakyta mūsų valstybės vadovų, kad mes tiesiogiai nedalyvaujame. NATO tikrai savo personalu ten nedalyvaus ir nekariaus, todėl toks atėjimas ir vykdant išminavimo darbus, gali būti traktuojamas kaip tiesioginis įsivėlimas į tą karą“, – ketvirtadienį žurnalistams V. Rupšys.

Generolo leitenanto teigimu, „bet koks dalyvavimas karių Ukrainoje dabar peržengiant sieną bus įmanomas, kai bus priimti atitinkami politiniai sprendimai“.

Pasak kariuomenės vado, išminavimo poreikis Ukrainoje yra, bet reikėtų ieškoti kitokių sprendimų.

„Gali dalyvauti kažkokios tai įmonės, įstaigos, kurios teikia tokią paslaugą“, – teigė V. Rupšys.

12:31 G. Nausėda ragina Ukrainos ES narystės skeptikus suvokti momento svarbą

Ukrainai prašant rezervuoti vietą Europos Sąjungoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina skeptikes Bendrijos šalis „suvokti momento svarbą“.

„Mes turime padaryti viską, kad Ukraina gautų labai aiškų signalą dėl savo narystės ES, (...) dėsime visas pastangas, kad įtikintume visas be išimties ES valstybes suvokti momento svarbą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

Bendroje spaudos konferencijoje su Kosovo prezidente Vjosa Osmani jis teigė, kad kandidato statuso suteikimas „yra taškas labai ilgame kelyje į visišką ES narystę“, tačiau jis ypač svarbus Rusijos užpultai Ukrainai.

12:27 D. Medvedevas mano, jog konfliktas gali eskaluotis iki branduolinio lygio

Vakarų šalių ginklų tiekimas Ukrainai didina konflikto tarp Rusijos ir NATO potencialą, kuris paskui gali peraugti į branduolinę konfrontaciją, teigia Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

„NATO ginklų pumpavimas į Ukrainą, karių apmokymas naudotis vakarietiška ginkluote, samdinių siuntimas ir pratybos aljanso šalyse prie mūsų sienos didina tiesioginės konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos galimybę, vietoje dabar rengiamo nuotolinio karo“, – valstybinė naujienų agentūra TASS cituoja D. Medvedevą.

„Toks konfliktas visada kelia grėsmę peraugti į atvirą branduolinį karą, kas būtų katastrofiškas scenarijus visiems“, – teigė buvęs Rusijos prezidentas.

12:15 G. Nausėda tikisi, kad formalumai dėl Suomijos narystės NATO bus sutvarkyti iki Madrido

Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procedūros bus užbaigtos iki Aljanso viršūnių susitikimo Madride birželį.

„Ar tos procedūros bus sutvarkytos artimoje ateityje? Aš manau, kad toks ir yra tikslas – suspėti iki NATO viršūnių susitikimo, kuris įvyks jau netrukus“, – bendroje spaudos konferencijoje su Kosovo prezidente ketvirtadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.

12:04 Vokietija gali būti pajėgi susidoroti su rusiškų dujų importo sutrikimu jau šią žiemą

Robertas Habeckas, Vokietijos ekonomikos ministras, teigė, kad Vokietija gali būti pajėgi susidoroti su rusiškų dujų importo sutrikimu jau šią žiemą, sakė jis dienraščiui „WirtschaftsWoche“, kuriuo rėmėsi BBC.

Tačiau jis pridūrė, kad Vokietija greičiausiai vis dar bus priklausoma nuo rusiškų dujų iki 2024 m.

„Jei metų pradžioje turėsime visas saugyklas, jei du iš keturių mūsų išsinuomotų plaukiojančių suskystintų gamtinių dujų tanklaivių bus prijungti prie tinklo ir jei gerokai sutaupysime energijos, galėsime išgyventi žiemą, jei Rusijos dujų tiekimas sutriks“, – sakė ministras.

11:54 Po Rusijos apšaudymų Ukrainoje yra žuvusiųjų ir sužeistųjų

Rusijai apšaudžius Ukrainos Černihivo sritį ir Zaporižią, mažiausiai trys žmonės žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Per naktį suduotą oro smūgį Černihivo regione esančiam Novhorodui-Siverskiui žuvo trys žmonės ir 14 buvo sužeisti. Sugriauta mokykla ir gimnazija, apgadinti administraciniai pastatai.

Pasak Liudmylos Tkačenko, bendruomenės pirmininkės, „priešo taikiniai buvo mokyklos, tuo pat metu buvo apgadinti netoliese esantys pastatai: (...) kultūros namai, ligoninė, medicinos kolegijos bendrabutis“.

Zaporižios srities karinė administracija savo ruožtu informavo apie Zaporižios miestui suduotą raketinį smūgį. Remiantis pirmine informacija, dega privatus pastatas, aiškinamasi, ar yra nukentėjusiųjų.

11:42 Po apšaudymo Sumų srityje žuvo žmogus

Po apšaudymo Sumų regione, žuvo 1 žmogus, praneša Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba.

„Iš Rusijos Tetkino gyvenvietės rusai surengė artilerijos smūgį į Sumų sritį. Ugnis buvo paleista iš savaeigių patrankų, suskaičiuota apie dvi dešimtys šūvių“, – sakoma pranešime.

Rusų sviediniai sprogo Bilopilios gyvenvietės pakraštyje. Pranešama apie apgadintus namus.

11:33 VRM darbo grupė rengs pasiūlymus dėl įšaldyto Rusijos oligarchų turto panaudojimo

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) suburta darbo grupė rengs teisinius pasiūlymus dėl įšaldyto Rusijos oligarchų turto panaudojimo.

Ministerija ketvirtadienį informavo, kad pasiūlymai apims sprendimus, kaip tobulinti nacionalinį tarptautinių sankcijų reguliavimą, numatant aiškias procedūras, griežtą proceso teisėtumo kontrolę, subjektų teisių ir laisvių užtikrinimą ir teisminį sprendimą dėl galimo konfiskavimo.

Dabartinis teisinis tarptautinių sankcijų dėl turto reglamentavimas numato tik laikino pobūdžio administracines priemones, apsiribojančias lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymu, teigiama pranešime. Tai nedaro sankcionuojamiems asmenims pakankamo poveikio ir nesudaro galimybių kompensuoti agresoriaus padarytos žalos.

FNTT siūlo tobulinti esamą teisinį reguliavimą, t. y. parengti atskirą asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, turto konfiskavimo įstatymą, kurio nuostatos galėtų atsispindėti ir europiniame reglamentavime. 

11:23 „Expressen“: Švedija paraišką narystei NATO pateiks pirmadienį

Švedijos laikraštis „Expressen“ skelbia, kad jų turimų šaltinių informacija, Švedijos vyriausybė pirmadienį oficialiai pateiks prašymą narystei NATO.

Pirmadienį yra suplanuotas specialus vyriausybės posėdis. Po šio posėdžio bus paskelbta apie paraiškos pateikimą, jei nenutiks nieko nenumatyto.

10:54 Lietuvos lyderiai sveikina Suomiją su istoriniu pasirinkimu

Suomijos vadovams ketvirtadienį pareiškus paramą šalies narystei NATO, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina suomius su „istorine diena“ bei sako laukianti tokio pat Švedijos sprendimo.

„Labai sveikinu Suomijos vadovų išsakytą poziciją jungtis į NATO. Suomijos prisijungimas labai smarkiai sustiprintų ir Aljansą, ir Baltijos šalių saugumą. Tad šiandien džiaugiuosi šia istorine, nuostabia diena ir su nekantrumu laukiu Švedijos sprendimo“, – BNS perduotame komentare sakė premjerė. 

Plačiau apie Lietuvos valdžios reakcijas dėl Suomijos narystės NATO galima perskaityti čia.

10:36 Ukraina nori, kad jai būtų „rezervuota“ vieta ES

Ukraina nori, kad jai būtų rezervuota vieta Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko, ketvirtadienį lankydamasis Berlyne sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Kalbame ne apie kuo greitesnę Ukrainos narystę ES. Tačiau mums labai svarbu, kad Ukrainai būtų rezervuota ši vieta“, – sakė jis vokiečių transliuotojui ARD.

„Dažnai girdime, kad Ukraina priklauso Europai, priklauso Europos šeimai, o dabar reikia šią vietą rezervuoti“, – pridūrė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

10:31 D. Kuleba pagyrė Vokietijos vaidmenį sprendžiant Rusijos krizę

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pagyrė Vokietijos atsaką į Rusijos veiksmus Ukrainoje, sakydamas, kad šalis dabar užima lyderiaujančią poziciją.

Rusijos invazijos pradžioje tarp Berlyno ir Kyjivo buvo kilusių nesutarimų dėl per lėto ir vangaus Vokietijos atsako į Rusijos veiksmus.

Duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ARD D. Kuleba sakė, jog Vokietijos politikoje pastebi daug teigiamų pokyčių, šaliai nusprendus perduoti sunkiosios ginkluotės Ukrainai ir išreiškus palaikymą ES sankcijoms rusiškai naftai.

10:16 Ukraina praneša apie naujus aviacijos smūgius „Azovstal“

Ukrainos kariškiai pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsia aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“ ir miestelių Ukrainos rytuose puolimą.

78-osios karo dienos pranešime Ukrainos Generalinis štabas taip pat nurodė, kad rusų pajėgos iš artilerijos pabūklų ir granatsvaidžių apšaudė ukrainiečių karius Zaporižios kryptimi. Zaporižia yra tapusi priebėga iš Mariupolio bėgantiems civiliams. 

Generalinis štabas nedetalizavo naujausių veiksmų „Azovstal“ teritorijoje ir aplink ją.

Pasak Ukrainos kariuomenės, rusų artilerija taip pat apšaudė ukrainiečių junginius į šiaurę nuo Charkivo miesto šalies šiaurės rytuose. Be to, Generalinis štabas pranešė apie rusų smūgius šiauriniuose Černihivo ir Sumų regionuose.

10:10 Suomijos prezidentas ir premjerė pritaria narystei NATO

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė palaikantys idėją dėl šalies įstojimo į NATO, skelbia visuomeninis transliuotojas YLE.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“. 

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.

Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.

„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“, – nurodoma jame. Išsamiau apie tai rašoma čia.

10:02 Apgultų Mariupolio gynėjų vadas prašo Elono Musko pagalbos

Ukrainos pietinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų vienas iš vadų trečiadienį tiesiogiai kreipėsi į turtingiausią pasaulio žmogų Eloną Muską prašydamas pagalbos.

36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna sakė susikūręs paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“ vien tam, kad galėtų susisiekti su E. Musku.

„Žmonės sako, kad atvykot iš kitos planetos išmokyti žmonių tikėti tuo, kas neįmanoma, – E. Muskui parašė S. Volyna. – Mūsų planetos šalia, nors aš gyvenu ten, kur beveik neįmanoma išgyventi. Padėkite mums išvykti iš „Azovstal“ į kokią nors tarpininkaujančią šalį. Jei ne jūs, tai kas?“

S. Volyna paragino „kiekvieną žmogų Žemės planetoje“ padėti pasiekti, kad E. Muskas pamatytų prašymą.

09:50 Rusija skelbia, kad per apšaudymą pasienio miestelyje žuvo žmogus, dar 7 sužeisti

Belgorodo regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas skelbia, jog po apšaudymo iš Ukrainos teritorijos Rusijos Solochų miestelyje, esančiame netoli pasienio, žuvo vienas žmogus, o dar septyni buvo sužeisti, rašo „Reuters“.

Belgorodo apylinkėse sprogimai aidi jau ne pirmą kartą. Praėjusiomis savaitėmis čia skelbta apie smūgius raketomis kuro saugykloms bei pranešta apie sugriautus geležinkelio tiltus.

09:19 AP: Rusija į Siriją atgabeno iš Ukrainos pavogtų grūdų krovinį

Naujienų agentūros AP Artimųjų rytų naujienų redaktorius Jonas Gambrellas skelbia, kad Rusija į Siriją gabena krovinį, kuriame greičiausiai yra iš Ukrainos pavogtų grūdų derlius. Apie tai jis pranešė savo tviterio paskyroje.

Laivas su kroviniu plaukia netoli Latakijos uostamiesčio Sirijoje, kur yra Rusijos pajėgų karinė bazė.

Portalas vesselfinder.com rodo, kad krovininis laivas „Matros Pozynich“, kuriuo gali būti gabenami grūdai, išties keliavo link Sirijos.

09:01 Lenkijos ambasada Maskvoje aplieta raudonais dažais

Nežinomi užpuolikai trečiadienį raudonais dažais apliejo Lenkijos ambasados Maskvoje pastatą, o Rusija pareikalavo, kad Varšuva oficialiai atsiprašytų dėl, jos teigimu, „pasibaisėtino“ išpuolio prieš jos ambasadorių.

Pirmadienį Varšuvoje proukrainietiškai nusiteikę aktyvistai apliejo Rusijos ambasadorių Lenkijoje Sergejų Andrejevą raudonais dažais, šiam atvykus į sovietų karių kapines padėti gėlių minint vadinamąją Pergalės dieną.

Šie incidentai įvyko Maskvos karui Ukrainoje tęsiantis jau trečią mėnesį.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lenkijos ambasadorių Krzysztofą Krajewskį dėl „pasibaisėtino“ išpuolio ir pareikalavo „oficialaus atsiprašymo“ iš šalies vadovybės.

„Sprendimas dėl tolesnių veiksmų bus priimtas atsižvelgiant į Varšuvos reakciją į mūsų reikalavimus“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

08:44 Suomija turėtų atskleisti planus dėl narystės NATO

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin 10 valandą Lietuvos laiku surengs bendrą spaudos konferenciją, kurios metu, tikėtina, gali būti oficialiai pranešta apie šalies sprendimą prisijungti prie NATO gynybos aljanso.

Po oficialaus lyderių pareiškimo dar lauks balsavimas parlamente, kuris įmanomas keleto dienų bėgyje, rašo BBC. Švedijos valdančioji socialdemokratų partija anksčiau pranešė, kad savo sprendimą dėl narystės skelbs ateinantį sekmadienį.

V. Putino karas Ukrainoje paskatino abi šias valstybes pergalvoti savo gynybos strategiją, o narystė NATO tapo kaip niekada populiari šiose šalyse. Suomijoje apklausos rodo net iki 76% šoktelėjusį palaikymą, kai Švedijoje palaikančių narystę yra 57%.

08:26 Lietuva ieško galimybių į Ukrainą siųsti išminuotojų

Sulaukusi Ukrainos prašymo, Lietuva ieško galimybių į šalį siųsti išminuotojų, vienas pareigūnas ten jau dirba, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Daugiau negu pusė teritorijos Ukrainos šiuo metu yra vienaip ar kitaip tokioje būklėje, kad su paliktomis minomis ar sprogmenimis, todėl būtina didinti pajėgumus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Pasak jos, su Rusijos invazija kovojanti šalis turi per pusę tūkstančio išminuotojų, tačiau jų nepakanka. Juo labiau, kad reikia skubėti sprogmenis neutralizuoti kuo anksčiau, kol jie dar yra matomi per augmeniją.

„Mes esame vieną išminuotoją siuntę, jis yra kartu su tyrėjais, tyrėjų grupėje, bet ieškome dabar savo galimybių, savo vidinių resursų“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji sako kreipusis į Europos Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją, prašydama koordinuoti išminuotojų siuntimą į Ukrainą per policijos įstaigų tinklą.

08:18 Ukraina rengiasi teisti pirmąjį Rusijos karį dėl karo nusikaltimų

Ukraina surengs pirmąjį teismo procesą dėl karo nusikaltimų per tebesitęsiančią Rusijos invaziją, per kurį prieš teismą stos 21 metų rusų karys, trečiadienį pranešė šalies generalinė prokurorė.

Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma generalinės prokurorės Irynos Venediktovos biuro išplatintame pranešime.

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

07:27 Prorusiški programišiai nusitaikė į Italijos institucijų interneto svetaines

Prorusiški programišiai atakavo kelių Italijos institucijų, įskaitant Gynybos ministeriją ir Senatą, interneto svetaines, trečiadienį pranešė žiniasklaida.

Gynybos ministerijos interneto svetainė buvo „tvarkoma“, o Senato interneto svetainė buvo neprieinama, tačiau praėjus kelioms valandoms po išpuolio abi vėl pradėjo veikti.

Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ teigė, kad prokremliška grupuotė „Killnet“ prisiėmė atsakomybę už kibernetinę ataką, kuri, kaip pranešama, nepažeidė infrastruktūros, tačiau apsunkino prieigą prie kelių interneto svetainių, įskaitant Nacionalinio sveikatos instituto tinklalapį.

Naujienų agentūra AGI pranešė, kad programišiai nesėkmingai bandė įsilaužti į „Eurovizijos“ dainų konkurso svetainę.

07:23 Kyjivo meras sako negalintis užtikrinti grįžtančiųjų saugumo

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko CNN teigė, jog sostinė tebėra pagrindinis Rusijos tikslas ir sakė nerimaujantis dėl galimybės, jog Rusija ryšis panaudoti taktinį branduolinį ginklą prieš sostinę.

„Saugumas šiuo metu yra svarbiausias dalykas. Taip, žinoma nerimaujame ir tikimės, kad mūsų kariai mus apgins, tačiau rizikos tebėra ir be savo partnerių, be JAV, be Europos šalių pagalbos mes neišgyvensime“, - sakė meras.

Jis taip pat pareiškė neabejojantis, kad sostinė tebėra Rusijos pagrindinis taikinys ir akcentavo, kad kol vyks karo veiksmai, saugumo užtikrinti neįmanoma.

06:49 U. von der Leyen: Rusija kelia didžiausią tiesioginę grėsmę tarptautinei tvarkai

Tokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.

Po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida, kuriame dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, ji sakė, kad „Rusija, vykdydama barbarišką karą prieš Ukrainą ir sudarydama nerimą keliantį paktą su Kinija, šiandien kelia didžiausią tiesioginę grėsmę pasaulio tvarkai“.

Aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai atvyko į Tokiją dalyvauti kasmetinėse derybose, kurios vyksta didžiajai daliai tarptautinės bendruomenės telkiant jėgas spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje, taip pat augant susirūpinimui dėl Kinijos vaidmens.

„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra ne tik Europos reikalas; jis supurto tarptautinės tvarkos, taip pat ir Azijoje, pagrindą. Tai negali būti toleruojama“, – sakė F. Kishida, kurio vyriausybė prisijungė prie griežtų sankcijų Maskvai, įskaitant sankcijas energetikos srityje.

06:41 Ukrainos pajėgos smogė dviem rusų pastatomiems tiltams, sunaikinta persikelti bandžiusi kolona

Ukrainos pajėgos antrą kartą per paros laikotarpį smogė ir sėkmingai sunaikino rusų pajėgų kolonoms, bandžiusioms persikelti per Siversky Doneco upę pastatomais tiltais netoli Bilohorivkos miestelio.

Palydovinėse nuotraukose matosi sunaikintos rusiškos karinės technikos virtinė. Kiek tiksliai sunaikinta karinės technikos nustatyti nelengva. CNN rašo, kad persikelti mėginusiems rusams greičiausiai smogta artilerija.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai iš įvykio vietos, daryti bepilotėmis skraidyklėmis, o CNN pavyko geolokuoti šią vietą ir patvirtinti įrašo autentiškumą.

06:31 G. Nausėda su Kosovo vadove aptars Rusijos karą Ukrainoje

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Vilniuje su Kosovo vadove Vjosa Osmani aptars Rusijos karą Ukrainoje.

Prezidentūra pranešė, kad susitikime taip pat bus kalbama apie saugumo situaciją Baltijos ir Vakarų Balkanų regionuose, Lietuvos ir Kosovo santykių plėtrą.

Taip pat – Kosovo eurointegracijos perspektyvas ir Lietuvos paramą šiai Balkanų šaliai.